Kolis – škotiškas aviganis

Labai sena škotiškos kilmės aviganio veislė. Šios veislės šunys jau buvo žinomi XIII amžiuje, bet per tą laiką ši veislė labai pakito. Dabartinės kolio veislės šuns išvaizda susiformavo XVIII a. gale Škotijoje. Šiuo metu šios veislės šunis mėgėjai veisia ir naudoja butų apsaugai bei sportui. Tinkamai dresiruojant jie būna geri sargybiniai ir šeimininkų gynėjai, paieškų ir gelbėjimo tarnybų darbuotojų, geologų pagalbininkai, aklųjų vedliai.

Kolis – sauso tvirto konstitucijos tipo. Patinų aukštis ties ketera 55-60 cm, patelių 50-55 cm. Formato indeksas 108-110. Patinų kaulėtumo indeksas 16-17, patelių 15,5-16. Tai stipraus, pusiausviro, judraus nervinės veiklos tipo, aktyvios gynybinės reakcijos šunys. Lytinis dimorfizmas tyškus. Kaulai tvirti, tačiau nestambūs, raumenys sausi, stiprūs. Oda elastinga, be raukšlių ir nenukarusi. Plaukas ilgas, tiesus, vietomis banguotas. Skruostai, kakta, snukis, priekinės kojos ir slėsnos apaugusios trumpais plaukais.

Koliai būna trispalviai: juoda spalva su balta, ruda su balta, ir marmurinio atspalvio (juoda, balta ir ruda).

Galva pleišto formos, ilga, siaura, sausa. Perėjimas iš kaktos į snukį neryškus. Snukio ilgis beveik lygus pusei galvos ilgio. Snukio linija lygiagreti kaktos linijai arba truputį nuleista žemyn. Pasitaiko ir kumpanosių šunų. Lūpos sausos, prigludusios. Nosies veidrodėlis juodas. Ausys trikampio formos, nedidelės, stačios, į priekį nuleistais galais. Akys nedidelės, migdolų formos, įstrižos, tamsios, vokai sausi, prigludę. Dantys balti, stambūs, sukandimas žirklių principo. Kaklas sausas, aukštai pakeltas, trumpesnis už galvą. Ketera stipri, aukšta. Nugara tvirta, tiesi, normalaus pločio. Juosmuo trumpas, normalaus pločio, truputį palinkęs. Strėnos taip pat normalaus pločio, ilgos. Uodega kardo formos, ilga, siekia kulnų sąnarius ar dar ilgesnė. Krūtinė normalaus pločio, gili, ilga, ovali, aptine dalimi siekia alkūnės sąnarius. Pilvas normaliai įtrauktas.

Priekinės kojos iki alkūnės truputį ilgesnės nei pusė ūgio ties ketera. Pečiai raumeningi. Priešpečiai tiesūs, lygiagretūs. Plaštakos neilgos, šiek tiek pasvirusios. Užpakalinės kojos, žiūrint iš užpakalio pusės, tiesios ir lygiagrečios. Kulnų sąnariai sausi, plokšti, ryškiais kampais. Slėsnos vertikalios. Letenos ovalo formos, suspaustais pirštais. Užpakalinės letenos mažesnės, apvalesnės ir mažiau suspaustos.

Judesiai lengvi, laisvi. Būdingas aliūras – risčia.

Karolis Masilionis “Tarnybinė ir dekoratyvinė šunininkystė”