Prancūziškasis bučinys
Prancūziškasis bučinys – tai romantiškas ir seksualus bučinys, kuomet vienas iš partnerių liežuviu liečia kito lūpas, jas laižo ir kiša liežuvį į partnerio burną. Bučinio metu paprastai abudu partneriai tai daro pakaitomis. Toks bučinys yra vertinamas kaip labai intymus, kadangi jis labai dažnai praktikuojamas kaip meilės žaismo dalis, labai stiprinanti aistrą ir geidulį. Taip yra dėl to, kad partneriai prisiliečia ir stimuliuoja didelę lūpų ir burnos dalį, be to, toks bučinys yra „labai šlapias“. Bučinys toks geidulingas, kad beveik visada abu partneriai būna užsimerkę. Greta liežuvių žaismo, tokio aistringo bučinio metu kartais vienas partneris gali čiulpti kito partnerio kurią nors lūpą. Dėl visų šių savybių toks bučinys visada vertinamas kaip seksualumo apraiška, nors kitokie bučiniai ne visuomet reiškia lytinį potraukį (pvz., svetingumą arba atsisveikinimą).
Kartais dar vadinamas sielų bučiniu arba balandžių (balandėlių) bučiniu, liežuvio bučiniu.
