Skverbtis į pasąmonę rizikinga ir visai nebūtina
|

Skverbtis į pasąmonę rizikinga ir visai nebūtina

“Skverbtis į pasąmonę rizikinga ir visai nebūtina”, – sako psichiatras A. Slatvickis. Hipnozė apipinta įvairiais mitais ir prietarais. Manoma, kad seanso metu žmogui galima padaryti bet ką, išpešti bet kokią informaciją, įlįsti į pasąmonę… – paklaustas, kas per daiktas yra hipnozė, iš tolo pradeda psichiatras Aleksandras Slatvickis, jau trisdešimtį metų pacientams rengiantis individualius hipnozės seansus. – Hipnoterpija yra vienas iš psichikos poveikio metodų. Mano galva, naudoti jį estradai neetiška, be to, ne visus tai gali paveikti sveikai.” Prisiminkime Kašpirovskį. Ar išties hipnozės galia tokia milžiniška, kad gali sukelti masinę psichozę? Poveikis gali būti ir nedidelis, tačiau – neigiamas. Hipnozės negalima naudoti didelei auditorijai, per televiziją. Mes nežinome, kas sėdi salėje ir prie TV ekranų. Per tą Kašpirovskio bumą mokslo leidiniuose būta psichiatrų straipsnių apie tai, kad po jo seansų padaugėjo psichikos sutrikimų. Jeigu žmogus serga rimta psichikos liga, toks dalykas gali išprovokuoti paūmėjimus.

|

Bildukai, poltergeistas, piktosios dvasios: žvilgsnis į anapusinį pasaulį

Esame įpratę prie mus supančio pasaulio, kurį turime galimybę matyti, liesti, užuosti, girdėti, jausti savo klasikiniais penkiais fizinio žmogaus pojūčiais. Tačiau mes nežinome, koks tas žmogus iš tiesų yra. Žmogus turi labai daug subtiliųjų, nematomų struktūrų, kurios yra daug galingesnės, nei mums įprasti pojūčiai gali tai patvirtinti. Kalbant moksliškai, mes įpratę savo aplinką matyti bei suprasti kaip trimatį pasaulį, kuriame dominuoja ilgis, plotis, aukštis. Plius dar galime įvesti ir tokią sąvoką kaip laikas, kuris yra lyg ketvirta erdvė, nes laiką mes suprantame, kaip procesą, kažkokį kitimą. Laiką tapatiname su diena ir naktimi, bet pati laiko sąvoka iš tiesų yra daug sudėtingesnė. Šalia šių įprastų sąvokų, mes turime visas tas subtilias struktūras, kaip “n” – mates erdves: keturmatę, penkiamatę, šešiamatę, daugiamatę erdves. Tai reiškia, jog tuo pačiu momentu ir toje pat vietoje, kurį mes įsivaizduojame kaip šį pasaulį, egzistuoja kitų pasaulių su savo gyventojais, su savo dėsniais ir taisyklėmis. Tie pasauliai sąveikauja su mumis, tačiau mes juos atmetame. Ir tik dalis žmonių turi įgimtą Dievo dovaną matyti.

Hipnozė
|

Hipnozė

“Po to, kai ėmiau kasdien gerti, mane paliko žmona, nusigręžė draugai, bosas išvarė iš darbo. Likau vienas kaip pirštas. Kadangi nežinojau, kas kaltas dėl taip susiklosčiusio mano gyvenimo, kreipiausi į televiziją, į laidą “Kašpirovskio sugrįžimai”, kad mane užhipnotizuotų ir tai išsiaiškintų. “Čia jūs sužinosite tikrąją savo problemų priežastį” – pažadėjo laidos vedėja, ir aš ja patikėjau. Kaip patikėjo visa Lietuva. Tada kažkas atėjo ir mane užhipnotizavo. Nežinau, kas įvyko, bet po tos laidos sugrįžo visi: Elvis Preslis, Tomas ir Džeris, pokemonai…” (Iš vieno TV žiūrovo užrašų) Jūs ko nors bijote? “Čia išsivaduosite nuo neigiamų dalykų, blogų jausmų ir galėsite mėgautis gyvenimu”, – sako jums visagalė televizija. Ir parodo hipnozės šou, po kurio pasveikstama. Bingo! Televizija pasiūlė tai, ko labiausiai trokšta dvasiškai serganti visuomenė: pigiai, greitai ir neskausmingai pasveikti. Posmelį snūstelėjai – ir atsibudai laimingas. Nusikratęs blogų jausmų. Tik viens du – ir jau mėgaujiesi gyvenimu. Nebijai nei plaukti, nei skristi, nei čiuožti… Svarbiausia – jokio vargo. (Hipochondrikus į šią laidą reikėtų suvaryti per prievartą – sumažėtų eilės poliklinikose.)

