Jürgen Kuberski “Okultizmas”
Sąvokos „okultizmas“ ir „okultinis“ kilusios iš lotyniško žodžio occultus, kuris reiškia „paslėptas“, „slaptas“ arba „slaptavietė“, „paslaptis“. Medicinos srityje išmatose esantis kraujas vadinamas okultiniu krauju.
Apskritai okultizmas suprantamas kaip bendra pseudomokslinių disciplinų apie magiją, teosofiją, alchemiją, spiritizmą, slaptas sąjungas, pasąmoninį suvokimą ir antgamtines jėgas sritis. Šia prasme okultizmas reiškia beveik tą patį, ką ir žodis „ezoterika“. Šią sąvoką, kaip giminišką visiems nepaaiškinamiems transcendentiniams mokymams, patyrimams ir praktikoms, iškėlė magas ir kabalistas Elifazas Levis (1810–1875).
Okultizmas šiuo metu labai populiarus. Iš jo gyvena daugybė leidyklų, spausdinančių atskiras tokio pobūdžio leidinių serijas. Kasdien šia tema visame pasaulyje pasirodo neaprėpiama daugybė knygų, žurnalų ir straipsnių. Tai, kas nepaaiškinama ir anksčiau buvo prieinama tik žinovams, dabar įgyja didžiulę paklausą ir žavi daugybę žmonių.
„Moksliškai nepaaiškinami“ dalykai provokuoja mokslinius bandymus, kurių tikslas – juos paaiškinti. Taip atsirado mokslinė disciplina, kuri šiandien vadinama parapsichologijos vardu. „Nepaaiškinama“ čia tampa „kol kas nepaaiškinama“. Tačiau parapsichologija iš esmės lig šiol nepateikė jokio patenkinamo mokslinio paaiškinimo, net po to, kai atliekant tyrimus buvo pasitelktos universitetinės priemonės. Žymus profesorius Hansas Benderis iki 1975 metų Freiburge turėjo net parapsichologijos katedrą.
Šiandien akademinis mokslas vis labiau bando okultizmą suskirstyti į specialias sritis, pavyzdžiui: hipnozė, sapnų aiškinimas, autogeninė treniruotė, joga, transasmeninė psichologija ir „alternatyvieji“ diagnozės ir terapijos būdai. Visgi sąvokos „okultizmas“ ir „okultinis“ mokslo srityje daugiausia vartojamos neigiama prasme.
Biblijoje nėra mokymų ar papročių, kurie būtų prieinami tik „žinovams“. Šventasis Raštas kaip tik dažnai kalba apie „paslapties apreiškimą“ (Rom 11,25; 16,25–26; 1 Kor 15,51) ir ragina krikščionis skelbti biblinį mokymą atvirai (Mt 10,27; Jn 18,20; 2 Kor 8,24).
Kai Biblija pasakoja apie nematomą pasaulį, ji atskiria tai, kas dieviška, ir tai, kas Dievui priešiška. Sąvoka „okultinis“ krikščioniškoje kalboje vartojama tik Dievui priešiškai pusei pažymėti ir įgauna ne neutralią „paslėptumo“ reikšmę, o negatyvų skambesį.
Krikščionių kalboje žodžiu „okultinis“ įvardijama sfera, susijusi su demoniškomis jėgomis ir vengtina. Vartojant šį žodį yra perspėjama, jog čia demonų įtakos sritis. Pavyzdžiui, kalbama apie okultinę muziką, okultinius paveikslus ar okultinius papročius.
Toks sąvokos vartojimas nėra siūlytinas. Jis per daug nutolęs nuo įprastinio, todėl ne žinovams yra nesuprantamas. Čia per dažnai apibendrinama ir per retai nurodomos priežastys, kodėl vienas ar kitas dalykas yra okultiškas. Geriau Dievui priešiškas įtakas ir mokymus vadinti tikraisiais vardais ir pagrįsti, kodėl tam tikri mokymai ar praktikos žvelgiant iš biblinio taško yra atmestini. Taip vartodami šį daugiareikšmį žodį, išvengtume nesusipratimų.
Jürgen Kuberski, teologas, publicistas ir leidėjas
Vertė Rima Mykolaitytė
