VGTU teatras – studija „Palėpė”

Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto (VGTU) teatras – studija „PALĖPĖ” – bene jauniausias universitetinis teatras Lietuvoje – jis susibūrė tik 1999 metų rudenį, universiteto vadovybės ir režisieriaus Olego Kesmino (tuo metu jis dirbo Vilniaus Nacionaliniame dramos teatre) iniciatyva.

Išskirtiniai teatro bruožai: kolektyvo stabilumas (nemažai trupės narių užsibūna ilgiau nei dviems sezonams), produktyvumas (per sezoną teatras pristato ne mažiau kaip dvi premjeras) bei didelis vaidinamų spektaklių skaičius.

„Palėpės” teatras-studija neturi įprastos teatro salės – savo vaidinimams ji pritaikė dvi greta esančias auditorijas. Šiose kamerinėse patalpose, talpinančiose 30 – 50 žiūrovų, ir yra rodomi teatro vaidinimai, o scenografijai panaudojamos patalpos sienos. Šiuo metu studijos veikloje dalyvauja virš 50 žmonių – ne vien VGTU studentų. Daugumos jų studijos ar darbas visiškai nesusiję su menais. Nepaisant to studijos nariai ne tik vaidina, bet ir patys režisuoja (Agnė Simanavičiūtė – „Čia ir dabar”, Tomas Dapšauskas – „Mėnesiena”, Vaida Matusevičiūtė – „Orfėjas”, „Viena”), kuria dekoracijas ir kostiumus (Eglė Sniečkutė – „Kostiumas”, Dalia Kiaupaitė – „Orfėjas”), bei patys jas daro, taip pat dirba šviesos ir garso operatoriais, ruošia spektaklių programėles bei afišas.

Straipsniai 1 reklama

Teatras-studija „Palėpė” aktyviai dalyvauja užsienyje vykstančiuose tarptautiniuose universitetinių teatrų festivaliuose, Tarptautiniame vaikų ir jaunimo festivalyje „Mes”. Kartu „Palėpės” nariai ne tik dalyvauja, bet ir aktyviai prisideda organizuodami Tarptautinius universitetų teatrų Forumus nuo pat pirmojo, „Jaunimo Šekspyras 2000″, vykusio 2000 m. gegužę.

Pirmasis teatro sezonas (1999 ruduo – 2000 pavasaris)

Savo kūrybinį kelią VGTU teatras-studija „Palėpė” pradėjo dviem labai skirtingais pastatymais: modernia pjese – Peter Shaffer (Peterio Šaferio) „Equus” ir Whilliam Shakespeare (Viljamo Šekspyro) „Audros” interpretacija, pavadinta „Auditorija 225″ (pagal oficialų tos patalpos, kur buvo vaidinamas spektaklis, numerį). Pastarojo spektaklio pasirinkimą nulėmė būsimas V.Šekspyro interpretacijoms skirtas festivalis Vilniuje.

Pirmoji naujai atsiradusios ir tada dar neturėjusios pavadinimo teatro studijos premjera įvyko 2000 m. kovo 9 dieną, kai publika pirmąkart išvydo vėliau legendomis apipintą „Equus” spektaklį.

2000 m. gegužės 11 dieną įvyko kito spektaklio – „Auditorija 225″ premjera. Šis spektaklis žiūrovams buvo pristatytas pirmojo Tarptautinio universitetų teatrų Forumo „Jaunimo Šekspyras 2000″ metu ir tapo pirmuoju spektakliu, atnešusiu teatrui apdovanojimus. Forumo komisijos spektaklis buvo įvertintas diplomais: „Už įdomiausią dailininko darbą” (scenografė Rasa Krikščiūnaitė), „Už moderniausią Šekspyrą” bei „Už įdomiausią antraeilį moterišką vaidmenį”, kuriuo buvo apdovanota Arielio vaidmens atlikėja Agnė Simanavičiūtė.

Prieš jau minėtą teatrų Forumą buvo sugalvotas ir teatro pavadinimas – „Palėpė”. Jo atsiradimas sietinas su idėja spektaklį pagal V. Šekspyro „Audrą” vaidinti virš teatro-studijos patalpų esančioje palėpėje. Tačiau sumanymo, teko atsisakyti dėl techninių nesklandumų. Tačiau būtent ši idėja nulėmė teatro vardą ir įžiebė viltį kada nors iš tiesų įsikurti minėtoje palėpėje bei tapti pirmuoju palėpės teatru Lietuvoje.

Sezono pabaigoje teatras sudalyvavo dar viename tarptautiniame festivalyje – Tarptautiniame vaikų ir jaunimo festivalyje „Mes”, kuriame buvo pristatytas spektaklis „Equus”.

Antrasis sezonas (2000 ruduo – 2001 pavasaris)

Antrasis sezonas įnešė daugybę naujovių į teatro-studijos gyvenimą. Sezonas prasidėjo gausiais pirmojo sezono spektaklių – „Equus” ir „Auditorija 225″ vaidinimais.