Vampyrų karalienė, nemokanti naudotis kreditine kortele…
|

Vampyrų karalienė, nemokanti naudotis kreditine kortele…

Istorijų apie vampyrus mėgėjai galėtų paieškoti Whitley Strieberio knygos „Lilit sapnas“ (Lilith`s Dream: A Tale of the Vampire Life, 2002), kurį serijoje „Mistika“ išleido „Eksmo“. Tai ciklo apie vampyrus trečioji dalis (pirmoji „Alkis“, 1981 ir antroji „Paskutinis vampyras“, 2001 buvo tos pat leidyklos išspausdinta pernai). Įdomu, kad autoriaus vampyrai – visada moterys. Ir viena tokių – pati Lilit, vampyrų motina ir karalienė, pirmoji Adomo žmona, palikusi vyrą ir apsigyvenusi oloje prie Negyvosios jūros bei ten prigimdžiusi galybę demonų. Anot autoriaus, „Aš susimąsčiau: jei vampyrai išties egzistuotų, kokie jie būtų, su sąlyga, jog jie ne antgamtinės kilmės. Manieji vampyrai – atskiros, senovinės rūšies atstovai, atrodantys visai kaip mes, tačiau gyvenantys tūkstančius metų. Jie vadina save Sergėtojais, nes turi stiprų nuosavybės instinktą. Jie suskirstė pasaulį į teritorijas, kurių kiekviena priklauso vis kitai grupei. Jie slapčia valdo pasaulį, o juos jau penkis tūkstančius metų valdo Lilit.“

Paskutinis (?) vampyrų mados klyksmas
|

Paskutinis (?) vampyrų mados klyksmas

Režisieriaus Leno Wisemano filmas “Kitas pasaulis” (“Underworld”, JAV, Vokietija, D. Britanija, Bulgarija, 2003) pristatomas kaip “naujas fantastinis kultinis veiksmo trileris – paskutinis Holivudo “vampyriškųjų” filmų mados klyksmas!”. Kai vos pasirodęs filmas jau skelbiamas kultiniu, kyla įtarimas, kad kažko svarbaus dar trūksta. Nes kultui reikalingas ištikimų sekėjų būrys, garbintojų choras, pagaliau garbinimo objektas. O būtent jį “Kitame pasaulyje” sunkiausia rasti. Kaip visur skelbiama, filmas yra tarsi “Matricos” ir “Ašmenų” mišinys – bet veikiau prasta kopija, nei įdomus perdirbinys. Scenarijus stulbina paprastumu – jį Danny McBride’ui ir Lenui Wisemanui tikriausiai padėjo parašyti 5 b klasės Marilyn Manson gerbėjas. Taigi, nuo žilos senovės vampyrai kovoja su vilkolakiais, bet tikroji kovos priežastis taip ir nepaaiškėja. Vilkolakiai medžioja žmogų Maiklą (Scott Speedman), norėdami ji paversti pusiau vilkolakiu, pusiau vampyru – galingesniu už visus (“išrinktąjį” jau turime). Jam padedanti gražuolė vampyrė Selina (Kate Beckinsale) tarsi ir yra pagrindinė filmo veikėja, bet iš tiesų ji labiau panaši į ryšininkę tarp galingųjų filmo vyrų. Nujausdama artėjantį pavojų, ji nesugalvoja nieko geresnio, kaip tik šimtmečiu anksčiau prikelti vampyrų vyriausiąjį Viktorą.

