Sirgti sveika
Artimieji ir draugai gerai žino, kad vienu klausimu esu visiškas ligonis – tai žvejyba. Daug metų gaudau upėtakius museline meškere. Liga išsivysčiusi ir daugialypė: vasarą atvira forma – kai tiesiog dingsti miškų upeliuose kelioms dienos, jokių e-mailų – kokia palaima, jokių mobiliųjų – penkiaguba palaima, tik išlipus ant aukštesnio kranto gauni SMS apie praleistus skambučius.
Žiemą liga įgauna chronišką, latentinę formą. Tai sapnavimas atmerktomis akimis – mintyse galima nueiti kilometrų kilometrus atmintinai pažįstamu upeliu, apmėtyti musele visas geriausias upėtakių slėptuves ir – svarbu – sapnuose visada pagauni, skirtingai nuo tikrovės.
Šeima į ligą žiūri supratingai – gal tiksliau priversta žiūrėti supratingai – kadangi viena aišku – ligonis nepagydomas. Ilgai nežvejojęs darosi neramus ir pavojingas, pažvejojęs puola į euforiją, nesustodamas pasakoja žvejybos smulkmenas, kurios niekam neįdomios.
Merkyje lenkų dvarininkai žvejojo devynioliktojo amžiaus pabaigoje – iš Anglijos parsisiųsdintomis meškerėmis ir muselėmis. Dabar Merkyje žvejoja paprasti žmonės, pirmiausia bendraklubiai iš muselininkų klubo „Merkys“.
Tačiau kitkas keičiasi nelabai. Meškeres jie siunčiasi iš viso pasaulio, museles riša patys. Bet muselių rišimo medžiagos – tai atskiras pasaulis, pradedant angliškais, norvegiškais ir japoniškais kabliukais, ir baigiant egzotiškų paukščių plunksnomis bei kailiais – visa tai daugiausia siunčiama iš užsienio, pastaruoju metu iš Lenkijos.
Bet kuriuo atveju muselinė žvejyba kaip sportiškiausia ir šiuolaikiškiausia žvejybos šaka Lietuvoje atrodo kukliai – tai tokia pat provincija, kokia buvo prieš šimtą metų. Gaila, nes šalia yra Lenkija ir Čekija, kur muselininkų – dešimtys tūkstančių, o mūsuose dar neišėjome iš slieko gadynės.
Tačiau Lietuvoje yra apytikriai keli šimtai muselininkų – jų yra Klaipėdoje, Šiauliuose, Kaune. Labai džiaugiausi sužinojęs, kad muselininkų yra mano tėvų krašte – Tauragėje. Bet daugiausia jų žinoma Vilniuje. Čia veikia keli klubai, maniškis yra aukščiau minėtas „Merkys“.
Šitas klubas yra – kaip čia atsargiau pasakius – labai gerai vienas kitą suprantančių lengvai išprotėjusių žmonių draugija. Klubo susirinkimuose apsilankę paprasti mirtingieji nesuprastų apie ką eina kalba. Jie girdėtų paukščių šneką – March Brown, povas, nimfa, kunigas, „ant sausos“, „ant šlapios“, „jamamas“.
Išvertus: March Brown – populiari pavasarinė šlapiamusė „kovo rudoji“- žr. nuotrauką; povas – povo plunksnų akuotai naudojami žaliems muselių kūneliams rišti; kunigas – strypas su sunkia galvute, kuriuo užmušama trumpu smūgiu per galvą pagauta žuvis, kad nesikankintų; nimfa – ne tai, ką pagalvojote, bet muselė, imituojanti vabalų lervas, gyvenančias upių dugne; „ant sausos“ – pagauta sausa musele, kuri plaukia vandens paviršiumi; „ant šlapios“ – pagauta šlapia musele, kuri skęsta; „jamamas“ – peliukinė versija „imamo“ – upėtakis, kurio dydis viršija 30 cm ir kurį pagal žūklės taisykles galima paimti, kai mažesnius reikia paleisti.
Muselinė žvejyba – tai žvejyba mažomis dirbtinėmis muselėmis, kurios surišamos ant mažų kabliukų. Jos nieko nesveria, todėl užmetamos specialiu storu museliniu valu, kuris veikia panašiai kaip botagas – tuo botagu šaudai į vietas upėje, kuriose tikėtina pasislėpusi žuvis, ir tie šūviai kartais siekia 20-30 metrų.
Vizualiai muselinės meškerės metimai atrodo kaip įvairių kilpų ore raizgymas valo botagu. Šiuolaikiniai museliniai valai – ryškių spalvų – oranžiniai, geltoni – tai vaizdas būna gražus. Šią žūklę vizualiai poetizuoja senas gražus amerikiečių filmas „A River Runs Through It“ – beje su jaunu Bradu Pittu (jei neklystu, filmas yra British Council centro videotekoje).
Aistra vienija – nesveika aistra vienija trigubai. „Merkio“ klubas yra pavyzdys, kiek žmonės gali padaryti, kai jiems labai patinka, ką daro, Klubas gaudo brakonierius ir organizuoja muselininkų varžybas, klubas bendrauja, klubas agituoja už sportišką žūklę (o ką aš dabar darau?). Rezultatas – daugiau gražių žuvų – upėtakių ir kiršlių – upėse, ir daugiau jas gaudančių laimingų žmonių.
Vadinasi, sirgti museline – visai sveika.
