Brazilijoje šikšnosparnių vampyrų aukomis tapo jau 11 žmonių
|

Brazilijoje šikšnosparnių vampyrų aukomis tapo jau 11 žmonių

Paros valstijoje, kuri yra už 2400 kilometrų į šiaurės rytus nuo Rio de Žaneiro, šikšnosparnių vampyrų aukomis tapo jau 11 žmonių. Tai pranešė Brazilijos valdžios atstovai, kuriais remiasi naujienų agentūra Associated Press.

Paskutinė auka – 11 metų berniukas, miręs nuo pasiutligės, kurią platina šie gyvūnai. Ligoninėje gydomi dar du šikšnosparnių sukandžioti žmonės – 25 metų vyras ir 50 metų moteris. Paros valstija yra Amazonės baseine. Didžiąją dalį jos teritorijos dengia džiunglės. Šikšnosparniai vampyrai paprastai siurbia gyvulių kraują. Pirmieji žmonių užpuolimo atvejai buvo užfiksuoti gegužės 16 d.

Nuo to laiko valdžia pradėjo žmonių, taip pat šunų, kačių ir gyvulių skiepijimo nuo pasiutligės kampaniją. Be to, specialiais tinklais gaudomi šikšnosparniai.

Straipsniai 1 reklama

2000 m. gegužės 5 d. įkurtas elektroninis (ISSN) leidinys – mokslui, švietimui, pramogoms ir gyvenimiškoms aktualijoms skirtas portalas www.straipsniai.lt, kovojantis su kasdienine rutina. Šiandien portale paskelbta virš 15000 straipsnių ir naujienų.

Similar Posts

| |

Istorija

Lotynų kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai. Kartu su oskų – umbrų kalbomis ji sudaro italikų šaką. Lotynų kalba iš pradžių buvo šnekama Lacijume (Latium) – Romoje ir jos apylinkėse. „Septynių kalvų“ miestas Roma, anot pačių romėnų padavimo, įkurtas 753 m. pr. Kr. Visą Apeninų pusiasalį Roma nukariavo III a. pr. Kr. Lotynų kalba, asimiliuodama kitas…

| |

Šokio spektaklis “PAMIŠUSIŲ MERGINŲ ŠOKIAI”

Teatre ir kinematografe daug kartų mėginta papasakoti tragiškus likimus žinomų ir nežinomų menininkų, kuriuos negailestinga rampų šviesa sugniuždė. A. Cholinos spektaklyje ši banali tema banalia nevirsta dėl išradingos kompozicijos, lakoniško ir įtaigaus vaizdinio sprendimo, dėmesį sutelkiančios veiksmo dinamikos. Spektaklio siužetą “pasakoja” dvi pagrindinės veikėjų grupės: trys Mūzos – Šlavėjos, keliasdešimt Pamišusių merginų ir iš žalio kiaušinio išsiritusi mažutė Juodoji gulbė. Šie personažų pavadinimai – sąlygiški, jie niekur neįvardyti, kiekvienas žiūrovas gali savaip pavadinti tuos, kurie suka sceninio veiksmo ratą. Spektaklyje beveik be paliovos ironiškai aštriai parodijuojama klasikinio baleto estetika. Ir pati spektaklio pradžia aiškiai primena garsiojo Cesare’s Pugni “Pas de Quatre” uvertiūrą. Tik vietoj “Quatre” čia yra “Trois”, ir šitokių “vietų” visame spektaklyje yra daug. Šis baltasis trio supriešinamas su mase keistų, beveik belyčių juodais apdarais būtybių (“merginų” įvaizdį čia pirmiausia kuria maskatuojančios kasos), kurios iššokuoja iš dešiniųjų kulisų ilga ir, atrodo, niekad nesibaigsiančia virtine. Pasigėrėtinas choreografės gebėjimas kompoziciškai suvaldyti daug šokėjų – bene pirmą kartą profesionaliai scenai skirtam repertuariniam kūriniui buvo pasitelkta ne tik aktorių profesionalų, bet ir moksleivių bei studentų pagalba.

Nuo ko priklauso laimė?
| |

Nuo ko priklauso laimė?

Mūsų dienomis žmonės gyvena milžinišku tempu. Visi kažkur skuba, turi kalnus niekada nesibaigiančių darbų ir rūpesčių. Depresinių susirgimų skaičius auga, savižudybių Lietuvoje nemažėja. Ar čia dar gyvena laimingų žmonių? O gal laimė tapo tik retų išrinktųjų privilegija, nepasiekiama paprastam mirtingajam? Dažnai tenka išgirsti, kad kažkas trukdo žmonėms būti laimingais. Kaltė paprastai priskiriama sutuoktiniui, kuris turi per daug ydų ir per mažai dorybių, galbūt vaikams, kurie tokie išdykę ir nerodo jokio dėkingumo už rūpestį, draugams, kurie yra dideli egoistai ir ieško tik naudos sau… Šitaip kaltininkų sąrašą būtų galima tęsti be galo. Galima pagalvoti, kad būdami su kitais žmonėmis, būti laimingi negalime, nes visi kiti (ne mes) yra tokie nuodėmingi. Tačiau be žmonių, be šeimos, be artimųjų laimingas taip pat nebūsi. Taip ir sukasi žmonės užburtame rate tos laimės bergždžiai ieškodami. O iš tiesų iki jos trūksta tiek nedaug, ir kelias visai netolimas – reikia tik stabtelti ir atsisukti į save. Vieninteliai, kas gali leisti mums būti laimingais, esame… mes patys. Ne sutuoktinis, ne vaikai, ne draugai ar priešai veda mus laimės link. Tik mes patys galime suteikti sau šį leidimą būti laimingiausiu žmogumi pasaulyje. Nemažas būrys psichologų yra tyrę laimės fenomeną. Visus domino, nuo ko priklauso laimė. Gauti tyrimų rezultatai yra labai paprasti ir iš tiesų net nestebinantys. Turbūt svarbiausias veiksnys kelyje į laimę – savivertė.