Brazilijoje šikšnosparnių vampyrų aukomis tapo jau 11 žmonių
|

Brazilijoje šikšnosparnių vampyrų aukomis tapo jau 11 žmonių

Paros valstijoje, kuri yra už 2400 kilometrų į šiaurės rytus nuo Rio de Žaneiro, šikšnosparnių vampyrų aukomis tapo jau 11 žmonių. Tai pranešė Brazilijos valdžios atstovai, kuriais remiasi naujienų agentūra Associated Press. Paskutinė auka – 11 metų berniukas, miręs nuo pasiutligės, kurią platina šie gyvūnai. Ligoninėje gydomi dar du šikšnosparnių sukandžioti žmonės – 25 metų vyras ir 50 metų moteris. Paros valstija yra Amazonės baseine. Didžiąją dalį jos teritorijos dengia džiunglės. Šikšnosparniai vampyrai paprastai siurbia gyvulių kraują. Pirmieji žmonių užpuolimo atvejai buvo užfiksuoti gegužės 16 d. Nuo to laiko valdžia pradėjo žmonių, taip pat šunų, kačių ir gyvulių skiepijimo nuo pasiutligės kampaniją. Be to, specialiais tinklais gaudomi šikšnosparniai.

Naujieji metai pradedami pranašysčių studijavimu
|

Naujieji metai pradedami pranašysčių studijavimu

Astrologė Regina Marcinkevičienė pagal žvaigždes spėjo, kad šie metai bus geri smalsiems, linksmiems žmonėms ir smulkiems verslininkams. Astrologė Nijolė Valaitytė-Volmer įsitikinusi, kad žmonės bus linkę ieškoti teisybės, o tai skatins konfliktų tikimybę. Nerimas, įtampa gali pradėti augti jau nuo kovo 21-osios, o rudenį galimas ir didelis karinis konfliktas. N.Valaitytė-Volmer spėja, kad šiemet suklestės socialiniai mokslai, seksis kūrybingiems žmonėms, vis stiprės vienovė tarp dvasios ir kūno, proto ir širdies, intelekto ir jausmų – tai Vandenio epochos ženklai. Baltiškųjų papročių tyrinėtojai teigia, jog seniau lietuviai nebuvo linkę į burtus. Visi spėjimai būdavo susiję su oru ir kitų metų derliumi. Savo ir artimųjų likimą spėdavo traukdami šiaudą – kieno ilgesnis, tas ilgiau gyvens. Į vandenį lašindavo žvakės vašką ir iš susidariusių formų skaitydavo savo gyvenimo simbolius arba degino popierių ir, stebėdami besirangantį ant sienos šešėlį, spėdavo, kas jų laukia. Anksčiau likimą skaityti padėdavo kiekvieno žmogaus intuicija, o ne burtininkai. Klaipėdietė būrėja Natalija mūsų miestui pranašauja sudėtingus metus. Tačiau jie bus palankūs mažas pajamas turintiems žmonėms – jos turėtų padidėti dėl valdžios teigiamo požiūrio ir įvairiapusės pagalbos. Anot Natalijos, Klaipėdos valdžia labai rūpinsis benamiais, biudžetinių įstaigų darbuotojais. Jokių didelių nelaimių klaipėdiečiams kortos nerodė.

Hipnozė mažina skausmą
|

Hipnozė mažina skausmą

Hipnozė – ne šiaip vakarėliams praskaidrinti naudojamas triukas. Ji aiškiai keičia tai, kaip veikia smegenys, išsiaiškino Didžiosios Britanijos mokslininkai. Hipnozė gerokai pakeičia tos smegenų srities, kuri atsakinga už klaidų aptikimą ir reagavimą į klaidas, veiklą, sakė Londono Imperatoriškojo koledžo psichologas Johnas Gruzelieris. Smegenų stebėjimui panaudojęs funkcinį magnetinio rezonanso metodą, šis mokslininkas taip pat išsiaiškino, kad hipnozė veikia ir aukštesniojo lygio veiksmus kontroliuojančią smegenų sritį. „Tai paaiškina dėl ko užhipnotizuoti žmonės gali padaryti tokių siaubingų dalykų, apie kuriuos būdami sąmoningi net nesvajotų“, – sakė J.Gruzelieris, savo tyrimo rezultatus pristatęs Ekseteryje vykstančiame mokslo pažangos festivalyje. Šis atradimas – vienas pirmųjų, parodančių jog egzistuoja biologinis mechanizmas, nusakantis hipnozės poveikį organizmui. Gerokai padidėjo ir lengvai hipnotizuojamų žmonių smegenų kaktinės srities dešiniosios pusės žievės veiklos aktyvumas. Ši sritis dalyvauja aukštesnio lygio pažintiniuose procesuose ir elgesio kontrolėje

