Kvaila įsimylėjusi ar nemylinti išmintinga?

Kartkartėmis perkratydama savo minčių bagažą, žvelgdama į praeitį pajunti nelabai malonų kutenimą sielos gelmėse. Prisimeni, kaip TAS NIEKŠAS tau meluodavo išsijuosęs, kaip tu kankinaisi nuo ašarų permirkusią pagalvę apsikabinus, nematydama aplink save pasaulio.

Viską darei ne taip. Ir tokiais momentas nejučia nuo lūpų nuplasnoja desperatiška pusiau aimana, pusiau amžinas priekaištas sau – kokia gi kvailė aš buvau! Ir žinai, kas šioje situacijoje labiausiai džiugina? Tai, kad dabar tu turi su kuo palyginti: kokia buvai kvailiukė ir kokia išmintinga laikui bėgant tapai…

Nuoširdumas 

Kvailiukė

Ak, kokia tu buvai nuoširdi. Atlapaširdiškai eksportuodavai savo jausmus be jokių kabučių. Žvelgdama ištikimo bėrio akimis kartodavai, kaip jį myli, kaip tave užveda jo kvapas, kaip nori būti tik su juo ir nieku kitu niekada daugiau gyvenime niekur niekaip nė už ką. Tu mėgai svajoti ir statyti iš savo svajų būsimo rojaus planus. Nes dabar jau tu esi rami, dabar tau laimė išsiviepė pilna burna – tu atradai savo antrąją puselę… JĮ…

Išmintinga

Nuo vaikystės mus moko nemeluoti. O nuoširdumas – tai viena iš gyvenimo vertybių, nušviečianti bendravimo esmę ir prasmę. Bet gyvenimas žiaurus ir dažnai nuskalpuoja mus beveik taip pat negailestingai, kaip drūta moteriškė nusuka vištai sprandą, kad galėtų pateikti šeimynai gardžius pietus. Pasirodo, niekam tavo nuoširdumo nereikia. Juk santykiams reikia ne nuoširdumo, o tikrų tikriausio žaidimo, kuris turi savo taisykles.

Psichologai moko mus iš paskutiniųjų neprisipažinti įsimylėjus, nes tuomet dingsta interesas. Juk medžioklė įdomi tol, kol grobis vis dar laigo pamiškėje nesumedžiotas. Taip pat vyrus atbaido tos moterys, kurios mėgsta garsiai planuoti bendrą ateitį su visais privalomaisiais tobulo šeimyninio gyvenimo elementais. O jeigu jis dar galutinai neapsisprendęs?

Nuoširdumas šiais laikais dažnai traktuojamas kaip naivumas ar kvailumas. Nes tik neišmintingos moterys viską išsako tiesiai šviesiai, be jokių mįslingumo žymių ar galimybių suabejoti.

Laikas

Kvailiukė

Tu atiduodavai jam visą savo laiką. Aukodavai savo laisvalaikį kepdama jam naminį obuolių pyragą, studijuodama jo mėgstamo kinų maisto receptus, laukdavai kančiose atvažiuojant jo į svečius, negailėjai savo laiko jo pomėgiams.

Žinoma, tada tau teikė palaimą net ir knapsojimas šalia jo valtyje visą parą kol jis žvejoja, mėgaujantis vaizdu, kaip vyriškai jis kabina slieką ant kabliuko. Svarbu, kad su JUO. Nesvarbu kur. Nesvarbu, kad šaltoka, kad puola uodai ir kad tuo metu galėjai aplankyti trumpam iš tolimųjų užsienių į Lietuvą sugrįžusią geriausią vaikystės draugę.

Išmintinga

Tačiau dabar tau visa jėga smogė suvokimas, kiek daug laiko tu išeikvojai niekams. Pyragėlius galima buvo nupirkti Maximoj, kinų maisto jis galėjo pats paragauti kinų restorane kartu su tavimi. Na, o žvejybos seansus galėjai sau ramiai pakeisti jogos užsiėmimais savo kūno ir sielos naudai.

Pinigai

Kvailiukė

Kai myli, mylimajam nieko negaila. Visą savo atlyginimą gali išleisti nerealiai prabangiam kostiumui iš naujausios Hugo Boss kolekcijos jo gimtadienio dovanai. Nesvarbu, kad po to ateinantį mėnesį gyvensi pusbadžiu be jokių geresnio gyvenimo elementų ir naujos rankinės, kuriai kelis mėnesius vis pagailėdavai pinigų, laukdama išpardavimų.

Net nepastebėjai, kaip berinkdama įmantresnius maisto produktus, vis daugiau išleidi pinigų, norėdama užkimšti šaldytuvą. Kad mielasis rastų visko, ko tik gali netyčia užsigeisti. Bijodama įžeisti, tu nesiūlai jam dalintis išlaidų produktams, kuriuos kartu suvalgote.

