Vanduo – vertingas ir ištikimas palydovas visais gyvenimo atvejais
Šiandien, kovo 22 d. planeta pažymi Pasaulinę vandens dieną. Sveikatos apsaugos ministerija sveikina visus mūsų šalies geriamojo vandens vartotojus.
Dažnai specialioje ir populiarioje literatūroje, kitose informacijos priemonėse skelbiama, kad joks kitas maisto produktas neturi tokių griežtų saugos sveikatai ir kokybei reikalavimų ir nėra taip griežtai kontroliuojamas kaip geriamasis vanduo. Kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse vietoje sąvokos “geriamasis vanduo” vartojama sąvoka “žmonėms vartoti skirtas vanduo”.
Europos Sąjungos teisės aktuose ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatyme šis vanduo apibrėžtas kaip bet koks gamtinis ar paruoštas vanduo, skirtas gerti, virti, ruošti valgiui ar naudoti kitoms namų ūkio reikmėms, neatsižvelgiant į tai, ar jis tiekiamas iš vandentiekio skirstomojo tinklo, talpyklų, buteliais ar kitaip įpakuotas. O taip pat pabrėžiama, kad geriamasis vanduo – tai bet koks vanduo, naudojamas maisto įmonėse maisto produktams gaminti, perdirbti, konservuoti arba tiekti į rinką, jeigu atsakinga valstybės institucija nusprendžia, kad vandens kokybė nepakenks galutinio produkto saugai ir kokybei.
ES teisės aktuose skelbiama, kad geriamasis vanduo yra saugus, kai atitinka saugiam produktui keliamus reikalavimus, patvirtinančius, kad jo vartojimas nekelia jokios rizikos žmonių sveikatai ir gyvybei arba kelia ne didesnę riziką negu ta, kuri teisės aktuose nustatyta kaip leidžiama.
Europos Sąjungos direktyvose pabrėžiama, kad geriamasis vanduo yra sveikas vartoti ir švarus, kai atitinka teisės aktuose nustatytus saugaus produkto reikalavimus, patvirtinančius, kad vandenyje nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, savo kiekiais ir koncentracijomis galinčių kelti potencialų pavojų žmonių sveikatai.
Vandentiekio skirstomojo tinklo vamzdžiai ir medžiagos, iš kurių jie pagaminti, gali turėti įtakos jais tiekiamo vandens kokybei. Teikiami į rinką vandentiekio vamzdžiai turi būti sertifikuoti.
Lietuvos gyventojams svarbu žinoti apie būtinąjį gamtinį elementą – fluorą, kurio koncentracijos Lietuvos geriamajame vandenyje pasiskirsčiusios labai netolygiai. Rytų Lietuvos regione fluoridų (fluoridų pavidale fluoras ir randamas gamtiniame vandenyje) geriamajame vandenyje trūksta, Lietuvos šiaurės vakarų devyniuose rajonuose geriamajame vandenyje dažniausiai jo yra per daug. Optimali fluoridų koncentracija Lietuvoje laikoma 0,6-0,8 mg/l geriamojo vandens ir neturi viršyti 1,5 mg/l.
Kone trečdalis Lietuvos gyventojų maisto gamybos ir buities reikmes patenkina šachtinių šulinių vandeniu. Jeigu vandentiekio vamzdynu vartotojams viešai tiekiamo geriamojo vandens saugą ir kokybę bent iki įvado į vartotojų pastatus garantuoja profesionalai – geriamojo vandens tiekėjai ir kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, tai semiantys vandenį iš šachtinių šulinių žmonės paprastai nežino, ar tas vanduo jiems ir jų vaikams yra saugus ir sveikas.
Gruntinio vandens stebėsenos duomenimis, daugiau kaip 40 proc. tirtų šachtinių šulinių vandens yra užteršta nitratais, iki 50 proc. – nustatyta mikrobinė tarša.
Šulinio vandens kokybė priklauso nuo šulinio vietos, jo įrengimo ir priežiūros. Kai mažuose sodybiniuose sklypuose intensyviai ūkininkaujama, sunku rasti atokesnę vietą šuliniui įrengti. Trąšų, mėšlo perteklius, kurio nepasisavina augalai, patenka į požeminius vandenis ir užteršia geriamojo vandens šaltinius azoto junginiais (nitratais, nitritais, amoniaku) ir bakterijomis.
Nitratų toksinis poveikis žmogui atsiranda dėl jų redukcijos – virtimo žmogaus organizme į nitritus. Nitritai oksiduoja kraujo hemoglobiną į methemoglobiną, kurio koncentracijai kraujyje pasiekus 10 proc., pasireiškia pirmieji klinikiniai methemoglobinemijos simptomai: mėlynavimas, dėmėta oda, vėliau atsiranda dusulys, traukuliai, žmogus gali mirti dėl vidinio deguonies bado.
Dėl fermentinių sistemų nebrandumo patys methemoglobino toksiniam poveikiui jautriausi yra kūdikiai iki 3 mėn. amžiaus. Nitratai labai pavojingi ir nėščiosioms bei žmonėms, turintiems tam tikrų fermentų deficitą. Todėl mamos, nemaitinančios krūtimi, o gaminančios kūdikiams maistą iš sausų mišinių, turi būti įsitikinusios, kad ir jų, ir kūdikių vartojamas vanduo yra saugus.
Sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl apsinuodijimų nitritais ir nitratais diagnostikos ir profilaktikos” įpareigoja asmens sveikatos priežiūros įstaigas rinkti ir teikti visuomenės sveikatos centrams apskrityse informaciją apie nėščiąsias ir kūdikius iki 6 mėn., kurie maistui naudoja kastinių šulinių vandenį. Turėdami šią informaciją, visuomenės sveikatos centrai turi nemokamai atlikti šulinio vandens mikrobiologinį ir cheminį tyrimą: nustatyti azoto grupės junginių – nitritų, nitratų, amoniako kiekį bei informuoti tirto šulinio vandens vartotojus apie šulinio vandens kokybę, galimą pavojų sveikatai, vandens ruošimo būdus.
Žinotina, kad nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Šie pavojingi sveikatai teršalai nepašalinami vandenį virinant ar filtruojant įprastais buitiniais vandens filtrais. Apie vandens saugą galima spręsti tik atlikus laboratorinius tyrimus.
Nustatyta, kad kalcis ir magnis, o taip pat kiti makroelementai, patenkantys į žmogaus organizmą su geriamuoju vandeniu, gali sudaryti žymią bendro organizmo druskų balanso dalį, nes ištirpusių vandenyje mineralinių medžiagų įsisavinimas ir biologinė vertė yra didesnė negu kituose maisto produktuose esančių makroelementų. Sveikiausias geriamasis vanduo yra toks, kai jame yra ištirpę 350-1000 mg/l druskų. Tokia ištirpusių mineralinių druskų koncentracija (bendroji mineralizacija) yra nustatoma beveik kiekvieno Lietuvos vandentiekio vandenyje.
Taigi, ruošiant maistą kasdienėms reikmėms, pakanka Lietuvoje viešai tiekiamo geriamojo vandens “iš čiaupo”, kuris yra patikimas mikrobinės taršos požiūriu ir sveikas vartoti dėl jame ištirpusių mineralinių medžiagų. Būkime sveiki, gerdami mūsų vandenį!
