Spalio 1-ąją minima Tarptautinė vegetarų diena. Šią dieną žmonės skatinami nevalgyti mėsos ir susimąstyti apie savo mitybos įpročius. Gydytojai tvirtina, kad vegetarizmas turi privalumų ir trūkumų.

Kauno medicinos universiteto klinikų dietologė Rūta Petereit sako, kad vegetarais tampama dėl kelių priežasčių. Vieni nevalgo mėsos dėl religinių ar moralinių įsitikinimų, teigdami, kad negalima žudyti gyvūnų. Kiti – dėl sveikatos, nes riebus gyvulinis maistas sukelia ligas arba vaikydamiesi madų, kadangi vis daugiau visuomenėje žinomų žmonių propaguoja vegetarizmą.

Mėsa skatina agresyvumą

Vegetarų yra kelių tipų. Vieni atsisako tik mėsos, bet valgo žuvį. Kiti nevartoja jokios mėsos. Vadinamieji veganai nevalgo net pieno produktų, kiaušinių ir medaus.

„Vegetarai įsitikinę, kad mėsoje esančios toksinės medžiagos nuodija organizmą, trumpina žmogaus gyvenimą ir daro jį agresyvesnį”, – portalui sakė R.Petereit.  Pasak jos, vegetarizmas turi nemažai privalumų – vegetarus rečiau kamuoja viršsvoris, padidėjęs kraujospūdis, jie ne taip dažnai serga širdies ir kraujagyslių ligomis.

„Tačiau prieš pasirenkant vegetarišką mitybą derėtų pasitarti su specialistu, kuris padėtų sudaryti valgiaraštį, priešingu atveju gali atsirasti sveikatos sutrikimų”, – perspėjo gydytoja.

Jos teigimu, nevartodami kai kurių maisto produktų vegetarai dažnai suserga mažakraujyste, jiems pradeda trūkti svarbių medžiagų, pavyzdžiui, vitamino B12. Jų stoką, pasak gydytojos, galima kompensuoti geriant maisto papildus.

Nevaikšto pas gydytojus

„Jokių cheminių papildų man nereikia. Mano pensija maža, todėl neturiu už ką jų nusipirkti. Be to, geriausia naudoti natūralius vitaminus”, – sako Lietuvos vegetarų draugijos vadovė Ksavera Vaištarienė.

76 metų moteris vitaminus pasigamina pati – sumala įvairias prieskonines žoleles ir kasdien jų išgeria po arbatinį šaukštelį.

„Nesutinku su gydytojais, kurie sako, kad vegetarizmas kenkia sveikatai. Aš jau trisdešimt metų esu vegetarė ir man nieko neskauda. Kaip kitos pensininkės į poliklinikas nevaikštau ir neverkšlenu”, – pasakojo kasdien penkis ratus stadione apibėganti moteris.

Jos įsitikinimu, vegetaru gali būti kiekvienas žmogus nepriklausomai nuo jo amžiaus.

„Net Vydūnas savo knygoje „Sveikata, jaunimas, grožis” rašė, kad vaikams iki 7 metų nereikia duoti mėsos ir kiaušinių, nes jie gauna per daug hormonų ir per anksti subręsta”, – aiškino K.Vaištarienė.

Tikslių duomenų apie vegetarų skaičių Lietuvoje nėra. Lietuvos vegetarų draugija, įsteigta 1991 metais, vienija apie pusantro šimto narių.

Pasak K.Vaištarienės, vegetarėmis dažniau tampa moterys – galbūt joms labiau rūpi sveikata.

„Vyrai šiuo atžvilgiu konservatyvesni”, – sakė pašnekovė.

Views All Time
Views All Time
2047
Views Today
Views Today
1
0 0