Kunigas Aleksandras Balčiauskas Lietuvių evangelikų jaunimo draugijos „Radvila” įkūrėjas Aleksandras Balčiauskas gimė 1907 m. spalio 5 d. Šakiškiuose, Romualdo ir Jadvygos Balčiauskų šeimoje. Paūgėjęs pradėjo lankyti Pumpėnų pradžios mokyklą. 1917 m. mirus tėvui, pablogėjo gyvenimo sąlygos, tačiau didelis noras siekti mokslo atvedė Aleksandrą į Panevėžio berniukų gimnaziją. 1927 m. jis baigė gimnaziją ir norėjo studijuoti mediciną, tačiau Biržų evangelikų reformatų bažnyčios prof. kunigo Povilo Jakubėno paskatintas savo sumanymą pakeitė ir įstojo į Lietuvos universiteto Evangelikų teologijos fakultetą. Yra žinoma, kad šioje giminėje buvo keturi evangelikų reformatų kunigai. Mokydamasis universitete Aleksandras Balčiauskas su jaunatvišku entuziazmu steigė studentų evangelikų draugijas ir dalyvavo jų veikloje, taip pat dėstė tikybą Kauno „Aušros” berniukų ir mergaičių gimnazijų mokiniams evangelikams. 1931 m. baigė studijas ir Biržų evangelikų reformatų bažnyčioje buvo ordinuotas diakonu. Jis buvo paskirtas klebono padėjėju ir pradžios mokyklų tikybos mokytoju. Būdamas taktiškas, kuklus, atidus kitiems žmogus, jis siekė padėti jauniems žmonėms, kurie neturi galimybės mokytis, tapti labiau išsilavinusiais. Kilo sumanymas steigti lietuvių evangelikų jaunimo draugiją. Ji buvo įkurta 1931 m. gruodžio 20 d. ir pavadinta „Radvila”. Be jos, veikė ir Moterų draugija bei vargonininko Martyno Sprindžio vadovaujamas bažnyčios choras. 1932 m. generalinis superintendentas prof. kun. P. Jakubėnas paskyrė diakoną A. Balčiauską Biržų evangelikų reformatų parapijos kunigu ir Biržų gimnazijos tikybos mokytoju. Netrukus A. Balčiauskas tapo Biržų parapijos klebonu. Kartu su antruoju kunigu Frydrichu Barneliu jis ėmėsi remontuoti bažnyčią, statyti konfirmantų mokyklą, parapijos salę ir senelių prieglaudos priestatą. Norėdamas pagilinti savo žinias, A. Balčiauskas 1937 m. lankėsi Šveicarijoje, Vokietijoje ir Italijoje. Jis gerai mokėjo vokiečių, lenkų, rusų kalbas, skaitė hebrajų, lotynų ir graikų kalbomis, rašė straipsnius į „Sėjėją”, „Mūsų žodį”, „Lietuvos evangelikų kelią”. Kartu su mokytoju A. Šliku redagavo 1939 m. išleistą knygą „Mūsų jaunimo vadovas”. 1939 m. parašė ir išleido knygutę apie reformatorius „Husas ir Viklifas”. Jis koregavo naujai leidžiamą kunigo Adomo Šerno giesmyną ir rūpinosi jo spausdinimu 1942 m. Kaune. A. Balčiauskas visada rašydavo savo pamokslų tekstus ir konspektuodavo tikybos pamokų temas. 1940 m. kovo 16 d. Lietuvos evangelikų reformatų kolegijos nutarimu kun. A. Balčiauskas buvo paskirtas Lietuvos kariuomenės evangelikų kapelionu ir išvyko į Kauną. Čia jo laikomos pamaldos buvo transliuojamos per radiją. Tačiau 1940 m. birželio įvykiai pakreipė Lietuvos gyvenimą kita linkme. Bet kokia kultūrinė veikla per bažnyčią buvo uždrausta. Liepos mėnesį A. Balčiauskas buvo atleistas iš kariuomenės kapeliono pareigų. Kaune jis laikė pamaldas kartu evangelikams reformatams ir evangelikams liuteronams pastarųjų bažnyčioje, nes evangelikų reformatų bažnyčios statyba liko neužbaigta. 1942 m. rugsėjo 20 d. Kaune A. Balčiauskas vedė savo parapijietę, choristę, mokytoją Alisą Aleksandrą Brokertaitę ir tais pačiais metais grįžo į Biržų evangelikų reformatų parapiją. Čia dirbo antruoju kunigu ir dėstė tikybą Biržų gimnazijoje. Sunkūs karo ir pokario metai palaužė A. Balčiausko sveikatą. Jis mirė 1952 m. sausio 24 d.

