Austrija

Austrija yra centrinėje Europos dalyje, kryžkelėje svarbių tarptautinių kelių, einančių iš Vakarų Europos į Pietryčių Europą ir iš Šiaurės Europos į Pietų Europą. Kaip ir kaimyninė Šveicarija (į kurią Austrija yra labai panaši ir geografine padėtimi,ir gamtos pobūdžiu), ji Austrija yra centrinėje Europos dalyje, kryžkelėje svarbių tarptautinių kelių, einančių iš Vakarų Europos į Pietryčių Europą ir iš Šiaurės Europos į Pietų Europą. Kaip ir kaimyninė Šveicarija (į kurią Austrija yra labai panaši ir geografine padėtimi,ir gamtos pobūdžiu), ji yra sausumos valstybė, neturinti išėjimo į jūrą. Austrija nedaug didesnė už Lietuvą Alpių kalnų ir Dunojaus šalis. Ji yra tarp 46o22’ ir 49o šiaurės platumos ir tarp 9o32’ ir 17o10’ rytų ilgumos.
Austrija ribojasi su: Š- Vokietija, Čekija, Vengrija, Slovakija, P-Slovėnija, Italija, Šveicarija, Lichtenšteinu.

Oficialus pavadinimas – Austrijos respublika (Republik Osterreich)

Plotas – 83 836 km2

Gyventojai – 7 918 000 (94,4 žm./km2)

Valdymo forma – federacinė respublika

Valstybinė kalba – vokiečių. (Šnekamosios kalbos – vokiečių kalbos alemanų ir bavarų dialektai,
besiskiriantys nuo literatūrinės vokiečių kalbos).

Tikyba – katalikų, protestantų

Piniginis vienetas – Austrijos šilingas = 100 grašių.

Sostinė – Viena

Kiti miestai – Gracas, Lincas, Zalcburgas, Insbrukas, Klagenfurtas, Filachas, Sankt Pioltenas, Velsas

Gyventojų ūkinė veikla:
Žemės ūkis – 3%
Pramonė – 37%
Aptarnavimo sfera – 60%

Bendras valstybės sienų ilgis – 2 637 km.Dalis jų yra natūralios ribos – upės ir kalnai. Tačiau didesnė dalis valstybės sienų yra ne natūralios, o istoriškai susidariusios ribos. Austrija sudaro 0,9 % viso Europos žemyno. Jos teritorija išsitęsusi į platumą. Šalies rytinės, kompaktiškesnės dalies kontūrai beveik ovalo pavidalo. O vakarinė jos dalis yra ilgas, siauras (apie 225 km ilgio ir 50-60 km pločio) iškyšulys, įsispraudęs tarp Vakarų Vokietijos ir Italijos.

Federaciją sudaro 9 žemės (Žemutinė Austrija, Aukštutinė Austrija, Zalcburgas, Štirija, Karintija, Tirolis, Forarlbergas, Burgenlandas),
kitados buvusios atskiros kunigaikštystės.

Austrija – įspūdingų kalnų, derlingų slėnių, dainingų žmonių ir turizmo kraštas.

ISTORINĖ PRAEITIS

996 m. buvo pirmąkart paminėtas Austrijos (Ostarrichi) pavadinimas. Dabartinė Austrija susikūrė 1918 metų lapkričio mėn., suskilus Austrijos – Vengrijos imperijai. Austrijos respublikai teko iš Habsburgų imperijos aštuntoji dalis teritorijos ir gyventojų. Pagal 1919 metų San – Žermeno taikos sutartį į Austrijos sudėtį įėjo daugiausia tiktai senosios austrų žemės. 1921 metais į jos sudėtį buvo įjungta taip pat nedidelė vakarinės Vengrijos dalis su joje vyraujančiais gyventojais austrais (Burgenlando provincija).

1938m. kovo 12d. Austrija buvo okupuota fašistinės Vokietijos ir dalyvavo Antrajame pasauliniame kare Vokietijos pusėje. Šalyje įsigalėjo teroro rėžimas.

