Juozo Miltinio dramos teatras

Šiek tiek daugiau nei šešiasdešimt metų praėjo nuo to laiko, kai Juozas Miltinis pradėjo savo didįjį kūrybos žygį Panevėžyje. Tuomet iš Kauno jis drauge su būriu jaunų vaikinų ir merginų, 1940-ųjų gruodžio 1 dieną Valstybės teatre sėkmingai perėjusių konkursą, atvyko į tylų provincijos miestą visam likusiam gyvenimui. Pirmąją premjerą N.Pogodino pjesę “Sidabrinis slėnis” (1941 03 15) su ypatingu entuziazmu sutiko to meto spauda, pažymėdama jaunųjų aktorių nepaprastą užsidegimą, nuoširdumą, ansambliškumą. Artistai ne vaidina, kaip kituose teatruose, o gyvena! Susipažinęs su M.Reinharto teatrinės studijos eksperimentais: spektaklių muzikiniu ir dekoratyviniu apipavidalinimu, subtilia ir poetiška artistų kūryba, jų ypatinga plastika, klasikos kūrinių įvairiausių žanrų interpretacija, sprendžiant amžininkų problemas, susižavėjęs teatro eksperimento dvasia bei reikšme, po nesėkmingos praktikos Šiaulių dramos teatre (1931 – 1932) J.Miltinis ieškoti didžiųjų teatro vertybių savo iniciatyva išvyko į Paryžių. Paryžiuje J.Miltinis per visus tuos ketverius metus (1933 – 1936) tarytum brangų raudoną vyną (jį gėrė iki pat gyvenimo pabaigos) siurbė į save pasaulinės kultūros aromatą.