Tuoj po jų „Palėpė” pirmąkart pasipildė naujais nariais. Kartu su jais surengus keletą kūrybos vakarų, buvo imtasi statyti spektaklį pagal pačių studijos narių sugalvotas ar jiems patiems bei jų pažįstamiems nutikusias istorijas. Taip pasaulį išvydo spektaklis „Bobiada” (premjera – 2001 m. vasario 22 d.).

Netrukus spektaklį pagal savo pačios parašytą pjesę pradėjo statyti Agnė Simanavičiūtė. Taip gimė spektaklis „Čia ir dabar” (premjera – 2001 m. balandžio 20 d.).

Tokios dramaturgijos pasirinkimą sąlygojo numatytas antrojo Tarptautinio universitetų teatrų Forumas-2 „Ieškome autoriaus, ieškome herojaus”, kuris buvo skirtas jaunų, debiutuojančių autorių darbams. Festivalyje, vykusiame 2001 m. gegužę, spektakliai buvo apdovanoti diplomais „Už jausmingumą spektaklyje „Čia ir Dabar” ir „Už stiliaus vientisumą spektaklyje „Bobiada”. Už mokytojo vaidmenį spektaklyje „Bobiada” buvo apdovanotas Justas Tertelis.

Tos pačios gegužės pabaigoje „Bobiada” buvo parodyta ir Tarptautinio vaikų ir jaunimo festivalio „Mes” publikai.

Šiame sezone pradėjo formuotis „Palėpės” tradicijos: naujokų krikštynos bei Tarptautinės teatro dienos šventė.

Trečiasis sezonas (2001 ruduo – 2002 pavasaris)

Sunku pasakyti, kada tiksliai prasidėjo trečiasis teatro sezonas, kadangi repeticijos nenutrūko net vasarą. Buvo statomas spektaklis pagal Juozo Grušo „Tris paradoksalias noveles apie švarą”, taip pirmą kartą „Palėpėje” atsigręžiant į lietuvių klasiką. Tokį pasirinkimą lėmė 2001 metų pabaigoje vykęs J. Grušo gimimo 100-ųjų metinių minėjimas. Režisuoti šį spektaklį, pavadintą „Mėnesiena”, ėmėsi teatro studijos narys Tomas Dapšauskas, tuo pačiu buvęs ir inscenizacijos bendraautoriumi.

Kitas teatro projektas buvo 2001 metų pabaigoje pradėtas repetuoti spektaklis pagal rumunų raðytojos Sinzianos Pop romaną „Serenada trimitui”, kuris buvo pavadintas „Skaistūs vėjyje”, pagal vieną iš pagrindinės herojės frazių.

2001 metų spalį įvyko tradicinisnaujų narių priėmimas. Nors iš pradžių buvo galvota kurti su jais atskirą spektaklį, vėliau tos idėjos buvo atsisakyta ir jie buvo įtraukti į spektaklį „Skaistūs vėjyje”.

Pirmoji sezono premjera, „Mėnesiena” (pagal J. Grušo noveles), įvyko pakankamai anksti – 2001 m. lapkričio 10 d., ðiame spektaklyje debiutavo tuometinė VDA scenografijos IV kurso studentė Iveta Ciparytė, sukūrusi spektaklio scenografiją bei kostiumus.

2002 m. vasario 7 d. įvyko antroji sezono premjera „Skaistūs vėjyje”. Premjerinė savaitė pasižymėjo itin dideliu suvaidintų spektaklių skaičiumi – per penkias vaidinimų dienas žiūrovams buvo parodyta net 11 spektaklių.

2002 metų kovą teatras pirmąkart išvyko į tarptautinį festivalį užsienyje. Tai buvo Bezansone (Prancūzija) vykęs tryliktasis Tarptautinis universitetų teatrų festivalis RITUFC, kurio publikai buvo pristatytas spektaklis „Auditorija 225″. Tiek teatro kolektyvas, tiek spektaklis buvo priimti ypač šiltai.

2002 m. gegužės pradžioje vykęs Tarptaurinis universitetų teatrų Forumas-3 „Skirtingi, bet panašūs” buvo ypač sėkmingas „Palėpės” teatrui. Jame tarptautinei publikai buvo pristatytos abi sezono premjeros – „Skaistūs vėjyje” ir „Mėnesiena”. Festivalio komisija be diplomų „Už psichologinio teatro puoselėjimą” („Skaistūs vėjyje”) bei „Už kostiumus bei scenografiją” (Iveta Ciparytė, „Mėnesiena”), apdovanojo net penkis „Palėpės” teatro aktorius, vaidinusius spektaklyje „Skaistūs vėjyje”: Agnę Simanavičiūtę ir Ievą Džervutę (už Pinelos vaidmenį), Michailą Kušnerį ir Tadą Širvinską (už Komandoro vaidmenį) ir Rimantę VaŠkytę (už ponios Reus vaidmenį).