1945m.pavasarį Raudonoji armija išvadavo rytinę Austriją su sostine Viena. Kitą Austrijos dalį išvadavo anglai ir amerikiečiai. JAV, Anglijos, TSRS ir Prancūzijos 1945 metų liepos 4d. susitarimu Austrijoje buvo sukurta keturių valstybių aukščiausioji valdžia ir šalis padalyta į keturias okupacines zonas. Austrijos sostinė Viena (1937 metų ribos) buvo keturių valstybių ginkluotųjų pajėgų bendrai okupuota ir padalyta į keturis sektorius, išskiriant centrinį Vienos rajoną, kuris neįėjo nė į vieną sektorių; jį kontroliavo visos okupuojančios valstybės kartu. Austrijoje veikė 1929 metų konstitucija, kurią Austrijos vyriausybė 1945 metais vėl priėmė.

1955 05 15 – nepriklausomos ir demokratinės valstybės atkūrimas.

1955 10 26 – neutraliteto paskelbimas – nacionalinė šventė.

GAMTA

Austrija yra kalnų šalis. Kalnai ir priekalniai, užimantieji beveik 80% teritorijos, priklauso daugiausia Alpių sistemai. Rytinių Alpių kalna –
gūbriai driekiasi per visą šalį nuo Šveicarijos sienos vakaruose beveik iki Vengrijos sienos rytuose ir šiaurės rytuose pasiekia Du nojų. Austrijoje Rytų Alpės žemesnės ir platesnės už Vakarų Alpes. Rytinės Alpės susideda iš eilės platuminių kalnagūbrių, jie suraižyti
gilių išilginių ir skersinių slėnių, kuriais teka greitos vandeningos upės (Inas, Zalcachas, Ensas, Muras, Drava, Traunas ir kt.). Rytinės Alpės, tame tarpe ir jų dalis, esanti Austrijos teritorijoje, yra dalijamos į tris išilgines juostas: Šiaurines Klintines Alpes,Centrines Kristalines Alpes ir Pietines Klintines Alpes. Susiformavusios iš kietų kristalinių uolienų – gneisų, granitų ir žėrutinių skalūnų.

Centrinės Kristalinės Alpės sudaro pagrindinę Rytinių Alpių ašį. Jos yra ypatingai aukštos, ypač vakaruose – Ectalio bei Cilertalio Alpių ir Aukštojo Tauerno masyvai.

Vidutinis tos šalies kalnagūbrių aukštis 500 – 1500 m., o aukščiausia viršūnė Grosglokneris (siekia 3797 m).Šitų kalnagūbrių keteras dengia sniegynai, jų šlaitais šliaužia ledynai, kurių didžiausias yra 10 km ilgio. Čia neretai pasitaiko sniego griūčių, kurios sunaikina pastatus, kelius ir pražudo žmones. Daugiamečio sniego linija eina 2500 – 2800 m aukštyje.

Rytų Alpes kerta tuneliai, kuriais nutiesti geležinkeliai ir geri plentai.
Perėjos yra 900 – 1300 m aukštyje. Vienintėlė patogi perėja vakarinėje Austrijos Alpių dalyje – Breneris (1 370 m). Ši perėja yra Tirolyje, Italijos pasienyje. Per Brenerį eina svarbus tarptautinis kelias iš Centrinės Europos į Viduržemio jūrą.

Į rytus nuo Aukštojo Tauerno Centrinės Kristalinės Alpės praplatėja, pažemėja ir palaipsniui virsta kalvota lyguma.

Į šiaurę nuo Centrinių Kristalinių Alpių, lygiagrečiai joms, tęsiasi Šiaurinės Klintinės Alpės, pasibaigiančios prie pačios Vienos Vinervaldo (Vienos Miško) kalvomis. Šiaurinės Klintinės Alpės, sudarytos iš mažiau kietų uolienų (klinčių, skalūnų ir smiltainių), yra žemesnės už Kristalines Alpes (svarbiausia viršūnė Dachšteinas – beveik 3000 m), bet gražesnės už jas, kontūrai vaizdingesni, viršūnės įvairesnės, šlaitai statesni, slėniai gilesni.