Lietuvos Gerovei … 1926 m. Lietuvos Vytauto Didžiojo universiteto studentai Kaune įsteigė studentų draugiją „Concordia”. Į ją stojo skirtingų tikybų, tautybių ir pasaulėžiūrų studentai. Prasidėjus tarpusavio nesutarimams, 1929 m. pavasarį draugija nustojo veikusi. Tačiau aktyviausi studentai evangelikai nenurimo. Susirinkę jie diskutavo ir planavo įkurti savo draugiją. Draugijos iniciatorius Aleksandras Balčiauskas parengė draugijos įstatus. 1929 m. lapkričio 23 d. buvo įsteigta Lietuvos universiteto studentų evangelikų draugija. Jos valdybos pirmininku buvo išrinktas A. Balčiauskas, pirmininko pavaduotoju – J. Kalniškis, sekretoriumi – E. Purvinas, kasininke – B. Yčaitė, knygininku – H. Vymeris. Draugijos tikslas buvo vienyti Lietuvos evangelikus (reformatus ir liuteronus), dirbti Lietuvos gerovei, puoselėti kultūrą ir dorovę. Draugijos nariai padėjo studentams bendrauti tarpusavyje ir su Kauno evangelikų visuomene, rūpinosi neturtingų studentų šelpimu, rengė minėjimus, vakarus, ekskursijas. 1936 m. uždarius Universiteto teologijos fakultetą nustojo veikusi ir studentų draugija. Jos pirmininkas A. Balčiauskas, po universiteto baigimo pradėjęs dirbti Biržų evangelikų reformatų bažnyčios diakonu, troško padėti visiems, ypač tiems, kurie norėjo tapti šviesiais žmonėmis, tačiau neturėjo galimybės siekti mokslo. Beje, kaimo jaunimas jau nuo 1928 m. pradėjo burtis savo parapijose. 1930 m. kovo 30 d. Švobiškio evangelikų reformatų parapijoje (Joniškėlio vlsč.) buvo įsteigta Evangelikų jaunimo draugija, turėjusi 39 narius. Švobiškis – bažnytkaimis, parapija nedidelė, nutolusi nuo kitų parapijų, čia gyveno mažai inteligentų, draugija neturėjo sąlygų plėsti savo veiklą ir po kelerių metų prisijungė prie didesnės draugijos. Todėl diakonui A. Balčiauskui kilo sumanymas steigti tokią draugiją, kuri apimtų visų evangelikų reformatų parapijų jaunimą. Susipažinęs su vietos jaunimu, mokytojais ir kitais inteligentais, A. Balčiauskas išdėstė jiems savo sumanymą. Sulaukęs jų pritarimo, diakonas skaitė paskaitas, parengė įstatų projektą ir kreipėsi į Bažnyčios vadovybę prašydamas leidimo steigti jaunimo draugiją. Savo rašte (kalba netaisyta – red.) jis rašė: Artimiausioje ateityje noriu pradėti organizuoti mūsų jaunimą. Tam reikalui paruošiau keletą paskaitų ir parengiau įstatų projektą. Prieš pradėdamas šį svarbų darbą, kaip bažnyčios tarnautojas, jaučiu pareigą atsiklausti mūsų Bažnyčios Vyresnybę – Gerbiamą Kolegiją, ar ji sutinka, kad įstatų projekte pažymėtais pagrindais būtų organizuojamas ir auklėjamas mūsų jaunimas. Prašau Gerbiamą Kolegiją peržiūrėti nors du pirmuosius įstatų projekto straipsnius ir tarti šiuo reikalu savo nuomonę. Biržai, 1931m. spalio 23 d. Diak. A. Balčiauskas Kolegijos plenumas šiam sumanymui pritarė, jį visapusiškai rėmė ir Kolegijos prezidentas dr. Jokūbas Mikelėnas. Gavus komendanto leidimą, 1931 m. gruodžio 13 d. parapijos salėje susirinkę seni ir jauni žmonės išklausė diakono A. Balčiausko paskaitą „Kodėl mes esame evangelikai?”ir aptarė jaunimo draugijos organizavimo reikalus. Buvo išrinkta 7 asmenų komisija įstatų projektui peržiūrėti ir nutarta gruodžio 20 d. sušaukti steigiamąjį susirinkimą. Gruodžio 17 d. išrinktoji komisija savo posėdyje susipažino su įstatų projektu ir su mažomis pataisomis nutarė jį pateikti tvirtinti. 