Tarnybinis romanas

Žmonės darbe praleidžia didesniąją aktyvaus laiko dalį: nuo 9 iki 24 valandų. Namams paprastai jo lieka mažiau – dalis sugaištama kelionei į darbą ir atgal, taip pat miegui. Taigi didesnę dieninę laiko dalį mes bendraujame su kitais žmonėmis darbo reikalais. Beveik visuomet šalia mūsų yra priešingos lyties atstovų. Ir moterims, ir vyrams mes galime jausti įvairius jausmus – antipatiją, simpatiją, abejingumą. Bendradarbius gali sieti draugystė, bendras verslas, kriminaliniai interesai. Tarnybinis romanas – tai meilė, simpatija tarp bendradarbių.

ADOMUI

Vyrai gerokai dažniau nei moterys stengiasi užmegzti meilės romaną darbo metu. Nepaisant moterų emancipacijos, jie vis dar aktyvesni ir asmeniniame gyvenime. Palankias sąlygas tokiam “vyriškam aktyvumui” atsirasti sudaro tarnybinė padėtis – viršininkų vyrų yra vis dar daugiau, ir būtent valdžios turėjimas skatina ja pasinaudoti.

Noras užkariauti moterį yra būdingas daugeliui vyrų, o esant viršininku ši užduotis gerokai lengvesnė. Kai yra galimybė bendrauti su simpatiška moterimi, vyro psichologinės ir seksologinės ypatybės tiesiog trukdo valdytis. Tarp pavaldinių būtinai atsiras simpatizuojanti persona arba norinti pasinaudoti viršininko palankumu savo tikslams siekti pavaldinė.

Romanas su to paties pareigybinio lygio bendradarbe kokybiškai kitoks. Tokiuose santykiuose rečiau būna išskaičiavimų ir materialinių tikslų. Paprastai šiuos žmones sieja tikri jausmai, netgi tikra meilė, rečiau – galimybė mylėtis.

Artimas bendravimas neišvengiamai lemia darbinius santykius, darbo kokybę. “Barbe devyndarbe” būti nėra patogu, tad ir čia sudėtinga derinti asmeninį bendravimą su darbine veikla. Jeigu darbo metu tenka ilgą laiką matytis su simpatija, tai trukdo dirbti. Mat reikia nuolatos skirti jai dėmesį, tiesiog neužtenka laiko pačiam darbui.

Beveik nepasitaiko romano be sekso. Tam tikrą laikotarpį gali išlikti platoniški jausmai, bet vėliau neišvengiamai suartėjama. Bendradarbiai gali susitikti vieno iš jų bute, sodyboje, viešbutyje arba tiesiog darbo patalpose. Pastarasis variantas suteikia seksui įtampą ir pojūčio aštrumą, nes gali pastebėti kiti. Be to, darbovietėje situaciją paįvairina neįprastos seksui patalpos, netinkami baldai.

Kontaktas tarp viršininko ir pavaldinės dažniausiai yra naudingas pastarajai. Tokį santykį reikėtų įvertinti kaip gana konkretų sandėrį, kuriame abu neslepia savo interesų. Naudodamasi tuo ji gauna didesnį atlyginimą, galimybę mažiau dirbti, kitų privilegijų. Atsiranda galimybė kilti karjeros laiptais. Iš esmės šį variantą reikia vertinti kaip įteisintą prostituciją, nes dviejų žmonių nesieja artimesni jausmai. Kita vertus, tai gali būti vienintelė galimybė moteriai pasiekti bent minimalios gerovės, įsigyti butą.

Meilė, kaip santykių pagrindas, pasitaiko ne taip retai. Paprastai tai jausmai tarp vedusių žmonių, kuriems kažko trūksta šeimose. Šis variantas yra gana pavojingas, nes abiejų šeimose neišvengiamai kyla įtampa. Atsiranda realus skyrybų pavojus, gali būti kuriama nauja šeima. Tai sukelia daug moralinių ir materialinių nuostolių abiem įsimylėjėliams, jų sutuoktiniams ir, be abejo, vaikams.

Romanas tarp vedusio vyro ir netekėjusios moters yra itin dažnas reiškinys. Vyrui tai galimybė realizuoti savo poligamiškus norus. O moteriai – paskutinė viltis sukurti šeimą. Vyrai tradiciškai daug žada – išsiskirti su žmona, vesti draugę ir t.t., bet išpildo nedaug. Netgi jei patys patiki savo pažadais, apsisprendimo momentu “palinksta” vaikų ir iš dalies – žmonos link.