Pietinės Klintinės Alpės, esančios daugiausia šiaurės rytų Italijoje, Austrijos teritorijoje užima nedidelį plotą ir siauru ruožu tęsiasi Karintijos provincijos pietuose, Italijos ir Jugoslavijos pasieniu.

Per Austriją teka dvi didžiausiuos Europos upės: vakaruose, Šveicarijos pasienyje, – neilga Reino atkarpa, o šiaurėje – 350 km ilgio Dunojaus dalis. Šalies šiaurės rytuose yra kalvota Padunojo lyguma, kuri netoli Vengrijos ir Čekoslovakijos sienos virsta žemuma. Padunojo lygumai būdingos derlingos liosinės dirvos; dėl to ji yra vienas iš svarbiausių šalies aruodų.

Į pietryčius nuo Vienos, dešniajame Dunojaus krante, yra nedidelė dauba, vadinama Vienos baseinu.Kylio pavidalu, kuris siaurėja į pietus nuo Dunojaus, Vienos baseinas įsiterpęs tarp dviejų neaukštų Alpių atšakų – Vienos Miško (iki 800- 900 m aukščio) vakaruose ir Leito kalnų (480 m) rytuose, o pietuose priartėjęs prie Zemeringo perėjos (985 m).

Jūra 15- 20 laipsnių šilumos. Žiemos švelnios. Vidutinė sausio temperatūra- 0-5 laipsniai šalčio. Sniegas per visą žiemą neišsilaiko. Vidutinė oro temperatūra Vienoje: sausį -2 laipsniai šalčio, liepą – 18 laipsnių šilumos. Amžinojo sniego žemutinė riba yra 2700 metrų v.j.l. Yra 600 km2 glečerių.

Alpėse dėl jų sudėtingo reljefo klimatinės sąlygos nepaprastai įvairios; jose veikia vertikalinio zoniškumo dėsnis: kylant aukštyn, vidutinė temperatūra kas 100m mažėja 0,5 – 0,6o, dėl to dideliame aukštyje viešpatauja šaltas alpiškasis klimatas. Žiemą kalnuose kritulių būna dar daugiau, todėl šlaituose susikaupia sniego storymės. Per atodrėkius arba labai gausiai pasnigus susidaro lavinos (sniego nuošliaužos, griūtys).

Žemdirbystė kalnų slėniuose ir kalnų šlaituose, bendrąja taisykle, galima tiktai iki 800 – 1000 m aukščio. Miško riba eina 1800 – 1200m.

UPĖS IR EŽERAI

Beveik visos Austrijos upės priklauso Dunojaus baseinui. Dunojus Austrijoje teka jos periferija, perkirsdamas šalies rytų rajonus iš vakarų į rytus 350km ilgio linija. Austrijai priklausanti Dunojaus dalis yra laivybinė.Peizažas Dunojaus krantuose tarp Linco ir Vienos yra gražus ir įvairus.

Dunojus, antra pagal ilgį upė (po Volgos), Europoje. Iš Dunojaus intakų Austrijoje reikšmingiausi yra Inas su Zalcachu, Ensas, Drava su Muro intaku ir Morava. Stambiausios iš šių upių Austrijai priklau so tiktai iš dalies: Ino aukštupio dalis (Tirolyje) ir žemupio dešinysis krantas (Aukštutinėje Austrijoje), Dravos (svarbiausia Karintijos upė) aukštupys, Muro (svarbiausia Štirijos upė) aukštupys ir vidupys. Vasarą Dunojaus intakuose daugybė vandens iš kalnuose tirpstančių ledynų bei sniegynų, ir jie sukelia Dunojaus aukštupyje vasaros potvynius. Visi Dunojaus intakai Austrijos teritorijoje laivybai netinka. Ir vis dėlto jie turi didžiulę reikšmę šalies ekonomikai.