|

Pasaulis pagal S.Lazarevą

Sergejaus Lazarevo populiarumo epopėja prasidėjo maždaug prieš dešimtmetį, kai Sankt Peterburge gyvenęs mažai žinomas dailininkas išleido knygą apie žmonių ligų priežastis. Pasak S.Lazarevo, ligos kyla dėl karminių pažeidimų, sergame ne tik dėl savų, bet ir dėl tėvų bei senelių nuodėmių. Naujoji teorija su savotiškai persipynusiomis Rytų ir Vakarų religijų gijomis sulaukė neįtikėtino dėmesio: knyga „Karmos diagnostika” išpirkta akimirksniu (iš viso išėjo 9 leidimai), atsirado daugybė sekėjų ir išgijusių pagal Lazarevo rekomendacijas ligonių. Apie jį buvo kuriami filmai, į jo paskaitas plūdo minios žmonių. Šiandien ažiotažas atlėgo, bet dar liko daugybė knygos autoriaus garbintojų. Tai liudija spalio mėnesį surengta jo paskaita Vilniuje – milžiniška salė lūžo nuo žmonių, nors bilietas į renginį kainavo 50 Lt. Aš neteigiu, kad bioenergetika – blogai. Tik perspėju, kad daugelis ekstrasensų gydo paviršutiniškai ir nejaučia atsakomybės dėl padarinių. Antra, ekstrasensas, veikdamas žmogaus pasąmonę, perduoda jam ir savo anaiptol ne tobulą dvasinę struktūrą. Trečia, negalavimas žmogui duodamas, kad apsivalytų jo siela. Bioenergetikai, koncentruodamiesi vien į kūno negalias, kenkia sielai. Jie gydo aklai, vaikosi vien pinigų ar efekto. Šiuolaikinė medicina taip pat siekia vien greito išorinio poveikio. Todėl ir nepadeda, o kartais net pakenkia – vis daugiau žmonių vis dažniau serga. Deja, gydytojai nepripažįsta sielos buvimo. Ar žinote, kiek gimė nesveikų vaikų, kai negalinčios pastoti moterys imtos gydyti medikamentais? Bet niekam tai nerūpi, nes visus domina tik kaip iš to kuo daugiau pasipelnyti.

Drakulos dantys – turistams
|

Drakulos dantys – turistams

Rumunijos kultūros ir gamtos lobynai atsiveria provincijoje, tačiau tris milijonus gyventojų priglaudusioje sostinėje Bukarešte turistus stebina visiškas chaosas. Viduryje dienos didmiesčio centre vietinių net nestebina ramiai klijus iš maišelio uostanti moteris, gausybė valkatų, o atvykėlius varo į neviltį vadinamojo senamiesčio šiukšlynas. Tačiau rumunai turi Drakulą, kuriuo nenoriai didžiuojasi jauni, lupikavimo meną įvaldę taksistai, o pagyvenusios moterys tik baugščiai dirsteli į Drakulos biustą miesto širdyje ir kužda: “Vlad Tepes” – Vladas Smeigikas. “Vakarų ekspresui” Bukarešte praėjusią savaitę teko lankytis kartu su oficialia Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus delegacija, kuriai buvo pristatytas oficialusis miesto rūbas. Kadangi Rumunija garsėja gamtiniais ištekliais bei prašmatniu kultūros palikimu, akį malonino marmuru bei granitu išpuošti nacionalinės valdžios institucijų rūmai, pastatai bei muziejai. Tačiau tai – tik uodegėlės architektūrinio lobyno, kuris Bukarešte stūksojo XIX amžiuje. Tuo metu Bukareštas garsėjo kaip antrasis Paryžius, nes miestą statė garsiausių prancūzų architektų mokiniai. Tai byloja ir penkios garsiosios Triumfo arkos kopijos sostinėje. Miesto pavadinimas kilo nuo piemens vardo “Bukur”, tai senąja rumunų kalba reiškia “džiaugsmas”. Legendos byloja, kad Bukuras grojo fleita bei visus vaišino gardžiu vynu.