Tapti vegetarais gali ne visi
| |

Tapti vegetarais gali ne visi

Europą krečia vegetarizmo karštligė – žmonės masiškai rūpinasi savo sveikata ir nustoja valgyti mėsą, žuvį, kiaušinius bei pieno produktus. Nors toks gyvenimo būdas gelbsti nuo antsvorio, širdies ligų, hipertenzijos ir vidurių užkietėjimo, dietologai įspėja: fanatiškas vegetarizmas gali būti žalingas sveikuolių sveikatai. „Klaipėdos“ kalbinta dietologė Daiva Pipiraitė neneigė, kad vegetarai išties turi mažiau sveikatos problemų. „Tačiau nėra įrodyta, ar gera sveikata tiesiogiai susijusi su mėsos nevalgymu. Paprastai šie žmonės taip pat aktyviai sportuoja, nerūko, nevartoja alkoholio, gyvena aktyvų gyvenimą“, – pasakojo specialistė. Pasak jos, kai kurie vegetarai leidžia sau valgyti kiaušinius, pieno produktus, baltą mėsą, žuvį. Jie nemažai organizmui reikalingų medžiagų gauna iš šių produktų. Labiausiai rizikuoja veganai – visiškai gyvulinės kilmės produktų nevalgantys žmonės. „Šie žmonės turėtų labai daug dėmesio skirti domėjimuisi tokiu gyvenimo būdu, daug žinoti apie veganizmo pavojus“, – aiškino D.Pipiraitė. Dietologės teigimu, augalinis maistas nėra tobulas, nes jame trūksta vienos ar kitos aminorūgšties. „Visų žmogui reikalingų aminorūgščių yra tik kiaušinio baltyme ir mėsoje. Iš aminorūgščių formuojasi žmogaus raumenys. Todėl ilgai gyvulinės kilmės baltymų nevalgantys žmonės gali susidurti su raumenų masės mažėjimu, silpsta ir širdies raumuo“, – sakė D.Pipiraitė.

| | |

Flamenko užkerėti

Pastaraisiais metais Klaipėdą tiesiog užvertė pramoginių šokių banga – šimtai klaipėdiečių kojas miklina net keliose šokių studijose. Vienose siūloma mokytis tik Lotynų Amerikos šokių, kitose – modernaus šokio meno, trečiose vyksta linijinių šokių, stepo ar repo pamokėlės. Tačiau flamenko mokyklos uostamiestyje nebuvo iki šiol. Tokią studiją turi tik vilniečiai. „Šis šokis klaipėdiečiams apskritai – didelė paslaptis. Kone kiekvienas žino, kas yra tango ar salsa, o apie flamenką retas turi žinių“, – pasakojo Beata, jau metus su kolega Aleksandru dėstanti flamenką dvidešimčiai klaipėdiečių. Kol kas studiją lanko tik moterys – vyrai kažkodėl vengia šokti šį temperamentingą šokį. „Gal kompleksuoja? Būna, kad ir moterys nedrįsta iškart šokti – pasėdi, pažiūri. Šokti flamenką gali išmokti kiekvienas, tačiau tobulai, matyt, jį šoka tik patys ispanai“, – sakė šokių vadovė. Paklausti, ar patys, būdami profesionalūs šokėjai, flamenko šoka tobulai, Beata ir Aleksandras neslėpė: „Tikrai ne. Žiūrime vaizdo medžiagą, mokomės, tobulėjame. Tada įgytas žinias norisi ir kitiems perduoti. Kad suvoktum, kas per magija yra flamenkas, reikia pabandyti jį pašokti.“ Beatos ir Aleksandro studija, kuri po remonto turėtų atsidaryti rugsėjo viduryje, jau turi pavadinimą – „Duende“. Ką reiškia šis skambus, tačiau lietuvių ausiai neįprastas žodis? „Duende“ iš ispanų kalbos verčiama kaip „flamenko dvasia“, – aiškino Aleksandras. – Tai ugnelė, kuri arba yra, arba jos nėra.

Kai skiria kilometrai
|

Kai skiria kilometrai

Vienas pasimatymas per mėnesį, per metus, per visą gyvenimą. Naktiniai susirašinėjimai internetu, ilgi ir brangūs pokalbiai telefonu, viltis susitikti, apsikabinti, pasimylėti. Ir kančios. Dėl nesaugumo, dėl suvokimo, kad kito karto gali ir nebūti, kad neužteks jėgų sulaukti. Mylėti per atstumą galbūt ir įmanoma, bet ar tokia meilė atneša laimę? Ar užtenka vien žinojimo, kad turi žmogų, kurį paskutinį kartą matei per praėjusias Kalėdas ar užpernai? Galų gale seksas – kiek galima tverti be jo? „Meilė per atstumą? Tai panašu į medaus laižymą per stiklą“, – piktinasi vieni. Kiti mano, kad stipraus dvasinio ryšio negali suardyti nei laikas, nei atstumas, nei kartais nesutramdoma žmogaus fiziologija. Kai įsimylėjėlius skiria viso labo niekingi trys šimtai kilometrų, santykius net sunku vadinti meile per atstumą – šokti į mašiną ir parlėkti iš Vilniaus į Klaipėdą galima net vidury nakties ir ne vieną kartą per savaitę. Tačiau ką daryti, kai poras skiria valstybinės sienos ar net vandenynai? Vienas pas kitą juk neprilakstysi – brangu, o ir darbdaviui ispanui ar airiui juk nepasakysi, kad apelsinai nusiskins patys ar baro klientai liks neaptarnauti. Anksčiau karčių santykių per atstumą dažniausiai ragaudavo vien jūreivių žmonos. Dabar, kai pusė Lietuvos uždarbiauja svetur, kankintis priverstas kas penktas. Buvusio jūreivio žmona Nijolė neslėpė atsigavusi tik tuomet, kai penkiolika metų į jūrą plaukęs vyras sutiko su jos ultimatumu – arba žmona, arba darbas.