Jie išteka iš aukštų kalnų, juos maitina tirpstantieji sniegai, ledynai arba dažni lietūs, taip pat jie labai krioklėti; dėl visų šių aplinkybių upėse slypi dideli vandens energijos resursai (maždaug 21mln. A.J.). Dėl to jie pagrindinis šaltinis energijai gauti Austrijoje. Stambus potencinis energijos šaltinis yra Dunojus. Kai kuriomis kalnų upėmis plukdomi medžiai.

Kalnų prieškalnėse ir krašto pietuose yra apie 600 ežerų. Dauguma jų gilūs, ledyninės kilmės. Vanduo juose šaltas ir labai skaidrus. Du stambiausi Austrijos ežerai yra priešingose šalies pusėse: Bodeno ežeras – Šveicarijos pasienyje, Neizidlerio – Vengrijos pasienyje. Tiktai pietrytinis laivybinio Bodeno ežero pakraštys priklauso Austrijai. Seklus, netinkąs laivybai Neizidlerio ežeras, atvirkščiai, didesne savo dalimi yra Austrijos teritorijoje. Kiti ežerai, kurių Austrijoje gana daug, yra nedideli.

DIRVOS; AUGALŲ IR GYVULIŲ PASAULIS

Austrijoje derlingų dirvų nedaug. Vyrauja kalnų jauriniai ir miškų rudieji dirvožemiai ir tik pietryčiuose yra derlingiausių juodžemių. Žemės ūkiui naudojama apie pusę visos Austrijos teritorijos žemių. Dideli plotai dėl kalnų reljefo žemdirbystei netinka.

Austrijoje išliko dar palyginti daug miškų. Austrai jais didžiuojasi, miškai užima apie 38% krašto ploto.Miškingumo procentu Austrija Europoje neprilygsta tiktai Suomijai ir Švedijai. Priekalniuose ir nelabai aukštose vietose vyrauja plačialapiai medžiai (ąžuolai, bukai, skroblai), aukštesnėse vietose – spygliuočiai (eglės, kėniai, maumedžiai, mažiau – pušys). Virš miškų, iki 3000m aukščio, plyti subalpinės pievos, garsėjančios puikiomis ganyklomis raguočiams.

Dar aukščiau kalnai padengti amžinu sniegu.

Krašto lygumose laukinių žvėrių liko labai mažai, kiek daugiau kiškių ir lapių. Miškų zonoje, daugiausia rezervatuose, dar išlikę tokie reti Europoje gyvuliai, kaip tarusis elnias, briedis, stirna ir (Tirolio užkampiuose) rusvoji meška, iš paukščių – tetervinas, kurtinys, jerubė. Aukštakalnių zonoje sutinkama Alpių faunos atstovų – kalnų ožys, kalnų ožka, Alpių švilpikas, Alpių baltosios kurapkos ir kt.

Austrijai pavyko išlaikyti mažiau nei daugelio Centrinės Europos šalių pakitusią, nelabai užterštą gamtą. Mat buvo ribojamas krašto industrializavimas ir didelės pajamos gaunamos iš turizmo. Visose gamtinėse zonose įsteigti gerai prižiūrimi draustiniai, kurių bendras plotas per 500 000ha. Daugiausia jų yra Alpėse. Austrų patirtis gali būti naudinga Lietuvos gamtosaugininkams.

GEOGRAFINIAI EKSTREMUMAI

Ilgiausios upės Austrijos teritorijoje Muras – 348km, Dunojus – 345km; didžiausias ežeras Noizedler Ze (dalis) – 232km2; aukš čiausia viršukalnė Grosglokneris – 3797 m. Yra 90 viršukalnių, aukštesnių nei 3000 m.

NAUDINGOSIOS IŠKASENOS

Austrijos naudingosios iškasenos yra gana įvairios. Tačiau daugelio jų klodų absoliutiniai matmenys nedideli. Austrija turtinga įvairių gamtos išteklių, bet tik magnezito atsargos, slūgsančios šalies pietuose, yra vienos didžiausių pasaulyje. Austrijos naudingųjų iškasenų tarpe taip pat turi didelę reikšmę geležies rūda. Yra naftos ir dujų (Žemutinėje ir Aukštutinėje Austrijoje), grafito (pirma vieta Europoje pagal gavybą), volframo ir magnezito (abu antra vieta Europoje pagal gavybą), geležies, rūdos, stibio. Iki 1985m. Austrija pirmavo Vakarų Europoje pagal mangano rūdos gavybą, dabar telkiniai beveik išseko.Kiek didesnės valgomosios druskos atsargos (Zalcburge).