1931 m. gruodžio 20 d. Biržuose įvyko evangelikų jaunimo draugijos steigiamasis susirinkimas. Diakonas A. Balčiauskas susirinkusiems į parapijos salę žmonėms papasakojo apie kultūringo Vakarų pasaulio pavyzdingą jaunuomenės supratimą, auklėjimą bei rengimą ateičiai ir nuoširdžiai kvietė burtis po vieninga krikščioniškos meilės vėliava, tobulinti dvasią, protą ir kūną, išlaikyti dvasios stiprybę. Jis perskaitė paskaitą „Jaunuoli, įvertink savo gyvenimo pavasarį ir gražiai jį sunaudok!” Susirinkusieji vienbalsiai priėmė draugijos įstatus. Už didelius kunigaikščių Radvilų žygius ir nepaprastą drąsą kuriant Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčią, statant bažnyčias, steigiant mokyklas, spaustuves, bibliotekas ir jas išlaikant, evangelikų jaunimo draugija buvo pavadinta „Radvilos” vardu. Steigiamajame susirinkime į draugiją įsirašė 38 nariai. Kitas draugijos susirinkimas įvyko 1932 m. sausio 3 d. Jo metu universiteto astronomas doc. Paulius Slavėnas skaitė paskaitą apie žvaigždes. Po to buvo išrinkta „Radvilos” draugijos valdyba. Jos pirmininku tapo diakonas A. Balčiauskas, pirmininko pavaduotoju – mokytojas Alfredas Šlikas, sekretoriumi – banko tarnautojas A. Jukna, kasininke – pašto tarnautoja Marija Tunkūnaitė, knygininku-istoriku – žemės tvarkymo įstaigos tarnautojas Stasys Palšis. Taip pat buvo apsvarstyti draugijos einamieji reikalai, sudarytos choro, vaidybos, rankdarbių sekcijos. Nutarta steigti sekmadieninę mokyklą, kurioje būtų laikomos trumpos, vaikams pritaikytos pamaldos, aiškinamas Šventasis raštas, mokoma krikščioniško elgesio, giedojimo. Evangelikų jaunimo draugijos „Radvila” įstatuose (kalba netaisyta – red.) rašoma: 1 §. Evangelikų Jaunimo draugija „Radvila” yra nepolitinis, dorovinio ir kultūrinio lavinimosi, protestantų pasaulėžiūros evangelikų jaunimo susivienijimas. 2 §. Draugijos šūkis: „Dorinkis ir švieskis!” <…> 3 §. Draugijos tikslas: a) auklėti jaunimą Evangelijos dvasioje ir Tėvynės meilėje, b) kultūrinti intelektualiai ir fiziškai.<…> 4 §. Draugija tikslo siekia šiomis priemonėmis: a) steigdama savo skyrius įvairiose evangelikų apgyventose vietose, b) ruošdama pedagoginius kursus, šiaip paskaitas, pasišnekėjimo susirinkimus (diskusijas – red.), vakarus bei ekskursijas, c) steigdama skaityklas, knygynus ir šventadienio, bendrojo lavinimosi mokyklas, d) sudarydama chorą, muzikos, vaidybos, spaudos, meno, sporto ir kitas sekcijas bei komisijas, e) teikdama savo nariams moralinę ir materialinę paramą.Draugiją sudarė lietuviai evangelikai, išimtiniais atvejais būdavo priimami ir lietuviams prijaučiantys kitataučiai. Buvo stengiamasi, kad draugijos nariai būtų ne tik religingi, bet ir geri savo tautos žmonės, ištikimi savo krašto piliečiai. Daug dėmesio buvo skiriama lavinimuisi ir švietimuisi. Kartu draugijos nariai lavino ir kūno sveikatą. Jie pripažino sveiko, saikingo sporto naudą jaunam žmogui ir pritarė senai tiesai: sveikame kūne – sveika siela. „Radvilos” draugija turėjo savo vėliavą ir simbolinį ženklelį, kurio trijų spalvų, į skydą panašiame fone buvo pavaizduotas kryžius, širdis ir inkaras. Tai simbolizavo tris krikščioniškas dorybes: žalia spalva ir kryžius – tikėjimą, balta spalva ir širdis – meilę, violetinė spalva ir inkaras – viltį. Pirmieji „Radvilos” draugijos