Išmintinga

Dabar tau nušvito, kaip žybtelėjęs vienas žilas plaukas smilkiniuose – jis naudojosi tavimi. Produktus pirkdavo retai ir daugiausia tik tuos, kuriuos mėgo pats. Jis naudojosi visais tavo daiktais. Jūsų draugystės metu tik vieną kartą pasisiūlė perpus apmokėti buto nuomos mokesčius. O kai buvote išvykę į kelionę, jis netikėtai nutarė atnaujinti SAVO garderobą, ir išleido visus pingus. Tad išvyką keturračiais į kalnus teko apmokėti tau iš savų. Taip pat ir pasirūpinti lauktuvėmis bendriems draugams. Iš savų.

Aukos

Kvailiukė

Kai žmogus įsimylėjęs, jis lengvai aukojasi, nuolaidžiauja, atleidžia. Ir tu – tiesiu taikymu į tokių atlaidžiųjų gretas pataikei. Neskridai su seserimi į poilsinę kelionę, kurią pavyko suorganizuoti beveik už dyką. Nes Jis tuo metu dirbo, ir atostogų jam nenusimatė. Kadangi buvo ką tik pakeitęs darbovietę. Jam reikėjo moralinės paramos ir namuose garuojančios vakarienės su žvakutėmis pakampėse. Ir dar, nepaisant to, kad esi visiška pelėda, keldavaisi 40 minučių anksčiau, kad spėtum jam paruošti labai sveikus ir gaivius pusryčius.

Išmintinga

Dabar tu nuoširdžiai stebiesi, koks dūmelis tau buvo ant smegeninės užplaukęs. Tokios aukos už tiek mažai dėmesio ir širdies? Ir kam tos aukos, tiesą sakant buvo reikalingos? Niekam. Tavo atsisakymą skristi su sese į Egiptą jis priėmė kaip natūralų ir savaime suprantamą dalyką, vietoj to, kad būtų pasakęs – skrisk, mieloji, pailsėk, tokia gera proga praleisti savo atostogas ten, kur visuomet svajojai nuvykti.

O rytais sėsdamas prie paruoštų pusryčių, įrėmintų ką tik išspaustų natūralių apelsinų sulčių fone, jis sugebėdavo išrėžti – ir kaip tu sugebi taip anksti atsikelti? Aš niekaip negalėčiau… O jeigu dar prisiminsi, kad skuosdama į pasimatymus su juo, tu praleidai savo anglų kalbos kursus, už kuriuos jau buvai susimokėjusi.

Draugės

Kvailiukė

Deja deja, bet visos meilės labai kenkia kitoms draugystėms. Vien jau todėl, kad tavo dėmesys atitenka vienam žmogui, o sąmonė natūraliai pratrina tuos gerus jausmus, kuriuos anksčiau gaudavai, susitikdama su savo draugėmis.

Tavo šnekutės pleputės nejučia pasitraukė į antrą trečią ketvirtą planą, nes nei laiko, nei energijos joms neliko. Trumpi skambučiai a la tu gyva? – ir daugiau jokių moteriškų paslapčių valandų valandas analizuojant, kas būtų, jeigu būtų ar nebūtų. Nieko apie savo draugių gyvenimą –daugiau nei gyvos jos ar ne – tu nebežinai.

Išmintinga

Ir kas liko iš tavo draugystės? Pasinėrusi į savo asmeninio gyvenimo šviesiųjų pilių statymus iš pajūrio smėlio smiltelių, tu taip retai skambindavai savo draugei. Taip retai, kad po galutinio išsiskyrimo su savo pleibojumi, paskambinusi draugei išgirdai laviną priekaištų.

Kur buvai prapuolusi??? Sąžinės neturi. Mes čia su mergaitėmis vis tave prisimenam ir galvojam, ką tu veiki, kaip gyveni? Prapuolei kaip į vandenį, nei burbuliukų nesimato. Tikra nesąmonė, pagalvoji tu – meilė atėjo taip greitai, kaip ir išėjo, o draugės lieka su tavimi. Daugiau taip tikrai nebus. Meilės – meilėmis, draugės – draugėmis. Neišduodamomis.

Štai ir gimsta mitai, kad jeigu jau įsimylėjusi iki ausų, tai ir kvailė nelaiminga. Nuoširdi, nuolaidi, besiaukojanti, dosni kvailiukė. O išmintingoji Vasilisa tuo metu lakuoja nagelius, neslėpdama egoizmo ir niekuomet nesielgdama taip, kaip jai netinka ir nepatinka. Tiesa, šaltomis protinguolėmis mes dažniausiai būname tik tuomet, kai nemylime. Štai ir turi galimybę pabūti tikra išminte, kol iš naujo ko nors neįsimylėjai. Kiek spėsi – tiek tavo!