Vyskupas, poetas, romantinės lyrinės poezijos pradininkas, kalbininkas. Mokėsi Anykščiuose, Rumšiškėse, Varnių kunigų seminarijoje, Petrapilio dvasinėje akademijoje, teologines studijas tęsė Miuncheno, Romos, Louvaino universitetuose. Grįžęs iš užsienio, dirbo Petrapilio dvasinės akademijos profesoriumi. Vyskupas M.Valančius pakvietė Žemaičių vyskupystėn, paskyrė katedros vikaru. 1867-1884 A. Baranauskas Kauno kunigų seminarijos homiletikos ir lietuvių kalbos bei dogmatinės teologijos profesorius, 1874-seminarijos inspektorius, 1879-kanauninkas, 1883-prelatas, 1884-1897 Žemaičių pavyskupis, 1897-1902 Seinų vyskupas.

Reikšmingiausius kūrinius sukūrė mokslo metais. Juos sudaro: giesmių ciklas “Artojų giesmės šventos”, “Dainų dainelė”, “Anykščių šilelis”, “Kelionė Petarburkan”, “Dievo rykštė ir malonė”, “Pasikalbėjimas Giesminyko su Lietuva”, “Ko gi skaudžia man širdelę”. Kūriniai – stambios skirtingų žanrų poemos, poeto vadinamos giesmėmis.

Besimokydamas Varniuose susidomėjo lingvistika, pasiūlė pirmąją lietuvių tarmių rinkimo programą. Pradėjęs dėstyti lietuvių kalbą, išvertė A. Schleicherio lietuvių kalbos gramatiką ir ja remdamasis rašė “Mokslą lietuviškos kalbos”. Kūrė bendrinę rašto kalbą, sudarė tarmių klasifikaciją, padėdamas pagrindus lietuvių dialektologijai. Lietuvių kalbos gramatikos neišspausdino, dėl spaudos draudimo delsdamas ją užbaigti. Į lietuvių kalbą išvertė 3/5 Biblijos. Seinuose parašė bažnytine klasika virtusių velykinių, kalėdinių ir kitų giesmių.

Views All Time
Views All Time
3983
Views Today
Views Today
1
0 0