Nafta Austrijoje buvo atrasta 1929metais Citersdorfo rajone, Žemutinės Austrijos šiaurės rytuose. Jos žymių taip pat rasta eilėje kitų rajonų šalies šiaurės rytuose ir šiaurėje.

Be išvardytų naudingųjų iškasenų, Austrijoje taip pat yra švino bei cinko rūdų (daugiausia Karintijoje), vario (Zalcburge, Tirolyje), o taip pat boksitų, cemento žaliavos.

Austrijoje labai mažai yra kietojo mineralinio kuro, ypač akmens anglies. Šalies gelmėse esanti anglis dažniausiai priklauso žemarūšės rusvosios anglies kategorijai; jos daugiausia yra Štirijoje ir Aukštutinėje Austrijoje. Koksinės anglies Austrijoje visai nėra. Taip pat nėra stambesnių ar mažesnių daugelio spalvotųjų metalų rūdų telkinių ir kai kurių svarbių cheminės žaliavos rūšių.

Austrijos mineralinių turtų tarpe ypatingą vietą užima mineralinių vandenų šaltiniai. Austrija garsėja savo mineraliniais vandenimis,
turinčiais gydomąją reikšmę. Labiausiai pagarsėję yra Badeno šaltiniai ir Bad – Fezlau Žemutinėje Austrijoje, į pietus nuo Vienos;
Zalckamerguto druskingi šaltiniai; Bad – Gasteino karšti radioaktyvūs šaltiniai ir kt.

GYVENTOJAI

Austrijoje gyvena 7 918 000 žmonių. Tai sudaro 0,14% pasaulio gyventojų.Per pastaruosius dešimtmečius Austrijoje gyventojų beveik nepadaugėjo.

Po Austrijos dalyvavimo pirmajame ir antrajame pasauliniuose karuose smarkiai sumažėjo vyresniojo amžiaus grupėse vyrų lyginamasis svoris.

Pagal vidutinį gyventojų tankumą – 94,4 žmonės 1kv.km – Austrija neprilygsta kaimyninėms Čekijai (131žm./km2), Vengrijai (115žm./km2). Tačiau, turint galvoje, kad didesnioji šalies dalis daugiausia yra kalnuota, reikia pripažinti, jog Austrijoje gyventojų tankumas didelis. Alpių slėniuose gyvena 15 – 20 žm./km2,o rytų lygumose – net 150 – 200 žm./km2. Austrijos gyventojai šalies teritorijoje pasiskirstę labai netolygiai. Daugiausia apgyvendinti rajonai šalies šiaurės rytuose ir rytuose. Austrijoje miestiečiai sudaro 77% gyventojų.

Austrai priklauso indoeuropiečių šeimai, germanų kalbų grupei. Šios šalies gyventojai yra europidai. Nors valstybinė kalba vokiečių, bet visose žemėse šnekama skirtinga tarme.

Austrijoje daugiausiai yra katalikų, nors yra ir protestantų.

Beveik 98% krašto gyventojų yra austrai. Pasieniais gyvena kitų tautybių žmonių, daugiausiai vokiečių. Dauguma austrų gyvena nedideliuose, maždaug 2000 gyventojų, miesteliuose. Jų namai dar statyti viduramžiais, gatvelės siauros, centre – aikštė.

Kalnuose statomi dviaukščiai namai, kurių pirmas aukštas sumūrytas iš akmenų, o antras – medinis. Tų namų status dvišlaitis stogas atlaiko gausų sniegą.