gyvavimo žingsniai buvo nelengvi, tačiau steigėjų entuziazmas, jos narių gera valia, susiklausymas ir pasiryžimas įveikė visus sunkumus. Pirmiausia „Radvilos” draugijos Biržų skyriaus nariai įsteigė nedidelę skaityklą, kilnojamąjį knygynėlį ir chorą, kuriam vadovavo vargonininkas Martynas Sprindys. Buvo surengtos narių susipažinimo arbatėlės, švenčių proga renkamos aukos varguoliams, rengiami minėjimai Lietuvos nepriklausomybės, Motinos dienos, Tautos šventės (rugsėjo 8 d.), Vilniaus užgrobimo (spalio 9 d.) ir Reformacijos dienos progomis. Rankdarbių sekcijoje mergaitės mokėsi gražių darbelių. Per Sinodą draugijos nariai surengė didelį girtavimo teismą, „Aušros” mokykloje veikė alkoholį smerkianti paroda, kurią aplankė apie 1000 žmonių. Kiekvieną vasarą draugija rengė ekskursijas į kitus Lietuvos miestus. Draugijos nariams buvo skaitomos paskaitos įvairiomis temomis. Jas skaitė kun. A. Balčiauskas – „Kodėl mes esame reformatai”, „Jaunimo švietimo būtinybė” (1931 m.), „Žvilgsnis į kultūringų kraštų jaunimą”, „Rūpinkimės savo kultūra”, „Radvilietis – sąmoningas krikščionis ir tautietis (1932 m.); doc. Paulius Slavėnas – „Švietimo uždaviniai” (1932 m.); gyd. Jokūbas Mikelėnas – „Sveikata – brangiausias turtas” (1933 m.); Jonas Palšis – „Kokias gegužines rengsime?” (1933 m.); mokytojas Petras Zablackas – „Kaimo jaunimo ateitis” (1936 m.); studentė juristė Hypatija Yčaitė – „Moters vieta evangelikų visuomenėje” (1938 m.) ir kiti. 1932 m. pabaigoje draugijos skyrius buvo įsteigtas Geidžiūnuose, o 1933 m. pradžioje – Papilyje, Iškonyse, Mažutiškiuose, Nemunėlio Radviliškyje ir Kelmėje. 1933 m. Sinodo metu Biržuose buvo surengta Giesmių šventė, kurioje giedojo Biržų, Papilio, Nemunėlio Radviliškio, Kelmės „Radvilos” draugijos ir Biržų evangelikų liuteronų parapijos chorai. 1934 m. sausio 21 d. įvyko pirmas visuotinis „Radvilos” draugijos skyrių atstovų suvažiavimas. Jo metu išrinkta pirmoji Centro valdyba. Jos pirmininku tapo kun. A. Balčiauskas, pirmininko pavaduotoju – A. Jukna, sekretoriumi – St. Palšis, kasininke – Elzbieta Tauraitė, knygininke – Otilija Stuinaitė. Buvo išrinktas ir pirmasis draugijos garbės narys – dr. Jokūbas Mikelėnas, moraliai ir materialiai rėmęs draugiją. Centro valdyba ragino draugijos narius nenuilstamai plėtoti savo veiklą. Buvo paskelbtas paskaitų rašymo, spaudos platinimo, tvarkingų sodybų, gražių darželių konkursas. Prasidėjo draugystė su Klaipėdos krašto evangelikų jaunimo draugija „Jaunųjų sandora”. 1935 m. vasario 2-3 d. Biržuose vyko ideologinio ir praktinio darbo kursai. Jų dalyviai išklausė 10 paskaitų. Tų pačių metų birželio 24 d. Biržuose buvo surengta pirmoji evangelikų reformatų šventė. Joje, be vietos chorų, dalyvavo Kelmės „Radvilos” draugijos ir Klaipėdos „Jaunųjų sandoros” draugijos chorai bei jų pučiamųjų instrumentų orkestrai. Šventės eisenoje dalyvavo per 300 „Radvilos” draugijos narių, kurie pagerbė poeto ir vertėjo Stanislovo Dagilio, Nepriklausomybės ir kunigaikščio Jonušo Radvilos paminklus. Piliakalnio vasaros teatro salėje įvyko iškilmingas posėdis, po kurio savo programą parodė draugijos skyrių nariai. Tais pačiais metais buvo vėl paskelbtas „Sėjėjo” platinimo konkursas, Klaipėdoje tartasi su „Jaunosios sandoros” vadovybe dėl glaudesnio bendradarbiavimo. 