Kuo naudinga psichoterapija?

Psichoterapija – palyginti jauna sritis, vienas intensyviausių jos raidos etapų prasidėjo atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Šiuo metu Lietuvoje psichoterapeutų profesionalų rengimas yra pasaulinio lygio, o daugelis specialistų rengimo programų atitinka Europos psichoterapijos asociacijos reikalavimus. Mūsų šalyje dirba per du šimtus psichoterapeutų, atstovaujančių įvairių sričių mokykloms ir kryptims.

Psichoterapija – tai gydymo metodai, kuriuos taikant suvokiami ir keičiami jausmai, mintys ir elgesio motyvai, trukdantys asmeniui gerai jaustis. Psichoterapijos tikslas yra išmokyti pacientą rasti tinkamesnius, geresnius nei jis taikė problemų sprendimo būdus. Dažniausiai gydytojai psichoterapeutai taiko šias psichoterapijos formas bei metodus:

Individualioji psichodinaminė psichoterapija. Tai psichoterapijos metodas dramatiškiems, skausmingiems žmogaus dvasiniams išgyvenimams bei elgesio motyvams pažinti ir rasti tinkamesnius, geresnę savijautą užtikrinančius žmogaus buvimo šeimoje ir visuomenėje būdus bei santykius su artimaisiais ir savimi.

Metodas labiausiai tinka asmenybės sutrikimams, neurozėms, depresijai gydyti. Gydymas trunka nuo kelių mėnesių iki kelerių metų.

Šeimos psichoterapija. Tai psichoterapijos metodas, taikomas padedant šeimai spręsti praktiškai visas tarpusavio santykių problemas.

Psichoterapijos seanse paprastai dalyvauja abu sutuoktiniai ir kiti šeimos nariai, kuriems rūpi šeimos gyvenimas. Dažnai tokioje sesijoje dalyvauja net du psichoterapeutai. Tai labai veiksmingas metodas visai šeimai. Jeigu psichoterapijoje dalyvauja tik vienas šeimos narys, problemas spręsti sunkiau. Terapinis poveikis sėkmės atveju išlieka ilgai.

Grupinė psichoterapija. Tai psichoterapijos metodas, sudarantis sąlygas savo problemas spręsti panašių išgyvenimų bei patirties turinčių žmonių grupėje. Grupinės psichoterapijos seansų metu užtikrinamas konfidencialumas.

Grupinė psichoterapija padeda visiems, kuriems tinka ir individualioji terapija, tik grupinės terapijos metodas leidžia dar veiksmingiau spręsti asmens santykių su kitais žmonėmis problemas. Kadangi grupėje atspindimi ir koreguojami realūs žmogaus santykiai su aplinkiniais, ši terapija ypač padeda tiems, kuriems yra psichologinių adaptacijos problemų kolektyve ir žmonių grupėse arba santykių su partneriais problemų.

Hipnozė. Tai metodas, kurį taikant asmuo pasiekia transo būseną ir jam galima padėti atgaminti primirštą patirtį, atsiriboti nuo streso ar geriau valdyti tam tikras kūno funkcijas. Tai saugus metodas. Įrodyta, kad hipnozės metu žmogui negalima įteigti padaryti nieko, ko jis negalėtų padaryti būdamas sąmoningas. Hipnozė gali padėti kai kuriais nerimo sutrikimų, baimių, priklausomybių atvejais. Kol kas hipnozė nėra plačiai taikoma.

Autogeninė treniruotė ir relaksacija. Tai metodas, kurį taikant žmogus gali atsipalaiduoti, pašalinti įtampą, nerimą, pailsėti bei padidinti darbingumą.

Autogeninė treniruotė ir įvairūs atsipalaidavimo metodai visų pirma skirti savarankiškam darbui, nors greičiau jų išmokstama padedant specialistui. Metodas reikalauja nuolatinės praktikos ir labai veiksmingai koreguoja stresą, daugelį vegetacinės nervų sistemos ir vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimų, taip pat nerimo sutrikimus.

Psichoanalizė. Tai pats giliausias, sudėtingiausias ir ilgiausiai trunkantis psichoterapijos būdas. Psichoanalizės metu įsiskverbiama į giliausius pasąmonės klodus, siekiant ne tik pažinti save, bet ir pasikeisti. Pacientas su psichoanalitiku susitinka ne mažiau kaip keturis kartus per savaitę. Darbas taikant šį metodą gali trukti net iki 4–5 metų.

Metodas reikalauja aukštos psichoterapeuto kvalifikacijos, yra labai brangus. Todėl pasaulyje psichoanalizę keičia mažiau sąnaudų reikalaujančios, bet taip pat veiksmingos metodikos, dažniausiai – psichodinaminė psichoterapija.

Kognityvinė ir elgesio terapija. Tai bene intensyviausiai besivystantis metodas. Jį sudaro dvi veiksmingos psichoterapijos rūšys: kognityvinė terapija ir elgesio terapija. Taikant elgesio terapijos metodą, siekiama susilpninti ar panaikinti ryšius tarp stresą keliančios situacijos ir įprastų žmogaus reakcijų į jas (tai gali būti baimė, depresija, nerimas, save žlugdantis elgesys). Taip pat mokoma, kaip kontroliuoti jausmus, fiziologines kūno funkcijas bei impulsus ir pradėti aiškiau mąstyti, greičiau apsispręsti.

Kognityvinė terapija pacientui atskleidžia, kaip tam tikri jo mąstymo stereotipai iškreipia jo realaus gyvenimo suvokimą, be realios priežasties priverčia jausti nerimą ar depresinę nuotaiką, provokuoja netinkamus veiksmus ar sprendimus.

Derinant elgesio terapiją ir kognityvinę terapiją, įgyjama labai stipri psichologinio diskomforto simptomų nutraukimo ir gyvenimo pagerinimo bei palengvinimo priemonė.

Kognityvine elgesio terapija veiksmingai gydoma depresija, nerimas, baimės, potrauminio streso sutrikimas, įkyrių minčių sindromas, socialinis nerimas ir socialinė fobija, nerviniai valgymo sutrikimai ir kt. Ši terapija taip pat tinka įveikiant nepasitikėjimą savimi, drovumą, bendravimo su kitais žmonėmis nesklandumus.

Pabaigai

Daugeliu atvejų, gydant medikamentais ir kartu taikant psichoterapiją, pasiekiama geresnių rezultatų nei gydant tik vaistais. Taip pat mažesnė ir atkryčio rizika, ilgiau išlieka terapinis poveikis.

Psichoterapiją gali taikyti tik specialiai parengti gydytojai ar psichologai. Tik nedidelė dalis psichiatrų ar psichologų turi reikiamą išsilavinimą. Pacientams visuomet reikėtų pasiteirauti, ar specialistas turi Sveikatos apsaugos ministerijos išduotą psichoterapeuto sertifikatą.

Veiksmingas sergančiųjų depresija, baimėmis, neurozėmis, taip pat nerimo, miego sutrikimais, vidaus organų nervinės reguliacijos ir kitais nervų sistemos sutrikimais gydymas.
Individualioji psichoterapija, kognityvinė ir elgesio
psichoterapija bei veiksmingas gydymas vaistais.
Medicinos centras „Neuromeda”, Tvirtovės al. 90 A, Kaunas. Tel.: (8~37) 33 15 11, (8~37) 33 15 55.

Konsultavo dr. Julius Neverauskas
Parengė Danguolė Andrijauskaitė

“Sveikas žmogus” 2005 m. Nr. 1