G.Jaunius: dietos nesilaikau, keičiu mitybos įpročius

TV3 laidos “TV pagalba” gelbėtojas Gediminas Jaunius įsitikinęs, jog kiekviena ribinė situacija, o liga tokia ir yra, suteikia naujo požiūrio į gyvenimą. „Po kiekvienos ligos, net ir po gripo, į gyvenimą grįžtu nauju žmogumi, todėl kartais net atrodo, jog organizmas pats pakelia temperatūrą, kad sustabdytų mane nuo besaikio lėkimo ir apsaugotų nuo išsekimo ar pervargimo“.

…kai vaikštai kiaura ausimi

„Būdamas šešerių susirgau labai rimtu ausų uždegimu ir tais laikais mane taip nugydė, kad trūko ausų būgnelis ir po šiai dienai vaikštau kiaura ausimi,“ – kiek pasvarstęs nuo ko pradėti pokalbį, nusišypsojo Gediminas, prisiminimais nuklydęs į vaikystę, kai ligoninėn tekdavo keliauti kone kas mėnesį…

…kai akimirksniu prabėga gyvenimas

„Dar būdamas vienuolyne, dirbau slaugos ligoninėje, – toliau pasakojo gelbėtojas. – Sirgdavau kas savaitę, o kai sirginėti atsibodo, nuėjau pas daktarę. Kai tyrimų rezultatai buvo gatavi, pasižiūrėjęs į daktarės veidą, pamaniau, jog atsitiko kažkas baisaus. Pagalvojau turbūt vėžys arba dar kažkas blogiau, bet ar gali būti kas blogiau… Per tas kelias minutes ne tik prabėgo, bet ir susidėliojo visas gyvenimas… Tapo aišku viena – tikrai negulėsiu ligoninėse ir nekovosiu, nes netikiu šita pergale. Kartu supratau ir ką dar noriu gyvenime nuveikti… Bet, ačiū dievui, viskas baigėsi gerai – pasirodė, jog tyrimų rezultatai yra geri“.

…kai prasideda lenktynės su liga

„Paprastą peršalimą, jei tai ne gripas, visuomet stengiuosi išvaikščioti, o pajutęs pirmuosius negalavimo požymius, namuose išgeriu karštos arbatos, taurelę brendžio ir jokiu būdu nesistengiu gultis į lovą – prasideda lenktynės su liga – kas ką, – atvirauja pašnekovas. – Lenktynės paprastai būna greitos ir trumpos – laimėtojas paaiškėja per porą dienų…“

…kai suvalgai “kilą” mandarinų

„Dabar į maistą kreipiu kur kas daugiau dėmesio, nors kaip ir anksčiau, nenoriu valgyti pusryčių, – neslepia gelbėtojas, iš savo raciono išmetęs visus angliavandenius vien dėlto, kad turi per daug papildomų kilogramų. – Užtat į valias valgau mėsos, daržovių ir vaisių – ypač mandarinų, kurių žiūrėdamas “teliką” galiu sugliaudyti visą “kilą”. O jei sergu, šalia manęs visuomet kalnas mandarinų, arbata ir medus“. O kad atrodytų įtikinamiau, Gediminas nusišypsojo ir rankomis “nupiešia” didžiulį kalną…

…kai nesilaikai dietos

„Savo mitybos būdo jokiu būdu nevadinčiau dieta, – porina televizijos žvaigždė. Dieta iš karto “gula” ant smegenų, reikalauja daug energijos ir dėmesio, o šito sau negaliu leisti – iš karto krinta darbingumas, atsiranda irzlumas“. Gediminas patikina, jog dietos jis tikrai nesilaiko, tik keičia mitybos įgūdžius.

…kai prasiventiliuoja protas

„Ėjimas į sporto salę man nuobodus, nors suprantu, jog tai daryti būtina, todėl į artimiausių planų sąrašą tą punktą jau įrašiau, – atsiduso pašnekovas. – Kol kas mankštinuosi namuose, o šią vasarą atradau puikų sportą – tenisą – velniškai brangų malonumą, ypač žiemą… tačiau belakstant paskui kamuoliuką puikiai „prasiventiliuoja“ protas“.

…kai miegas – geriausias vaistas

„Esu patyręs lengvų depresijų, kai apima neviltis ir atrodo, jog viskas negerai. Jei tau tik blogai, įsijungia savisaugos instinktas ir žmogus kovoja, o kai apima neviltis, žmogus tampa apatiškas, nustoja kovoti ir pasiduoda. Užtat ir saugau save nuo tos ribos, kai negerumas gali peraugti į beviltiškumą, – sako G.Jaunius neslėpdamas, jog pajutęs, kad pervargęs organizmas pradeda išsibalansuoti, krenta miegoti. – Galiu miegoti keturiolika ir daugiau valandų – toks miego savaitgalis būna bent kartą per mėnesį. Miegas man – geriausias vaistas ir sveikatos pagrindas“.

…kai nekamuoja “zapojai”

Gediminas prisipažįsta, jog alkoholis jo gyvenime nėra vien šventinis dalykas. Juo numušinėju stresą ir būna, jog po pragariškos darbo dienos parėjęs “įkalu” taurelę brendžio. Ačiū dievui, “zapojai” manęs nekamuoja. Nors progų toli ieškoti nereikia, dar nėra buvę, jog vietoje suplanuoto susitikimo išlenkčiau taurelę “pachmielui”.

…kai įžūlumas išmuša iš vėžių

„Padidėjusį aplinkinių dėmesį jaučiu jau ketverius metus, – trukteli pečiais Gedas ir kiek pasvarstęs prisipažino, jog iš pradžių nelabai džiugino. Kai supratau, kokią ribą peržengiau, jaučiausi tarsi praradęs nekaltybę… Būna, norisi ant akių užsidėti kapišoną, tačiau suvokiu – nesvarbu, kad tu mažiau matai, tave tai mato visi… o jei atvirai, kartais įžūlumas išmuša iš vėžių. Tačiau, kita vertus, matyt, į tai reikia žiūrėti paprasčiau – juk įvardijus problemą, ji nustoja būti tokia opi“.