| | |

Apsėdimas

Šis žodis nusako žmogaus būklę, kai dvasinė būtybė jį užvaldo taip, kad ima veikti apsėstojo kalbą ir poelgius. Apsėdimo fenomenas žinomas visoms religijoms ir kultūroms, tačiau jo aiškinimas ir vertinimas labai skiriasi. Skiriami spontaniškas ir kultinis apsėdimas. Kultinio apsėdimo pavyzdžių randame animizme, šamanizme ir genčių religijose: klausydamasis ritminės muzikos, šokdamas, apsisvaiginęs narkotikais arba giliai kvėpuodamas žmogus (dažnai šventikas) pasiekia transą ir greitai pasijunta apsėstas dvasios, kurios šaukėsi. Ceremonijos metu apsėstasis pamėgdžioja atitinkamos dvasios elgesį, o kulto grupė priima arba garbina jį kaip tos dvasios įsikūnijimą. Kultinis apsėdimas, kuris egzistuoja vudu (voodoo) kulte, yra ten pageidautinas ir pozityviai vertinamas. Kultinio apsėdimo dažnai pasitaiko magijoje: invokacijos metu, pasitelkiant ritualus ir užkeikimus, iššaukiama dvasia, kuri trumpam laikui užvaldo magą. Magas tiki, kad tuo metu dvasią bei jos veikimą, taigi ir savo apsėdimo, jis kontroliuoja. Spiritizme bei mediumizme esama ir tokios kultinės apsėdimo formos, kai mediumas pasiekia transą ir atsiveria dvasiai (dažnai neva mirusiojo). Tuomet pasikeičia mediumo balsas, tarsena, žodžių pasirinkimas. Pasitaiko ir automatizmų (automatiškas skiemenavimas, rašymas, piešimas, grojimas). Spontaniško apsėdimo pavyzdžių esama visose kultūrose bei religijose. Islamo įkūrėjas Mahometas išgirdęs kažką jam diktavusį balsą ir pirmiausia pagalvojęs, kad jį apsėdę demonai.

|

Jürgen Kuberski “Spiritizmas”

Spiritizmas, kuris būdingas daugeliui kultūrų bei tikėjimų, yra religingumo apraiška, kai ypatingais metodais užmezgamas ryšys su mirusiaisiais ir dvasiomis. Dažniausiai tai atlieka mediumas, kuris būdamas transo būsenoje tarpininkauja tarp pasaulio, žmogaus ir dvasių, leisdamas šioms veikti jo balsu, rankomis ir pan. Spiritizmo seansų metu mediumu paprastai būna visa grupė, kur “žinios iš anapus” priimamos per stalo, stiklinės, uždėtos ant pagrindo su raidėmis (planšetės), judėjimą arba beldimą. Jau keletą dešimtmečių ryšį su anapusinėmis būtybėmis bandoma užmegzti pasitelkiant magnetofoną, radiją arba televizorių. Vienas pagrindinių moderniojo spiritizmo pradininkų yra Emanuelis Swedenborgas (1688–1772), regėjęs vizijas iš anapus ir papasakojęs apie savo pokalbius su angelais ir mirusiaisiais. Jis skleidė mokymą apie aukštesnį žmogaus išsivystymą kitame pasaulyje. Swedenborgo raštai susilaukė didelio dėmesio ir turėjo įtakos tokiems mąstytojams, kaip J. W. Goethe, F. Schilleris, F. Schellingas ir K. G. Jungas. Moderniojo spiritizmo atsiradimui ne mažiau svarbi buvo ir Alleno Kardeko “Dvasių knyga”. Šiuo pseudonimu pasivadinęs prancūzų gydytojas Ipolitas L. D. Rivail (1804–1869) 1859 metais išleido iš anapus gautus susistemintus vieno spiritistų būrelio, kuriam penkerius metus pats priklausė, duomenis. Mesmerizmo1 idėjų paveiktas gydytojas per savo raštus tapo “kardekianizmo”, vieno iš pagrindinių religinių judėjimų Brazilijoje, įkūrėju. Čia spiritizmas yra susijęs su tikėjimu reinkarnacija.

|

Jürgen Kuberski “Okultizmas”

Sąvokos „okultizmas“ ir „okultinis“ kilusios iš lotyniško žodžio occultus, kuris reiškia „paslėptas“, „slaptas“ arba „slaptavietė“, „paslaptis“. Medicinos srityje išmatose esantis kraujas vadinamas okultiniu krauju. Apskritai okultizmas suprantamas kaip bendra pseudomokslinių disciplinų apie magiją, teosofiją, alchemiją, spiritizmą, slaptas sąjungas, pasąmoninį suvokimą ir antgamtines jėgas sritis. Šia prasme okultizmas reiškia beveik tą patį, ką ir žodis „ezoterika“. Šią sąvoką, kaip giminišką visiems nepaaiškinamiems transcendentiniams mokymams, patyrimams ir praktikoms, iškėlė magas ir kabalistas Elifazas Levis (1810–1875). Okultizmas šiuo metu labai populiarus. Iš jo gyvena daugybė leidyklų, spausdinančių atskiras tokio pobūdžio leidinių serijas. Kasdien šia tema visame pasaulyje pasirodo neaprėpiama daugybė knygų, žurnalų ir straipsnių. Tai, kas nepaaiškinama ir anksčiau buvo prieinama tik žinovams, dabar įgyja didžiulę paklausą ir žavi daugybę žmonių. „Moksliškai nepaaiškinami“ dalykai provokuoja mokslinius bandymus, kurių tikslas – juos paaiškinti. Taip atsirado mokslinė disciplina, kuri šiandien vadinama parapsichologijos vardu. „Nepaaiškinama“ čia tampa „kol kas nepaaiškinama“.