| |

Prastai parinktos spalvos slegia

Remontas daugeliui naujakurių sukelia ilgalaikius rūpesčius. Kartais jis gali tapti ir psichikos negalavimų priežastimi. Specialistų teigimu, netinkamai parinktos interjero spalvos veikia žmogaus nuotaiką, naujieji namai tampa nebemieli, o kartais sienų ar baldų spalvos gali sukelti buto šeimininkui net depresiją ar klaustrofobiją. Tokį poveikį gali turėti ne tik nederančiomis spalvomis išdažytos sienos, bet ir stambesni interjero aksesuarai – baldai, užuolaidos, gobelenai. Nors nėra konkrečių įrodymų, koks yra vienos ar kitos spalvos poveikis, spalvotyros specialistai aiškina, kad mėlyna spalva šaldo, persikinė – šildo ir sukuria jaukumą, balta skaidrina nuotaiką, o juoda užtraukia neigiamas mintis. Slegiančiai veikia ne tik tamsios, bet ir ryškios spalvos, nenatūralūs jų deriniai. Pavyzdžiui, manoma, kad violetine bei geltona spalvomis išdažytoje patalpoje uždarytas žmogus sveiko proto netektų maždaug po savaitės. Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas Aleksandras Slatvickis neneigė, kad spalvos turi tiesioginį poveikį žmogaus nuotaikai. „Vargu, ar niūrios spalvos gali ką nors pralinksminti. Jeigu spalva slegia, reikėtų sienas iškart perdažyti, nes prie spalvos priprasti yra neįmanoma. Slegiančioje aplinkoje žmogus tiesiog nesugebės pailsėti”, – aiškino psichiatras. Klaipėdos dizaino centro interjero dizaineris Alvydas Klimas dienraščiui teigė, kad spalvų poveikis žmogui grįstas vien hipotezėmis.

|

Klaipėdą drebinantis šokių bumas neslūgsta

Uostamiestyje veikia per dešimt šokio studijų, ir nė viena jų lankytojų stoka nesiskundžia. Klaipėdiečiai laisvalaikį leidžia ne tik mokydamiesi madingų pramoginių šokių, bet ir arabiškai raitydami pilvą, darydami įspūdingus salto breiko būreliuose ar trypdami polką folkloro ansambliuose. Uostamiestis yra ir vienintelė vieta visoje šalyje, kur galimybę išmokti šokti turi net invalidų vėžimėliuose sėdintys žmonės. Dešimtmetį gyvuojančiame pramoginių šokių klube „Svajonė“ jau antrus metus užsiėmimai organizuojami ir neįgaliems klaipėdiečiams. Klubo vadovas Alvydas Soraka dienraščiui sakė, kad stuburo traumas patyrę bei išsėtine skleroze sergantys žmonės čia įgyvendina savo svajonę vėl judėti. „Jie juda pagal specialiai pa-rinktą muziką. Jeigu toks žmogus pajaučia ritmą, jis išmoktus judesius gali pritaikyti ir šokiams pagal rokenrolą ar salsą“, – aiškino žinomas šokėjas. Jis pasakojo, kad „Svajonėje“ neįgalieji juda be asistentų – šalia jų nėra sveikų partnerių. „Tai nėra tradiciniai poriniai šokiai. Neįgalieji šoka po vieną“, – sakė A.Soraka. Iš viso „Svajonėje“, be neįgaliųjų grupės, šoka dar šešios klaipėdiečių grupės. Nors šokti norinčių vyrų visada būdavo gerokai mažiau nei moterų, pastaruoju metu ir jie vis dažniau praveria studijos duris. „Apskritai žmonės domisi pramoginiais šokiais, ateina, skambina. Svarbiausia – nugalėti drovumą“, – įsitikinęs A.Soraka.

Mergvakaris: sudie, laisve!
| |

Mergvakaris: sudie, laisve!

Dar visai neseniai lietuvaitės mergvakarius šventė itin niūriai – jaunosios namuose susirinkusios pamergės pynė rūtų vainikėlius, traukė ritualines dainas ir ramino santuokos it baubo bijančią nuotaką. Šermenis primenančias vakarones pašėlusiu greičiu keičia triukšmingi būsimųjų žmonų ir jų pamergių vakarėliai naktiniuose klubuose. Ten prostitutėmis persirengusios koketės tiesiog iš butelio geria šampaną, užkandžiauja milžiniško falo formos tortu, o jo trupinius nuo jaunamarčių krūtų nulaižo raumeningi striptizo šokėjai. Tačiau mergvakarius organizuojančios pirmosios pamergės ne visada į vakarėlių programą įtraukia banalų pasivažinėjimą limuzinu, vyrišką striptizą ar praeivių gundymą marškinėliais su užrašu „Šįvakar tavo paskutinis šansas“. Pirmųjų pamergių išradingumui ribų nėra. Prieš savaitę ištekėjusi klaipėdietė Goda tapo savo pirmosios pamergės Ievos išradingumo auka. Nuotakai teko ne tik smagiai lėkti „britva“ per naktinę Klaipėdą, bet ir išmokti šokti pilvo šokį, padaryti gundantį rytietišką masažą svetimam vyrui, pasireikšti konditerijoje ir net išklausyti vienuolio paskaitą apie darnią šeimą.