Lietuvos aukščiausioji eglė turi vaikų ir vaikaičių

Jūsų dėmesiui keletas pasakojimų apie gamtą, medžioklę. Autorius – senas medžiotojas, miškininkas ir gamtos mylėtojas Vytautas Ribikauskas.

Prienų šile išdžiūvo ir buvo nupjauta 45 metrų aukščiausioji Lietuvos eglė. Miškininkai surengė atsisveikinimo iškilmes. Iš galiūnės kamieno pripjaustyta daugybė nuopjovų, kurios nukeliavo į miškininkystės mokslo bei mokymo įstaigas, muziejus, atiteko prisiminimui privatiems asmenims.

Šią Prienų šilo galiūnę 1967 m. aptiko Lietuvos miškų instituto mokslininkas S.Tuminauskas. Iki tol aukščiausia buvo laikoma 42 metrus užaugusi eglė Alytaus miškų urėdijos Punios šile, nudžiūvusi 1974 metais. 1968 metais Miškų instituto mokslininkas A.Gradeckas pasirūpino, kad nuo aukščiausios Lietuvos eglės būtų paimti ūgliai skiepijimui. Įeglės milžinės viršūnę įlipo Dubravos miškų urėdijos eigulys J.Pečiulaitis. Lietuvos aukščiausioji įsigijo pirmuosius vegetatyvinius palikuonis. Sėklas iš savo subrandintų kankorėžių Prienų šile, žinoma ji jau barstė daugiau nei šimtmetį, ir, reikia manyti, šalia jos auga ne viena jos dukra.

Tuo metu (apie 1970 m.) dirbau Miško sėklininkystės ir selekcijos centre prie Dubravos miškų tyrimo stoties. Pradėjus sudarinėti Lietuvos pliusinių medžių valstybinį rejestrą, aukščiausiąją Lietuvos eglę įrašiau pirmąją. Medyną aplink ją paskelbėme sėkliniu draustiniu. Artimiausioje aukščiausiosios kaimynystėje išskyrėme dar 5 “pliusines” egles. Vienos jų aukštis buvo 41,5 m, o kitų 36 – 39 m. Pagal amžių kai kurios galėjo tikti aukščiausiajai į dukras. “Motinai” tuo metu buvo nustatytas 160 metų amžius, 45 metrų aukštis ir 86 cm diametras žmogaus krūtinės aukštyje. 1992 metais, patikslintais duomenimis, jos aukštis buvo 45,8 m, diametras 88 cm.

Penkiolika A.Gradecko paskiepintų aukščiausiosios eglės “sodinukų” 1972 metais buvo pasodinta pradėtame kurti “pliusinių” medžių klonų (vegetatyvinių palikuonių) archyve Dubravos miškų urėdijos Vaišvydavos girininkijoje. 1974 metais į klonų archyvą pasodinome dar 18 šios eglės ūgliais paskiepintų medelių. Pirmojo skiepijimo aukščiausiosios eglės palikuonys šiuo metu yra 27-erių metų amžiaus. Jų aukštis apie 15 – 16 m, diametras 24 – 26 cm. Ūgiu pralenkia tuo pačiu metu sodintų kitų pliusinių eglių palikuonis. Po J.Pečiulaičio Miško sėklininkystės ir selekcijos centro darbuotojai dar du kartus lipo į aukščiausiąją eglę paimti šakelių skiepijimui.

1972 m. Prienų šilo aukštuolės viršūnėje teko pabuvoti ir šių eilučių autoriui. Viršūnė jau buvo bedžiūstanti. Gyvybingų ūglių, tinkamų skiepijimui, pavyko prisikarpyti tik lajos viduryje. Tai buvo paskutinis kartas kai ėmėme skiepus iš Prienų šilo milžinės. Aukščiausiosios eglės ūgliais buvo paskiepyta 650 sodinukų. Dar 300 paskiepyta ūgliais, paimtais iš aukščiausiosios dukrų, augančių klonų archyve. Tai jau aukščiausiosios eglės vaikaičiai. Visi šie skiepyti medeliai buvo pasodinti šalies miškų urėdijose veisiant eglės sėklines plantacijas. Jau keletą kartų užaugino kankorėžius ir aukščiausiosios eglės vegetatyviniai palikuonys klonų archyve. Iš jų sėklų išaugę medeliai panaudoti miško želdiniams. Gal po šimto kito metų kuri nors šios eglės palikuonė vėl susigrąžins aukščiausiosios Lietuvos eglės titulą.

Gana aukštų eglių visai neseniai būta ir Dubravos girioje. Vaišvydavos girininkijoje 44 numeriu paženklinta pliusinė eglė, būdama 158 m. amžiaus, buvo 39,5 m, o 162 m. amžiaus 48-asis numeris – 39 m taip pat jau žuvusios.

Darydamas Lietuvos pliusinių medžių Valstybinį rejestrą, Tauragės miškų urėdijos Ringių girininkijoje 1972 metais, buvau aptikęs eglę-storulę. Būdama 120 metų amžiaus, ji turėjo 109 cm diametrą 1,3 m aukštyje ir buvo pasiekusi 37,5 m aukštį. Deja, ir ši eglė jau išdžiūvusi.

Iš pliusinių pušų aukščiausios buvo surastos Punios šile: dvi (68-oji ir 83-oji) 1970 metais, būdamos 150 – 160 m. amžiaus, buvo pasiekusios 42 m aukštį. Šios pušys tebegyvena ir šiandien. Jų vegetatyviniai palikuonys auga Dubravos miškų urėdijos pliusinių medžių archyve. Teko pabuvoti ir jų viršūnėse, kaip ir Prienų miškų urėdijos pliusinių maumedžių viršūnėse. Aukščiausi iš jų 1970 metais buvo užaugę 45 – 46 metrus.

Lietuvos aukščiausiąją eglę surasti vėl žada Alytaus miškininkai.

Lietuvos miškininkų sąjunga skelbia aukščiausiųjų Lietuvos medžių paiešką. Duomenis apie aukštus ir storus medžius, galinčius pretenduoti į aukščiausiųjų ir storiausiųjų karūnas, pateikti J.Šerpetienei, LŽŪU Miškų fakultetas, Noreikiškės, 4524, Kauno raj., tel. 29 69 44.