Senovėjė gydydavosi vynu

SENOVĖJE GYDYDAVOSI VYNU

MEDICUS –CURAT, NATURA – SANAT

 Medicina – apsaugo, gamta – gydo

Šventoji Hildegarda von Bingen (1098-1179m.) CAUSAE ET CURAE

Tik nereikia mus įtikinėti, kad senovėje žmonės buvo nežiniukais. Atvirkščiai, senovėje žmonės buvo protingesni, o jei išmintingesni, tai ir daugiau rūpinosi savo sveikata, jėgomis, gyvenimo trukme, ištverme, darbingumu, energija ir netgi potencija, nes kuo daugiau vaikų, tuo tvirtesnė šeima, tuo ilgiau truks giminės tvermė ir būvis žemėje.

Gilioje senovėje, kai mes visi buvome gamtatikiais, žyniai prieš ligas ir negalias siūlė augalų ištraukas, nuovirus ir sultis (dabar tą dalyką mes vadiname fitoterapija). Vėlesniais laikais atsirado ir kitokių ligų gydymo priemonių.

Nereikia galvoti, kad Lietuvos aristokratija, – didikai ir bajorai buvo nemokšomis, netikėliais ir tamsuoliais, kaip kaimynai maskoliai. Atvirkščiai, Lietuvos didikai ir bajorai mokėsi, studijavo ir Lietuvos, ir Europos universitetuose, žinojo daug kalbų, kuriomis ir kalbėjo, ir rašė.

Kas be ko, įsigydavo bei įrengdavo savo pilyse, rūmuose, dvaruose didžiules bibliotekas, tarp kurių būdavo ir daug knygų medicinos reikalais. Dažno aristokrato bibliotekoje buvo persų gydytojo Avicenos žinynas „Medicinos kanonas“, iš kurio iki naujausiųjų laikų buvo mokoma Europos universitetuose. Priėmus žydų krikščionybę, kiekvieno šviesaus žmogaus bibliotekoje arba knygų lentynoje privalėjo būti šventosios Hildegardos fon Bingen CAUSAE ET CURAE ir panašių viduramžių spaudinių.

O savo sveikatą patikinėdavo eskulapams iš Vakarų ir iš Rytų, kurie sėmėsi žinių iš Babilono, senovės Egipto, Kinijos, Tibeto, Indijos (Ajurvedos), senovės Graikijos ir Romos medicinos.  

Štai vienas iš senovės romėnų gydytojų buvo iš Mažosios Azijos kilęs graikas Asklepiadas. Tai pirmasis graikas gydytojas, kuriam pavyko įgyti romėnų pasitikėjimą. Asklepiadas ligoniams skyrė tik paprastas, gamtines medžiagas, vengė gydymo, kuris suteiktų kokių nors nemalonumų, ir retai skyrė tuo metu populiarių laisvinamųjų, vimdomųjų, prakaitavimą skatinančių vaistų. Asklepiadas kaip vaistą dažniausiai skyrė vyno: šalto arba karšto, su druska arba su pipirais. Jo gydymo principas „greitai, saugiai ir maloniai“ (cito, tute et jucunde).

Ir Lietuvoje netrūko gydytojų, kurie, kaip mini senoviniai šaltiniai, jau nuo XIV amžiaus gydymui naudojo vyną. Eskulapai, remdamiesi tradicine medicinos sistema, taip pat ajurvedos, kinų, persų, senovės Graikijos, Romos, Tibeto medicina, iš kartos į kartą perduodamas žinias sistemino, kūrė diagnostikos metodus, leidžiančius konkrečiam žmogui parinkti tinkamą gydymą. Gydymo tikslams naudojamą vyną patys gamindavo ir kitiems rekomenduodavo gaminti iš augalų, augančių toje pat vietovėje, kaip ir sergantis žmogus, t.y. lietuvis turėtų būti gydomas lietuviškomis žolėmis, daržovių uogų ir vaisių sultimis. Juk augalai ir žmonės per daugelį metų prisitaiko vieni prie kitų.

 Veiksmingiausias anų laikų vaistas buvo šešių uogų vynas ir Lietuvą jau tada garsinantis pienių vynas, kurių sveikatinimo reikalais reikėdavo gerti valandą prieš valgį rytais, per pietus ir vakare, bet vienam kartui ne daugiau dviejų aptiekos uncijų (dabar – vienam kartui apie 87-90 gramų, o per dieną – 230g).