Austrijos žemių valgiai daugiausia tradiciniai. Kalnų piemenys ir valstiečiai nuo senų laikų vartoja daug pieno produktų: varškę ir brandintų sūrių, pieniškų sriubų. Pietų austrai labai mėgsta kruopų košę, o šventėms pasigamina kraujinių vėdarų, visai tokių pat, kokius valgo lietuviai. Ir pyragus Austrijoje kepa panašius į lietuviškus. Populiarūs Vienos mieliniai pyragai, sluoksniuoti su obuoliais, žinomi visoje Europoje, – štrudeliai.
Įvairių žemių gėrimai taip pat skiriasi. Pietuose geriamas vaisinis sidras, vynuogynų rajonuose – sausas vynas, o Zalcburge, su kuriuo draugauja Lietuva, populiariausias alus. Daugelis austrų labai mėgsta kavą, kurią verda pagal gausybę receptų. Įmantriausia “kapucino” kava su pienu ar grietinėle, pabarstyta kakavos milteliais ar šokolado trupiniais.

Austrai turi daug švenčių. Daugelis rengia gimtadienių ir vardadienių pobūvius su šokiais ir dainomis. Panašiai kaip Lietuvoje minimi Visi šventieji ir Vėlinės. Austrai buriasi į susivienijimus pagal profesijas ir aktyviai juose dalyvauja: sportuoja, švenčia, sprendžia darbo problemas.

Toli už krašto ribų garsėja kalniečių dainos ir šokiai, pritariami liaudies instrumentų: gitaros, fleitos, smuiko, cimbolų. Savitos Tirolio dainos – jodleriai. Visiems žinomi Vienos valsai.

DEMOGRAFINĖS ŽINIOS

Gimstamumas -11,5; mirtingumas -10,9; natūralus gyventojų prie-
augis -0,6; senų žmonių dalis -21%; nacionalinių mažumų dalis –
4%; miesto gyventojų dalis -58%.
Kūdikių mirtingumas – 8,3;vedybų – 4,7;skyrybų – 2,0.
(Viršuje žiūrėti pagal pvz. Gimstamumas per metus – 11,5tūkst.)
Vid. laukiamas amžius metais: vyrų 71,5; moterų 78,1.
Sudėtis pagal lytį proc.: vyrai 47,7; moterys 52,3.
Sudėtis pagal amžių proc.: iki 15m. – 17, 15-59m. – 62, 60-74m. – 14, virš 75m. – 7.
Nacionalinė sudėtis proc.: austrai- 96, chorvatai ir slovėnai- 2, turkai- 1, vokiečiai.
Religinė sudėtis proc.: katalikai- 84, liuteronai- 6, musulmonai.

MIESTAI

Be sostinės, Austrijoje tik 4 didesni miestai. Vienoje gausu sodų ir parkų, architektūrinių ir senovės paminklų. Praterio saloje yra stambiausias Vienoje parkas, tradicinė liaudies pasilinksminimų vieta. Iš Vienos architektūrinių paminklų išsiskiria viduriniaisiais amžiais statyta gotiška Šventojo Stefano katedra, Šenbruno rūmai ( buvusi Habsburgų vasaros rezidencija), Belvederio rūmai ir kt. Vienoje yra daug teatrų, muziejų, aukštųjų mokyklų, mokslo ir švietimo įstaigų; nuo seno ji garsėjo kaip muzikos miestas. Antrojo pasaulinio karo metu Vienos butų fondui ir miesto transportui buvo padaryti dideli nuostoliai. Buvo sugriauta daugiau kaip 5 tūkstančiai pastatų, susprogdinti beveik visi Dunojaus tiltai. Sugriautieji gyvenamieji ir visuomeniniai namai atstatomi nepaprastai lėtai. Vienos opera, kuri buvo sudeginta 1945metų pradžioje, baigta atstatyti tik 1955m.

Po Vienos stambiausi miestai yra: Štirijos sostinė Gracas (226 tūkst. gyventojų), Aukštutinės Austrijos sostinė Lincas (185 tūkst.), Zalcburgas – svarbiausias to paties pavadinimo provincijos miestas (100 tūkst.), Tirolio sostinė Insbrukas (95 tūkst.), Karintijos sostinė Klagenfurtas (63 tūkst. gyventojų).