Tarnybinius romanus užmezga ne tik subrendę ar vyresniojo amžiaus žmonės, bet ir jaunimas. Čia taip pat “pučia” bendras jaunimo santykių laisvėjimo “vėjas”. Daug greičiau pradedama lytiškai santykiauti, mažiau suvaržymų pasirenkant vietą ir laiką. Nors santykiai iš pradžių gali būti pakankamai šalti, net jei juos ir palaiko aistra, laikui bėgant išlieka tikimybė, kad tikri jausmai atsiras. Vis tik tokiais atvejais vyras susiduria su rimtomis problemomis. Vyrams būdingas noras užkariauti moterį, jie tuo ir pasitenkina.

Pergalės jausmas malonus, bet laikui bėgant džiaugsmas išblėsta. Tuomet draugė tampa našta, nes ji toliau su juo saistosi ir pradeda kurti bendro gyvenimo planus. Taip atsitinka net ir tuomet, jei vyras iš anksto nustato santykių ribas, t.y. užtikrina, kad jokios bendros ateities nebus.

Įsimylėjėlių elgesys daro įtaką kitiems bendradarbiams. Paprastai stengiamasi nuslėpti atsiradusią simpatiją ir artimesnius santykius. Bet tik patiems tarnybinio romano veikėjams gali atrodyti, kad tai pavyksta. Kiti bendradarbiai už jų “nugarų” aptarinėja “meilužių” veiksmus, dalijasi pastebėta santykių pažanga. Visai suprantama, atsiranda pavydinčiųjų. Aplink visuomet yra nelaimingų vienišų žmonių, kurie taip pat trokšta meilės. Įdomu tai, jog kontaktuojant tik platoniškų jausmų lygiu, bendradarbiai jau juokaudami “paguldo” porą į lovą, tačiau jei “tai” įvyksta ir tie žmonės yra nevedę, atsiranda bendra neigiama nuostata sekso atžvilgiu. Tokie meilės santykiai gali pakenkti profesinei veiklai, karjerai.

Administracija paprastai priima tokį romaną kaip trukdymą, o jeigu vadovas (ar vadovė) pavydus, gali išmesti ir iš darbo.

Tarnybinio romano baigtys įvairios, dažniausiai – pesimistinės. Santykiai tarp vyro ir moters visuomet arba progresuoja, arba žlunga. Baigiantis romanui, jo dalyviams praktiškai neįmanoma toliau išsaugoti kolegiškų, tuo labiau draugiškų santykių. Visai natūralu, kad nuskriaustoji pusė nepasitikės buvusiu draugu darbo srityje. Todėl tenka vienam iš jų pasitraukti iš darbo. Kita išeitis – vedybos. Jei abu nevedę, ši išeitis yra tikrai nebloga. Tačiau ir vėl tie patys moraliniai, materialiniai ir kiti nuostoliai, bendradarbių pasmerkimas. Be to, šeimai yra nenaudinga, jei sutuoktiniai dirba kartu. Kad ir kaip ten būtų, tarnybinio romano pabaiga dažniausiai sukelia tik neigiamas emocijas.

IEVAI

Kad ir kaip keistųsi gyvenimo sąlygos, priešingų lyčių mąstysena vis dar skiriasi. Moteriai visuomet buvo ir yra svarbus vyro dėmesys. Būtent jis ir yra labiausiai pageidaujamas, tuo tarpu seksas lieka antroje vietoje.

Meilės kontaktas su bendradarbiu gali prasidėti pamažu arba staigiai. Pirmuoju atveju ilgą laiką būsimieji įsimylėjėliai mažai kreipia viens į kitą dėmesio. Paprastai suartėjama vykdant bendrą užduotį, išvykus į tarnybinę kelionę kartu. Moteris pastebi draugo teigiamus dalykinius bruožus, sugebėjimus.

