Valstybės saugumo departamentas (VSD) kreipėsi į Migracijos departamentą prie VRM, prašydamas įtraukti Jurijų Borisovą į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą, sąrašą.
VSD ėmėsi tokios iniciatyvos po to, kai trečiadienį leidinyje “Valstybės žinios” buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo nutarimas, pagal kurį prezidento Rolando Pakso finansinis rėmėjas Jurijus Borisovas neteko Lietuvos pilietybės.

J.Borisovas anksčiau turėjo Lietuvos pilietybę, bet trumpam buvo jos netekęs, kad gautų Rusijos pilietybę. Lietuvoje sraigtasparnių remonto bendrovę “Avia Baltika” valdantis J.Borisovas aiškino, kad Rusijos pilietybė jam buvo reikalinga dėl verslo reikalų Rusijoje, kur jis taip pat turi sraigtasparnių remonto bendrovę. R.Paksas jam vėl suteikė Lietuvos pilietybę šiemet balandį.

R.Pakso rinkimų kampanijai 1,2 mln. litų oficialiai paaukojusio J.Borisovo atžvilgiu Generalinė prokuratūra dabar atlieka du ikiteisminius tyrimus – dėl grasinimų prezidentui ir prekybos sraigtasparnių detalėmis su terorizmą remiančiu Sudanu.

Paklaustas, ar paskelbimas nepageidaujamu asmeniu nesutrukdytų J.Borisovo baudžiamajam persekiojimui Lietuvoje, generalinis prokuroras Antanas Klimavičius atsakė, kad pareigūnai dabar tai aptaria. “Lietuva yra nesuinteresuota, kad nepageidaujamas asmuo ilgai gyventų Lietuvoje”, – BNS sakė A.Klimavičius.

Jo teigimu, J.Borisovas buvimas Lietuvoje yra “dienų”, “savaičių”, bet ne “metų” ar “mėnesių” klausimas.

Pasak migracijos pareigūnų, jeigu žmogus yra įtraukiamas į nepageidaujamų asmenų sąrašą, jam iš pradžių pasiūloma pačiam išvykti iš Lietuvos. To nepadarius, jis pareigūnų palydimas iki valstybės sienos.

Pasak Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojo Dainiaus Paukštės, paprastai asmeniui suteikiama “pakankamai laiko” palikti Lietuvos teritoriją. Trečiadienį dar nebuvo aišku, ar Migracijos departamentas patenkins VSD prašymą dėl J.Borisovo įtraukimo į nepageidaujmų asmenų sąrašą

Konstitucinis Teismas antradienį paskelbė, kad R.Pakso dekretas, kuriuo išimties tvarka buvo suteikta pilietybė dosniausiam jo rinkimų kampanijos finansuotojui J.Borisovui, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui – Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams.

Teismas paskelbė, kad prezidento dekretas prieštarauja Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, taip pat trims Konstitucijos straipsniams ir Pilietybės įstatymui.

Teisėjai nutarė, kad dekretas prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, kuris numato, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs,

82 straipsnio 1 daliai, numatančiai, kad prezidentas prisiekia tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas.

Dekretas prieštarauja ir 84 straipsnio 21 punktui, kuriame teigiama, kad prezidentas įstatymo nustatyta tvarka teikia Lietuvos pilietybę, bei Pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 daliai, numatančiai pilietybės suteikimą išimties tvarka – prezidentas, vadovaudamasis įstatymu, gali suteikti Lietuvos pilietybę nusipelniusiems Lietuvos Respublikai užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės išimties tvarka netaikant jiems numatytų pilietybės suteikimo sąlygų.

Konstitucinio Teismo išvada turės reikšmės prezidento parlamentinės apkaltos procesui, kurio iniciatoriai kaltina R.Paksą šiurkščiai pažeidus Konstituciją ir sulaužius duotą priesaiką pagal šešis punktus.

Apkaltos komisija iki kitų metų vasario 13 dienos turi pateikti Seimui išvadą, ar kaltinimai prezidentui yra pagrįsti. Parlamentinei tyrimo komisijai nustačius, jog kaltinimai prezidentui yra pagrįsti, Seimas turės balsuoti dėl jo nušalinimo.

Kaltinimai remiasi Seimo patvirtintomis kitos parlamentinės komisijos išvadomis, jog prezidentas dėl savo ryšių “buvo ir yra pažeidžiamas” ir tai sudaro grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui.

R.Paksas prezidento pareigas eina nuo šių metų vasario. Prezidentūros skandalas, paviešinus Valstybės saugumo departamento surinktą medžiagą, kilo spalio pabaigoje.

Views All Time
Views All Time
498
Views Today
Views Today
1
0 0