Gracas yra Štirijos Alpių pietryčių pusėje, prie Muro upės. Tai gana stambus pramonės centras su išvystyta mašinų gamyba ir svarbus transporto mazgas.

Kairiajame upės krante yra viduramžiais statyta Šlosbergo tvirtovė ir senasis miestas, kurį supa nauji gyvenamieji kvartalai; dešiniajame krante – fabrikų priemiesčiai.

Lincas – senovinis miestas; jame daug baroko stiliaus architektūrinių paminklų. Didžioji miesto dalis yra dešiniajame Dunojaus krante. Linco ekonominę reikšmę praeityje apspręsdavo tai, kad jis
buvo senųjų prekybos kelių mazge. Dabartiniu metu Lincas – stambus transporto mazgas ir pramonės centras. Miesto pakraštyje yra didelis metalurgijos kombinatas.

Zalcburgas yra Alpių priekalniuose, abiejuose Zalcacho krantuose. Tai gražus senovinis miestas, kuriame išliko senovės tvirtovių įrengimai. Zalcburgas – Mocarto tėvynė. Miestas yra stambus geležinkelių ir automobilinių kelių mazgas, tačiau jo pramonė palyginti nežymi.
Insbrukas yra tarp kalnų Ino upės slėnyje, svarbiausių kelių, einančių per Alpių kalnagūbrius į Italiją, Šveicariją ir Vokietiją susi-
kirtime. Insbrukas – vienas iš stambių turizmo centrų Austrijoje.

Klagenfurtas – geležinkelių mazgas ir stambiausias Karintijos pramonės centras. Jame yra švino dažų gamyba, metalo apdirbimo, odos ir tabako pramonė.

ĮŽYMŪS ŽMONĖS

Austrų tauta yra įnešusi žymų indėlį į pasaulinę kultūrą, ypač muzikinės kūrybos srityje. Austrų kilmės buvo tokie žymūs XVIII – XIX a. kompozitoriai, kaip Haidnas, Mocartas, Šubertas, Johanas Štrausas, Brukneris. Vienoje praleido visą savo subrendusios kūrybos amžių didžiausias Vokietijos muzikinio meno atstovas Bethovenas, kuris taip pat buvo stambiausias Vienos klasikinės mokyklos meistras. Su Viena yra tampriai susijusi veikla ir tokių kompozitorių, kaip Gliukas ir Bramsas. Austrijoje labai išsivystė populiarios lengvosios muzikos žanras (Vienos valsai, Vienos operetė); jos atstovai yra Johanas Štrausas, Milekeris, Leharas, Leonas Falis.

Tarp daugelio talentingų šios šalies literatų negalima nepaminėti įžymiojo austrų rašytojo Stefano Cveigo ir vokiečių rašytojo V.Gėtės, kuriam pastatytas paminklas Vienoje.

Didelę reikšmę besivystančiam Austrijos mokslui turėjo Vienos mokslų akademija, įsteigta XIXa. ir XXa. pradžioje iškilo stambūs mokslininkai: fizikai Bolcmanas, Šredingeris, Meitneris, geologai Hochšteteris ir Ziusas, medikai Bilrotas, Hirlis, Pirkė ir kt.

PRAMONĖ ir ŽEMĖS ŪKIS

Pramonė Austrijoje žymiai labiau išsivysčiusi už žemės ūkį ir sudaro pagrindinę Austrijos ekonomikos šaką. Austrijos žemės ūkis produkcijos duoda žymiai mažiau, negu pramonė, ir pilnutinai nepatenkina šalies reikmių maistui ir žemės ūkio žaliavoms.

Pramonei svarbi metalurgija. Alpėse, kur pigi hidroenergija, pastatyti keli aliuminio gamybos kombinatai, tarp jų Raushofeno – vienas didžiausių Europoje. Plienas, švinas, varis gaminamas vidaus reikmėms.