Butelis turėdavo būti tamsaus stiklo ir laikomas kambario temperatūroje, nupylus dalį vyno, sandariai uždaromas. Šiandien tiktų kamštis su ištraukiamu oru…

Pasitelkę šiuolaikines žinias apie minimas uogas ir pienes, pažiūrėkime ar tiesą sakė viduramžių gydytojai:

Avietės slo­pi­na ate­rosk­le­ro­zę, gerina virškinimą, tinka sergant kepenų ligomis.

Mėlynės ypatingai gerina regėjimą, tinka sergant glaukoma, podagra, reumatu. Uogose gausu anticianinų, pačių stipriausių iš visų natūralių antioksidantų, kurie padeda kūno ląstelėms atsinaujinti, gydo ūmias ir lėtines virškinamojo trakto ligas, viduriavimą, gydo ir inkstų akmenligę, podagrą, reumatą, mažakraujystę, širdies ir kraujagyslių sutrikimus.

Juodieji serbentai – nuostabi profilaktikos priemonė nuo širdies ir kraujagyslių sistemos problemų, Alzheimerio ligos ir netgi piktybinių auglių. Yra žinoma, kad juodieji serbentai užkerta kelią diabeto vystymuisi, pagyvenusių žmonių intelektualinių gebėjimų nusilpimui. Juodieji serbentai taip pat naudingi sergant inkstų, kepenų ir kvėpavimo takų ligomis. Nereikėtų pamiršti šių uogų kamuojant progresuojančiai aterosklerozei.

Raudonieji serbentai turi medžiagų, dėl kurių, ko gero, ir užėmė lyderio poziciją soduose. Šios medžiagos vadinamos oksi-kumarinais ir atlieka svarbiausią vaidmenį normalizuojant kraujo krešėjimą, o tai labai svarbu infarkto profilaktikai. Serbentų veikliosios medžiagos tonizuoja širdies ir kraujagyslių sistemą, reguliuoja kraujo spaudimą, mažina cukraus kiekį kraujyje, padeda sergant ateroskleroze, reumatu, podagra, bronchitu, gastritu, esat sumažėjusiam skrandžio rūgštingumui, viduriuojant. Šiandien serbentų preparatais gydoma avitaminozė, mažakraujystė, sąnarių uždegimai, stabdomas kraujavimas iš dantenų ar nosies gleivinės.

Spanguolės ma­ži­na cho­les­te­ro­lio kie­kį krau­jy­je bei krau­jo spau­di­mą. Vyno gamybai geriausiai tinka uogos, surinktos prasidėjus pirmiems šalčiams arba uogos, surinktos anksti pavasarį. Natūralios sultys geriamos karščiuojant, sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui, sergant infekcinėmis šlapimtakių ligomis ir kaip profilaktinė priemonė, kad nesusidarytų akmenys inkstuose. Rekomenduojamos sergant hipertonine liga, esant kraujagyslių spazmams. Sultys tinka, kai kamuoja stiprus kosulys, sergama lėtiniu inkstų uždegimu, angina, skaudant galvai. Jos gerina virškinimą, mažina troškulį, varo šlapimą, mažina žarnyno puvimo procesus, padeda ser­gant hi­per­to­ni­ja, žar­ny­no mik­rof­lo­rai at­kurti, sti­mu­liuo­ja ka­sos sek­re­ci­ją.

Vyšnios aktyvina gynybines organizmo jėgas, skatina žaizdų gijimą, taigi kartu ir naujų audinių formavimąsi, nukenksmina jungiamajame audinyje susikaupusius nuodus, pagerina šlakų išsiskyrimą ir gerina daugelio svarbių organų funkcijas. Be to gerina apetitą, tinka sergant mažakraujyste, kvėpavimo takų uždegimu, esant vidurių užkietėjimui, taip pat malšina troškulį, lengvina atsikosėjimą.

Ar toks jau stebuklingas buvo pienių vynas?

Net mūsų dienomis gydytojai savo ligoniams po kepenų operacijos pataria per dieną suvalgyti penkis, šešis šviežius pienių, saulės žiedų kotus su žiedais, nes pienės gydo lėtinį kepenų uždegimą, o jo karčiosios medžiagos stimuliuoja kepenų funkcijas, ardo kepenų akmenis ir šalina iš inkstų susidariusį smėlį, mažina padidėjusi cukraus kiekį kraujyje.

Kol pienės žydi, gydytojai diabetikams pataria valgyti žiedus su stiebais iki dešimt per dieną. O dažnai sirguliuojantiems, prislėgtiems ir pavargusiems, vertėtų ir 14 dienų gydymo kursą pasidaryti. Fitoterapeutai pienę vadina gyvenimo eliksyru, nes pienės be to gydo tulžies pūslės uždegimą, kepenų cirozę, net aterosklerozę, padeda gydyti ir sąnarių uždegimus.

