Tapti vegetarais gali ne visi
Europą krečia vegetarizmo karštligė – žmonės masiškai rūpinasi savo sveikata ir nustoja valgyti mėsą, žuvį, kiaušinius bei pieno produktus. Nors toks gyvenimo būdas gelbsti nuo antsvorio, širdies ligų, hipertenzijos ir vidurių užkietėjimo, dietologai įspėja: fanatiškas vegetarizmas gali būti žalingas sveikuolių sveikatai.
„Klaipėdos“ kalbinta dietologė Daiva Pipiraitė neneigė, kad vegetarai išties turi mažiau sveikatos problemų. „Tačiau nėra įrodyta, ar gera sveikata tiesiogiai susijusi su mėsos nevalgymu. Paprastai šie žmonės taip pat aktyviai sportuoja, nerūko, nevartoja alkoholio, gyvena aktyvų gyvenimą“, – pasakojo specialistė.
Pasak jos, kai kurie vegetarai leidžia sau valgyti kiaušinius, pieno produktus, baltą mėsą, žuvį. Jie nemažai organizmui reikalingų medžiagų gauna iš šių produktų. Labiausiai rizikuoja veganai – visiškai gyvulinės kilmės produktų nevalgantys žmonės. „Šie žmonės turėtų labai daug dėmesio skirti domėjimuisi tokiu gyvenimo būdu, daug žinoti apie veganizmo pavojus“, – aiškino D.Pipiraitė.
Dietologės teigimu, augalinis maistas nėra tobulas, nes jame trūksta vienos ar kitos aminorūgšties. „Visų žmogui reikalingų aminorūgščių yra tik kiaušinio baltyme ir mėsoje. Iš aminorūgščių formuojasi žmogaus raumenys. Todėl ilgai gyvulinės kilmės baltymų nevalgantys žmonės gali susidurti su raumenų masės mažėjimu, silpsta ir širdies raumuo“, – sakė D.Pipiraitė.
Vegetarams gali neužtekti ir augaliniame maiste esančio cinko, geležies, kalcio, vitamino B12. „Daržovėse šių elementų yra nedaug, jie prastai pasisavinami. Tad sau pakenkti nenorintis vegetaras privalo vartoti šių elementų turinčius maisto papildus ar net daryti vitaminų injekcijas. Vegetarai turi žinoti, kuo pakeisti svarbių medžiagų trūkumą“, – tvirtino medikė.
Jie turėtų valgyti daugiau sojos produktų, riešutų, ankštinių augalų.
D.Pipiraitė tikino, kad vegetarizmas tinka ne visiems. Atsisakyti mėsos nerekomenduojama vaikams, nes tai gali atsiliepti jų vystymuisi. Raudonos mėsos turėtų valgyti ir nėščiosios bei kūdikius maitinančios motinos.
Vegetarų mityba turėtų būti papildyta riešutiniu sviestu, džiovintais vaisiais, duona, grūdų patiekalais, saikingai saldumynais ir riebalais, nes augalinis maistas turi nedaug kalorijų ir teikia mažai energijos.
Kol kas nėra įrodyta, ar vegetarinė dieta nulemia ilgaamžiškumą bei labai gerą sveikatą.