Bučiniai ir apsikabinimai naudingi sveikatai
| |

Bučiniai ir apsikabinimai naudingi sveikatai

Seksas, apsikabinimai ir bučiniai yra labai naudingi žmogaus sveikatai, teigia mokslininkai. Sekso metu laikinai padidėja kraujo spaudimas, o tokia „mankšta” arterijoms ir venoms padeda išlikti stiprioms ir lanksčioms. „Žinoma, visi esame skirtingi, tačiau seksas gali duoti tokią pat naudą, kaip kelis kartus užlipti ir nulipti laiptais”, – sako Keti Ros (Kathy Ross) iš Didžiosios Britanijos širdies fondo. Ir tai daug smagiau – tai reiškia, kad yra didesnė tikimybė priprasti prie „treniruočių” režimo, pažymi britų dienraštis „The Sun”. Mylėdamiesi sudeginame vidutiniškai 200 kalorijų. Tačiau nauja poza gali padėti sudeginti dar daugiau riebalų ir suteikti didesnį malonumą. Didžiausią naudą gauna partneris, esantis viršuje. Padeda ir apsikabinimai. Šiaurės Karolinos universiteto mokslininkai nustatė, kad jie gali sumažinti kraujo spaudimą, dėl jų išsiskiria daugiau naudingo hormono oksitocino. Maža to, kiti amerikiečių mokslininkai aptiko ryšį tarp sekso ir imuninės sistemos. Vilkeso universiteto dėstytojas Karlas Charneckis (Carl Charnetski) nustatė, kad studentų, kurie mylisi bent kartą per savaitę, organizme yra daugiau antikūno, vadinamo imunoglobinu A. Jis padeda organizmui kovoti su infekcijomis.

Kodėl broliai ir seserys susvetimėja
|

Kodėl broliai ir seserys susvetimėja

Tie patys tėvai, tie patys genai, ta pati vaikystė, tie patys namai, gal net tas pats kambarys ir tie patys drabužiai… Jūs buvote broliai (seserys) – draugai ir priešininkai, dalijotės paslaptimis ir artumu, o kartais nutoldavote ir susvetimėdavote. “Brolių ir seserų tarpusavio santykiai – permainingi ir nevienareikšmiški, – sako Adele Faber ir Elaine Mazlish, pasaulyje pripažintos tėvų ir vaikų santykių ekspertės, lektorės, knygų autorės. – Jie apima ir “aš tave myliu” ir “aš tavęs nekenčiu.” Indianapolio (JAV) universiteto psichologijos profesorė Victoria Hilkevitch Bedford, tyrinėjanti jau suaugusių vaikų ryšius, sako, kad daugumai iš jų šis ryšys reiškia lūkesčius, įsipareigojimus ir nesutarimus. Pasak V. Bedford, visų amžiaus grupių ir visų giminystės laipsnių broliai bei seserys yra įsitikinę, kad jie visada gali pasikliauti vienas kitu (nors iš tiesų retai kada vieni kitiems padeda). Ypač seserys nutrūkusius ryšius vertina tik kaip laikiną reiškinį. Jos tikisi, kad ateityje ryšiai atsinaujins, ir tai iš tiesų atsitinka. Tačiau V. Bedford taip pat aptiko, kad seserys tarpusavyje barasi dažniau. “Artimi santykiai gimdo konfliktą.” Artimi žmonės turi randų, kurie likę nuo vienas kitam padarytų žaizdų. Dažnai mes susidarome savivaizdį tik pagal savo vietą tarp brolių ir seserų. Pirmieji gyvenimo įspūdžiai lieka ilgiems metams. Vaikystės varžytuves mes perkeliame į suaugusiųjų gyvenimą.

Pankrationas. Istorija
|

Pankrationas. Istorija

Nuo 33-ųjų (648 m. prieš mūsų erą) Olimpijos žaidynių programoje atsiranda pati sunkiausia, sudėtingiausia ir … žiauriausia sporto šaka – imtynių ir kumščių derinys – pankrationas. Olimpinių žaidynių ir kitose varžybose: čia atletams buvo leidžiami beveik visi imtynių ir kumščių kovos veiksmai: smūgiuoti, spirti, laužti pirštus, net rauti ausis. Negalima buvo tik kandžiotis, draskytis nagais, durti pirštais į akis, nosį ir burną. Ši sporto šaka buvo populiari todėl, kad turėjo praktinės reikšmės: kiekvienas vyras kare turi mokėti apsiginti nuo priešo net plikomis rankomis padarydamas jį nebepavojingą. Atletai nebuvo skirstomi į grupes pagal svorį ir ūgį. Niekur neužsimenama apie poilsio pertraukas kovos metu, apie pergalę taškais. Kova vyko plikais kumščiais iki to momento, kol vienas iš atletų nebegalėdavo kovoti ar pasiduodavo. Vertinimas buvo įvairiapusis atleto parengtumas: jis turėjo turėti liūto jėgą ir lapės gudrumą. Visa tai reikalavo dalyvių jėgos, ištvermės, mokėjimo naudoti įvairius veiksmus, ką ypatingai vertino senovės graikai. Kova vyko ant minkštos žemės, dažniausiai drėgno molio. Bailumas viešai išjuokiamas ir net baudžiamas.Siūlomas užmirštas senovės graikų olimpiadų kovos būdas “Pankrationas “- šiandien besivystanti kaip sporto šaka, kaip šiuolaikinius reikalavimus atitinkanti sportinės būklės forma.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *