Bibliotekininkas, poliglotas. Gimė Ožtakių km. Varnių valsčiuje. Tėvas tarnavo caro armijos kariniame Nevos laivyne Sankt-Peterburge. Motina po gimdymo išgyveno 7 d. Edvardą augino dėdės šeima, kurioje buvo kalbama ir meldžiamasi lenkiškai. Mokytis pradėjo iš karto 3 klasėje, nes buvo labai gabus. Baigė Varnių pradžios mokyklą, Telšių vyskupo M. Valančiaus gimnaziją. Studijavo Kauno universitete lituanistiką ir lotynų kalbą. Jau iki mokslo universitete mokėjo šešias kalbas. Universitete išmoko dar tris, t. t. ir ivrito kalbą, kurią dėstė dėstytojas Šapyro (vokiečių sušaudytas). Baigė bibliotekininkų kursus ir buvo paskirtas į Centrinę biblioteką Kaune, dirbo užsienio kalbų skyriuje. Jam buvo pavesta steigti bibliotekas. E. Urniežius įsteigė Trakų, Kaišiadorių, Stakliškių, Žaslių bibliotekas. Vokiečiams sudeginus Klaipėdos pedagoginio instituto biblioteką, E. Urniežius buvo pasiųstas jos atkurti. Dirbo apie pusantrų metų. Visoje Lietuvoje organizavo spaudinių aukojimą atkuriamai Klaipėdos pedagoginio instituto bibliotekai. Atkurta biblioteka buvo turtingesnė, nei iki sunaikinimo.

Laisvai kalbėjo 16 kalbų, kitoms reikėjo žodyno. Norėdamas išmokti kalbą, važiavo į tą šalį, pagyvendavo nuo 3 mėnesių iki 1,5 metų ir vykdavo toliau. Buvo sukūręs užsienio kalbų mokymo metodiką, pokario metu norėjo išspausdinti specialias koreteles žodžių surašymui, tačiau spaustuvė pabijojo tuometinės valdžios, tad daug laiko tekdavo sugaišti gaminant korteles.

Po karo dirbo Varnių rajono laikraščio redakcijoje korektoriumi. Panaikinus Varnių rajoną, laikraštį uždarė. E. Urniežius dviem metams išvyko į Turkmėniją, įsidarbino geležinkelio darbininku, o iš tikrųjų mokė praktiką atliekančius studentus vokiečių kalbos. Grįžęs dirbo Varnių pašte laiškininku. Buvo labai sąžiningas, mėgo sakyti tiesą į akis, todėl dauguma kratėsi tokio darbininko.

Palaidotas senosiose Varnių kapinėse.

Views All Time
Views All Time
2504
Views Today
Views Today
1
0 0