1936 m. gegužės mėn. buvo surengti skyrių chorvedžių kursai, liepos 5 d. – Jaunimo šventė Nemunėlio Radviliškyje. Kartu su „Jaunosios sandoros” vadovybe susitarta kasmet keistis ekskursijomis, paskaitomis, platinti vieni kitų spaudą. 6 „Radvilos” draugijos nariai tais metais lankė jaunimo veiklos kursus Klaipėdoje. Vyko „Radvilos” draugijos himno kūrimo, „Sėjėjo” platinimo, paskaitų skaitymo konkursai, kapinių tvarkymo ir medelių sodinimo dienos. Buvo įsteigti dar du kilnojamieji knygynėliai. 1937 m. buvo pradėti rengti ir draugijos skyrių metiniai susirinkimai. Su laikraštėlio „Sėjėjas” redaktoriumi leidėju prof. kun. Povilu Jakubėnu aptarti spaudos tobulinimo klausimai, nuspręsta buvusį laikraštėlio jaunimo skyrių pavadinti „Jaunųjų pasaulis”. Šio skyriaus redaktorius buvo kun. Frydrichas Barnelis. Liepos 11 d. Papilyje surengta Jaunimo ir giesmių šventė (vargonininkas Mikelėnas). Joje dalyvavo per 500 „Radvilos” narių ir gausi ekskursantų grupė su savo choru ir orkestru iš Klaipėdos. Draugija užmezgė ryšius su pasauline Jaunųjų krikščionių sąjunga Ženevoje (Šveicarijoje). 1938 m. liepos 10 d. Klausučiuose surengta Jaunimo šventė. Ji, kaip ir kitos jaunimo šventės, vyko po atviru dangumi. Šventėje dalyvavo apie 1500 žmonių. Laikraštėlyje „Sėjėjas” atsirado skyrelis „Mūsų jauniausiesiems”. Sudarytas scenos veikaliukų knygynėlis, įsteigtas orkestras (vadovas – Adolfas Ramanauskas). Draugijos nariai surengė ekskursiją į Klaipėdą, dalyvavo evangelikų suvažiavime Tauragėje. Centro valdybos įgaliota atstovė H. Yčaitė dalyvavo pasaulinės Jaunimo sąjungos suvažiavime Švedijoje ir skaitė pranešimą. Pasaulinės Jaunųjų krikščionių vyrų sąjungos suvažiavime Stokholme (Švedija) studentas P. Tunkūnas skaitė pranešimą apie mūsų jaunimą. 1939 m. Centro valdybos lėšomis ir pastangomis buvo išleista knyga „Mūsų jaunimo vadovas”, kurią redagavo mokytojas Alfredas Šlikas ir kun. A. Balčiauskas. Ši knyga – tai tarsi jaunųjų radvilėnų gyvenimo ir veiklos elementorius su patarimais ir pamokymais. Centro valdyba siekė, kad Biržuose būtų įsteigta amatų mokykla. 1940 m. sausio 28 d. įvyko „Radvilos” draugijos atstovų suvažiavimas. Po jo, vakarinio pobūvio metu, Klausučių skyrius suvaidino Jeronimo Čiko pjesę „Tėvų klaida”. Biržuose, Reformatų gatvėje, netoli bažnyčios„Radvilos” draugija kartu su Biržų evangelikų reformatų parapija statė mūro namą, kuriame turėjo būti salė ir patalpos kultūrinei veiklai. 1940 m. draugija jau turėjo 22 skyrius ir apie 1000 narių. Kai 1940 m. draugijos „Radvila” įsteigėjas ir jos vadovas kun. A. Balčiauskas buvo paskirtas Lietuvos kariuomenės evangelikų kapelionu ir išvyko į Kauną, naujuoju draugijos pirmininku tapo mokytojas Petras Bružas. Tačiau 1940 m. birželio įvykiai nutraukė nepriklausomos Lietuvos kultūrinį gyvenimą. Buvo uždaryta ir „Radvilos” draugija, o jos turtas konfiskuotas. 1944 m. praūžusi karo audra sunaikino didelę Biržų miesto dalį, taip pat ir „Radvilos” draugijos statytą mūro namą Reformatų gatvėje. Praėjo 72 metai nuo „Radvilos” draugijos įsteigimo. Daugelis draugijos narių ir jos rėmėjų jau atgulė amžinojo poilsio. Vieni tėvynės žemėje, kiti karo audrų išblaškyti po visą pasaulį. Liko tik jų vardai ir darbai…

Alisa Balčiauskienė

ŽIEMGALA 2003/1
ISSN 1648-7230

Views All Time
Views All Time
3078
Views Today
Views Today
1
0 0