Ketvirtasis sezonas (2002 ruduo – 2003 pavasaris)

Vos pasibaigus trečiajam sezonui, teatre užvirė darbas – buvo pradėti statyti nauji spektakliai. Studijos narė Vaida Matusevičiūtė savo režisūriniam debiutui pasirinko Jean Cocteau (žano Kokto) pjesę „Orfėjas”. Netrukus prie šio spektaklio repeticijų prisidėjo ir kito spektaklio repeticijos. Olegas Kesminas ėmėsi režisuoti spektaklį „Kostiumas” pagal Ray Bradbury (Rėjaus Brėdberio) apsakymą „Nuostabus grietininių ledų spalvos kostiumas”.

Intensyvų darbą pertraukė tik suplanuota kelionė į Rumuniją, kurios vienas iš tikslų buvo susitikti su Sinziana Pop – romano „Serenada trimitui” (pagal šį romaną trečiajame sezone buvo pastatytas spektaklis „Skaistūs vėjyje”) autore. Kelionė buvo kupina malonių siurprizų ir sutapimų.

Pirmoji naujojo sezono premjera („Kostiumas”) pasirodė jau 2002 m. spalio 2 d. Kartu šis spektaklis tapo jaunos kostiumų dizainerės Eglės Sniečkutės debiutu teatre.

Netrukus premjeras pakeitė atsisveikinimo spektakliai: 2002 metų lapkričio 9 dieną „Palėpės” teatras atsisveikino su kitu antrojo sezono vaidinimu – „Bobiada”. Tuomet buvo pasiektas savotiškas talpumo rekordas – 35 vietų salėje buvo vaidinama net 74 žiūrovams.

O 2002 m. gruodžio 5 d. Buvo pristatyta ir antroji sezono premjera – „Orfėjas”. Tai buvo ne tik teatro grįžimas prie tradicinės dramaturgijos, bet ir dar vienas teatro narių režisūrinis bandymas, kuris išsiskyrė ypatingu savarankiškumu.

Naujieji 2003 metai prasidėjo atsisveikinimu su pirmuoju ir bene brangiausiu „Palėpės” senbuviams spektakliu „Equus”. Tai įvyko sausio 18 dieną.

Sezono viduryje įvyko savotiškas eksperimentas. Jo dalyviais tapo nauji studijos nariai, su kuriais O. Kesminas pastatė „antrąjį” „Kostiumą” – jis skyrėsi ne tik savo sudėtimi, bet ir režisūriniais sprendimais. Šio spektaklio premjera įvyko 2003 m. vasario 13 d.

2003 m. vasario pabaigoje „Palėpė” išvyko į Tarptautinį universitetų teatrų festivalį RITU20 Lježe (Belgija). Šiame festivalyje tarptautinei publikai pristatytas spektaklis „Kostiumas”, sulaukęs labai gerų publikos atsiliepimų.

Po sėkmingos kelionės į Belgiją teatras iš karto ėmėsi naujo spektaklio. Tai buvo spektaklis „Šis tas apie mūsų Motiną”, kurio inscenizacija buvo rašoma pagal interneto diskusijas bei publikacijas laikraščiuose. Nors medžiaga buvo renkama beveik metus, pats spektaklis buvo pastatytas vos kiek daugiau nei per mėnesį. Spektaklio premjera įvyko 2003 m. balandžio 9 d.

2003 metų gegužės 5-10 dienomis vykęs Tarptautinis universitetų teatrų Forumas-4 „Vilnius – tautų kultūrų kryžkelė” prasidėjo triukšminga teatralizuota festivalio eisena Vilniaus gatvėmis, kurią režisavo mūsų studijos narys Tomas Dapšauskas. Festivalyje teatras parodė „Kostiumą” bei „Orfėją”, ir sudalyvavo kūrybinėje akcijoje „Tautų kultūrų pėdsakais”, pristatydamas Adomo Mickevičiaus poezijos vakarą poeto muziejaus kiemelyje bei kartu su VGTU dainų ir šokio ansambliu „Vingis” surengė lietuvišką vakaronę festivalio dalyviams.
Šiame festivalyje teatras buvo įvertintas 4 apdovanojimais: du apdovanojimai atiteko spektakliams („už aktorinio ansamblio vieningumą spektaklyje „Kostiumas”” ir „už stilingumą spektaklyje „Orfėjas””), kiti du – „Palėpės” nariams Tomui Dapšauskui – „už festivalio eisenos režisūrą” ir Mantui Žemaičiui- „už lyrizmą ant scenos ir ekspresyvumą gatvėje”.

Baigdamas sezoną, teatras sudalyvavo dar viename festivalyje – Tarptautiniame vaikų ir jaunimo festivalyje „Mes”, kuris buvo atgaivintas po metų pertraukos. Čia žiūrovams bei festivalio dalyviams buvo suvaidintas spektaklis „Šis tas apie mūsų Motiną”.

Views All Time
Views All Time
3014
Views Today
Views Today
2

Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

+ 12 = 17