Pienės padeda ir nuo kitų ligų: šviežios sultys neskausmingai ištirpina tulžies pūslės akmenis, padeda nuo podagros ir reumato, geltligės ir blužnies ligų, valo skrandį. Senovėje žolininkės pienių nuovirais  išgydydavo net tuberkuliozę. Pienių lapai suteikia dantims stiprumo ir todėl slopina paradantozės pasireiškimą. Pienių sultimis gydomos karpos, odos uždegimai, nuodingų vabzdžių įkandimai. Pienių nuovirai panaikina nuovargį ir stimuliuoja darbingumą, padeda maitinančioms motinoms pieno pagausinimui. Pienių šaknų milteliais gydydavo pūlingas žaizdas, nudegimus, nuogulas…

Koks turėjo būti paikas žmogelis, o ir kiti šiandien saulės žolę, galingiausią ir iškiliausią, labiausiai žmogui padedančią, maistui ir įvairiems gėrimams tinkančią, be to ir pačios saulės spindulius primenantį jos žiedą niekinamai pavadinęs kiaulpiene.

Senovėje ši pačios Saulės dukra Žemėje buvo vadinama SAULAŽIEDE, SAULAŽOLE. Taip jas dar dabar vardina senosios žolininkės. Iki mūsų dienų yra nemažai išlikę Saulažolių kaimų…

Senose vaistažolių knygose rašoma, kad pienių lapus ir šaknis moterys užplikydavo ir gautą antpilą naudodavo kaip grožio priemonę. Sultimis naikindavo strazdanas, pigmentines dėmes. O Lietuvos aristokratės pienių vyną vartodavo norėdamos susiliekninti, –  jį gerdavo valandą prieš valgį rytais, per pietus ir vakare, bet vienam kartui ne daugiau dviejų aptiekos uncijų (dabar – vienam kartui apie 87-90 gramų, o per dieną – 230g).

Pienių vynu net prausdavosi, kad kuo ilgiau nesiraukšlėtų oda, išliktų stangri ir jaunatviška. Ir jo poveikis buvo daug efektingesnis, nei mūsų dienų šimtus ar tūkstančius litų kainuojančių labiausiai reklamuojamų kremų.

Beje, pienių vynui gerti buvo  naudojamos ne įprastinės vyno taurės, o be kojelių, nes pienių vyno aromatinės ir skoninės savybės geriausiai atsiskleisdavo laikant taurę padėtą ant rankos ir šildant ją savo rankos šiluma. Degustuojant šlakelį ką tik įpilto kambario temperatūros aukštos kokybės pienių vyno turi jaustis pienės karstelėjimas, o ilgiau palaikius delne, vynui nuo delno šilumos išilus, pienių vynas turi priminti tikro chereso skonį ir kvapą…

Tuos stebuklingus vynus galite įsigyti pas Vyndarį Juozą Vilkenį. Tel. 865654644

Nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas
Vincentas Sakas

Melnragė, 2013 m. gruodžio 07 d.

Vincentas Sakas

Nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas
Tel. +370 463 50292. Mob. tel. +370 617 24338
El.paštas: vsakas@gmail.com

Vincentas Sakas straipsnyje „Vincentas Sakas: nepriklausomas mitybos ekspertas” taip pristato save : Pirmą kartą Lietuvoje specialybė „kulinarijos ekspertas“ atsirado tada, kai į mano Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą 2002 metais UAB „Ekovalda“ 18-064083 („RIMI“ prekybos tinklas) įrašė, jog esu priimtas darban kulinarijos ekspertu. Sutvarkęs jų kulinariją išėjau ir nuo to laiko visą laiką esu nepriklausomas ir niekam neįsipareigojęs. Norint tapti ekspertu reikia ypatingai gerai išmanyti maisto ir gėrimų gamybos technologijas ir kasdien gilinti žinias šių veiklų dinamikoje, daug laiko praleisti Europos bibliotekose ieškant senuose rankraščiuose ir knygose dalykų apie mitybą, maisto ir gėrimų gamybą. Kasdien sekti pokyčius, vykstančius žemės ūkio ir maisto gamybos kaitoje, kasdien prie kompiuterio praleisti bent 8 valandas, skaitant kas naujo pasaulyje įvyko mitybos ir sveikatos, kulinarijos, konditerijos, bakalėjos reikaluose. Taip pat restoraninio verslo, serviravimo, kulinarinio dizaino ir patiekalų bei gėrimų patiekimo madų pasaulyje.