Gana aukštą Austrijos pramonės išsivystymo lygį rodo Austrijos pramonės šakų gausumas ir pagal šalies dydį neblogai išvystyta mašinų gamyba, nors absoliučiai žiūrint ji nedidelė. Jos didžiausi centrai yra Viena, Lincas ir Gracas. Daugiausia iš Austrijos eksportuojama pramonės gaminiai ir pusfabrikačiai.

Austrija – labai išvystyta industrinė agrarinė šalis. 40proc. pramonės vertės tenka mašinoms, elektrotechnikai, elektronikai ir metalo apdirbimui. Vidaus degimo varikliai (2 vieta Europoje), tipografijos mašinos, gręžimo staklės (1vieta Europoje), autokranai (2 vieta pasaulyje), televizoriai, tranzistoriai. 15 proc. pramonės vertės tenka medienos apdirbimui, popieriaus gamybai ir medžio gaminiams. Pasaulinei rinkai Austrija pateikia 40 proc. slidžių, 5proc. paruoštos medienos, 4 proc. televizorių, popieriaus, vidaus degimo variklių ir spalvotųjų metalų, 3proc. plieno ir plieno vamzdžių.

Daug pajamų kraštas gauna iš turizmo. Austriją kasmet aplanko per 12 mln. turistų ir kalnų slidininkų. Kiekvienas iš jų vidutiniškai iš-
buvo 4,9 dienos. Užsieniečiai Austrijoje išleido 13mlrd. JAV dol., Austrijos turistai užsienyje išleido 5,5 mlrd. JAV dol.
40proc. turistų užsiima slidinėjimu ir kitomis žiemos turizmo šakomis. Vasarą kviečia muzikos festivaliai Vienoje, Zalcburge, Grace ; bažnyčių, vienuolynų ir sodų kraštas Vachau; vyndarių šalis Burgenlandas; 300kilometrų šeimyninė dviračių trasa palei Dunojų;
560 kurortų ir tūkstančiai kempingų bei motelių.

Viena – tradicinis Centrinės Europos finansinis – komercinis centras. Didžiausi bankai: Creditanstalt – Bankverein, Z- Landerbank Bank Austria, Girocentrale Vienna, First Austrian, ASLK – CGER Bank.

Pirma vieta pasaulyje pagal elektros baterijų ir elementų gamybą ir eksportą, slidžių eksportą bei BKG dalį, skiriamą gamtos apsaugai.

Žemės ūkis tenkina apie 85proc. krašto poreikių. Daugiau kaip pusė dirbamosios žemės plotų priklauso 50ha ir didesniems ūkiams. Beveik 2/3 žemės ūkio produkcijos vertės duoda gyvulininkystė, apie 50proc. naudmenų užima pievos. Ūkiai verčiasi pieno ir mėsos paruošomis. Daugiausia dirbamosios žemės Padunojės lygumoje. Ten auginami kviečiai, miežiai, kukurūzai, bulvės, cukriniai runkeliai. Krašto rytuose išplitę vynuogynai.

GALINGIAUSI INDUSTRINIAI KONCERNAI

Austrian Industries (elektros prekės, chemija, medžio apdirbimas, plienas), OeMV (energetika, naftos produktai), VEW (spalvotieji metalai), Wienerberger Baustoffindustrie (statybinės medžiagos), VOEST – Alpine (plienas, geležies rūda).
Baigiant reikia pažymėti Austrijos gamtos grožį. Gražūs ir įvairūs kraštovaizdžiai, aukšti kalnai, apvainikuoti sniegynais, ledynai, nykios keistos uolos, puikūs kalnų kloniai, sraunios upės, veržlūs kriokliai, kalnų ežerai, švelnūs priekalnių peizažai, – dėl viso to, o taip pat dėl gydomųjų mineralinių šaltinių, kalnų oro Austrija tapo viena iš mėgstamiausių tarptautinio turizmo šalių.

Darbą atliko:
Marika Borčakovskaja

Literatūra:
Petras Lingė “Europos šalys”
Barsovas N.N. ir Vologinas V.M. “Austrija”
Lietuvos enciklopedija
Matas Šalčius “Pas 40 tautų apsilankius”