Papilė

Vienas iš gražiausių ir seniausių Žemaitijos miestelių. Išsistatęs jis Ventos dešiniajame krante, prie Šiaulių-Mažeikių geležinkelio ir plento. Kalavijuočių ordino kronikose Papilė minima jau 1253 m. Kairiajame Ventos krante dunkso senasis Papilės piliakalnis. Pirmoji bažnyčia Papilėje pastatyta 1493 m. Iki 1842 m. miestelis priklausė vyskupams. Itin miestelis išaugo XIX a. pabaigoje, nutiesus Liepojos-Romnų geležinkelį. Papilės kapinėse – Žemaitijos ir visos Lietuvos istoriko, švietėjo Simono Daukanto kapas, kurio antkapinį paminklą 1926 m. iš akmens iškalė A. Raudonis. S. Daukanto atminimas įamžintas ir miestelio centre – 1930 m. čia jam pastatytas paminklas (tai vienas iš geriausių skulptoriaus V. Grybo kūrinių).

Šio miestelio garbingą senovę, čia stovėjusius dvarus mena ir miestelio parkas, kuriame auga gražuolė liepa, ne taip dar seniai visus stebinusi šešiolika iš vieno kamieno išaugusių kamienų.

Važiuojant iš Papilės į Telšius – Šiaudinės bažnytkaimis, o netoli šio miestelio – sena, gražiai prižiūrima Paragių sodyba, kur veikia dviejų seserų rašytojų – Sofijos Pšibiliauskienės ir Marijos Lastauskienės (jų bendras slapyvardis Lazdynų Pelėda) – memorialinis muziejus.