Vyro dalykiškumas, sugebėjimas gerai dirbti paprastai imponuoja moterims. Jei romanas prasideda staiga, jo eiga būna daug greitesnė. Neretai pobūvio metu staiga atsiranda simpatija, alkoholiui veikiant įvyksta suartėjimas. Kitą rytą išblaivėjus santykiai jau būna kitokie. Jeigu nubundama jaučiant pasibjaurėjimą, gailintis dėl padarytos klaidos, romanas gali ir neprasidėti. Bet dažniausiai norisi toliau bendradarbiauti ir po seksualinės pažinties susipažinti dvasiškai.

Seksas moteriai dažniausiai nėra priežastis, kuri skatintų susidraugauti su bendradarbiu. Moterys, kaip ir vyrai, negali gyventi be sekso, bet intymūs santykiai trokštami tik tuo atveju, kai moteris vyrą myli. Visai natūralu, gražus vyras gali patikti, moteris net gali įsivaizduoti seksualines scenas su juo. Bet pirmiausia ir kartais net nesusimasčiusi ji įvertina jo moralines, dalykines savybes, ir tik po to pradeda jausti jam potraukį.

Moteris viršininkė, kaip ir vyras, gali susirasti savo favoritą tarp pavaldinių. Tik vienišos ir vyresnės moterys domisi vyrais pavaldiniais. Protingas alfonsas greitai suvoks savo galimybes. Šaltas apskaičiavimas, iš anksto paruošti žodžiai, pagal grafiką įteiktos gėlės ar kiti meilės ženklai padeda įveikti trokštančios meilės ir dėmesio moters širdį. Tik nedaugelis moterų viršininkių sugeba visą laiką kontroliuoti situaciją, anksčiau ar vėliau jausmai užvaldo.

Moteris, bendraudama su viršininku vyru, puikiai sugeba pasinaudoti situacija. Visai suprantamas noras geriau gyventi, geriau “įsitaisyti”. Tenka valdyti didelį seksualumą, pažiūrų laisvę ir kitus esančius ar nesančius bruožus. Galutinis tikslas – tapti viršininko žmona, nugalėjus buvusiąją. Šis darbas reikalauja daug pastangų, pasiaukojimo ir laiko.

Moterį neretai slegia seksualinio gyvenimo ypatybės bendraujant su bendradarbiu. Tik filmų herojės puola lytiškai santykiauti bet kur ir bet kada, – tokios situacijos matomos bet kuriame dangoraižio aukšte, – visos kitos moterys tikisi tinkamų sąlygų. Techniškai įmanoma ant stalo, tualete ir daug kur kitur, bet tai nėra garbinga. Vyras, gerbiantis savo draugę, stengsis sukurti tinkamas sąlygas daugeliui meilės aktų.
Įsimylėjus moteriai darbinė veikla nukenčia ypač. Vidutiniškai moterys yra gerokai emocingesnės už vyrus, todėl išgyvenimai labiau atsiliepia jų gebėjimui sukaupti dėmesį, kokybiškai atlikti darbą. Ji nuolat gaudo draugo dėmesį, o kai jo pritrūksta, greitai puola į neviltį – taip ir gyvena lyg ant bangų.

Paprastai romano pradžioje moteriai sunku patikėti savo draugo jausmų tikrumu. Gyvenimo patirtis padeda apsisaugoti nuo pigaus dėmesio. Neretai pradžioje buvęs apskaičiavimas, naudos siekimas tampa mažiau svarbūs vėlesniu laikotarpiu. Kuo toliau, tuo labiau moteris tampa priklausoma nuo savo mylimojo, kuria ateities planus, galvoja apie šeimą. Kad ir kokia laisva moteris jaustųsi, ji vis vien pradeda galvoti šia linkme. Sugebėjimas jaustis laisva patinka vyrams, be to, jis apsaugo nuo nusivylimo.

Tarnybinio romano baigtys moteriai labai svarbios ir dažniausiai skausmingos. Tik vienai kitai pavyksta ištekėti už savo bendradarbio. Kitoms tenka ilgai ir nesėkmingai laukti pažadų ištesėjimo. Kuo labiau moteris prisiriša, tuo daugiau iškyla problemų vykdyti pareigas. Moteris tiesiog nusibosta savo draugui vis didėjančiu dėmesio poreikiu. Tik stiprios asmenybės sugeba tai laiku pastebėti ir atsisakyti skausmingo bendravimo. Neretai moteriai tenka atsisakyti ir tolimesnio darbo toje darbovietėje…

Gyd. psichoterapeutas – seksopatologas Viktoras ŠAPUROVAS