|

Salotės ežero paplūdymys – privatizuotas

Praėjusios vasaros pradžioje Pilaitės gyventojai išgirdo apie Salotės ežero palūdimio priavatizavimą ir sunerimo. Salotės ežeras yra labiausiai iš trijų Balčio, Salotės ir Gilužio ežerų priartėjęs prie miesto. Ežere ne tik maudomasi vasaros metu, jis taip pat tarnauja pilaitiškiams kaip bendravimo vieta. Čia kievieną savaitgalį renkasi sveikuolių klubo “Gilužis” nariai. Jie daro mankštą, maudosi ežere tiek vasarą, tiek žiemą, aptaria tolimesnius savo veikos planus prie arbatos puodelio. Šioje pakrantėje kasmet Pilaitės seniūnija rengia Joninių šventę, į kurią pakviečiami ir aplinkinių rajonų gyventojai. Daugiausia Salotės ežero palūdimį užplūsta miestiečiai vasaros metu. Paties ežero vanduo nėra per daug švarus, nes ežeras dumblėja ir senka. Tačiau poilsiautojus traukia gražus ežero slėnis, kuriame ir yra palūdimys. Net vėlyvą vakarą, išėjus pasivaikščioti, matai ežero pakrantėse ir aplinkiniuose miškeliuose privažiavus daugybę mašinų iš įvairių Vilniaus vietų. Dažniausiai atvažiuoja pailsėti šeimomis ar su draugais. Jau įprasta matyti poilsiautojus gamtoje kepant šašlykus ir užsigeriant gėrimais. Gal tai nėra įprasta, nes po to dažnai paliekamos šiukšlės, kurias reikia surinkti tiems, kurie nepripažysta tokio buvimo gamtoje. Tačiau, kad žmogus išliktų žmogumi, reikia bent trumpalaikio santykio su gamta. Tam ir tarnavo Salotės ežero pakrantė. Todėl jos praradimas būtų nesuvokiamas daugeliui vilniečių.

|

Aplaidumo kaina – prarasti paupiai ir paežerės

Politikų neapdairumas nulėmė, kad vaizdingiausios Nemuno pakrantės, net kartu su archeologiniais paminklais, atsidūrė privačiose rankose. 1998 metais įgyvendindamos Vyriausybės nutarimą tik kai kurios savivaldybės apskričių viršininkų administracijoms pateikė negrąžintinų upių ir ežerų pakrančių sąrašus. Generalinė prokuratūra raginama pradėti plataus masto tyrimą. Kauno apygardos prokuratūra kartu su Kauno rajono apylinkės prokuratūra baigia narplioti galimo viešojo intereso pažeidimo istoriją atkuriant nuosavybės teises Vilkijos ir Kulautuvos seniūnijose. Tyrimą prokurorai pradėjo po “Kauno dienos” publikacijos. Joje rašyta, kad daugiau nei 96 proc. didžiausios Lietuvos upės Nemuno pakrančių buvo išdalyta. “Tyrimas bus baigtas po poros savaičių ir kartu su Kauno rajono apylinkės prokuratūra spręsime, ar pradėti ikiteisminį tyrimą”, – sako Kauno apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyrius vyriausiasis prokuroras Haroldas Urbonavičius. Prokurorams kelia abejonių, ar teisėtai vienai pilietei buvo perkelta žemė iš Garliavos į panemunę. Moteriai buvo suteikti keturi žemės ūkio paskirties sklypai nuo 0,9 iki 14 hektarų. Siaura ir per kelis kilometrus nutįsusi žemės juosta grąžinta tik 5 metrai nuo Nemuno kranto. Bubių kadastrinėje vietovėje moteriai buvo suformuoti gerokai didesni sklypai už tą plotą, į kurį ji pretendavo Garliavoje.

|

Protestas dėl sisteminės Lietuvos paveldosaugos problemos

Skandalingos statybos Kuršių nerijoje ir Vilniaus senamiestyje – Pasaulio paveldo objektuose, už kuriuos yra atsakinga Lietuvos valstybė – akivaizdžiai parodė sistemines šalies paveldosaugos ydas. Dėl neskaidrios savivaldybių bei valstybės institucijų veiklos paveldo naikinimas ir žalojimas, gavus už jo apsaugą atsakingų tarnautojų leidimus, buvo tapęs sistemingu reiškiniu. Aukščiausi šalies politikai ir valdžios pareigūnai ne kartą deklaravo būtinybę principingai įvertinti šią ydingą praktiką ir užtikrinti, kad ji nebūtų tęsiama ateityje. Tiesiogiai už kultūros paveldo apsaugą atsakingoje institucijoje – Kultūros paveldo departamente prie Kultūros ministerijos – buvo pradėta reforma, kaip ypatingo dėmesio reikalaujančias problemas išskiriant itin apleistą paveldo apskaitą ir neveiksmingą kontrolės sistemą. Po buvusios KVAD vadovės D. Varnaitės atleidimo iš tarnybos KPD direktoriumi tapęs dr. A. Kuncevičius kalbėjo ir apie moralinį paveldosaugos apsivalymą, kuris sugrąžintų prarastą visuomenės pasitikėjimą. Tačiau šiuo metu kyla abejonių, ar KPD yra pajėgus tokiam apsivalymui, be kurio neįmanomas ir esminis problemų sprendimas. Net ir rezonansą visuomenėje sukėlusiais atvejais KPD iki šiol nėra pateikęs oficialaus paveldui padarytos žalos vertinimo, todėl liko neįvertinta ir sąlygas kultūros vertybių naikinimui sudariusių KPD (KVAD) tarnautojų atsakomybė, nors tai daug kartų siūlė savo sprendimuose bei raštuose Valstybinė kultūros paveldo komisija.

|

Planuojama Vilniaus miesto pakraščių plėtra

Siekdama užtikrinti darnią miesto plėtrą, Vilniaus miesto taryba patvirtino teritorijų Pilaitėje, Gulbinuose, Pupojuose, Nemėžyje, Rokantiškėse, Lentvaryje ir Trakų Vokėje architektūrinės, urbanistinės ir inžinerinės plėtros koncepcijos metmenis. Būtinybė planuoti sostinės pakraščiuose esančių teritorijų plėtrą iškilo, kai prie Vilniaus miesto prijungtose teritorijose buvo įvykdyta žemės reforma ir savininkams buvo atkurta žemės nuosavybė. Atgavę nuosavybės teises žmonės dažnai pageidauja pakeisti žemės paskirtį iš žemės ūkio į kitą ir vykdyti statybas. Rengiant plėtros koncepcijos metmenis buvo siekiama nustatyti minėtų teritorijų erdvinės plėtros prioritetus, infrastruktūros poreikius, suformuoti šių teritorijų urbanistinę strategiją ir funkcinį zonavimą, numatyti sklypus inžinerinės ir socialinės infrastruktūros plėtrai. Koncepcijos metmenyse nustatyti tikslinės žemės naudojimo paskirties būdai ir pobūdžiai, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimai – užstatymo aukštingumas, intensyvumas, morfotipas. Numatyti sklypai besiformuojančių gyvenamųjų rajonų gatvėms, komunikacijoms, viešosioms erdvėms, vaikų darželiams, mokykloms, policijai, priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai.

|

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus Valentino Junoko atsakymai į Seimo narių klausimus

PIRMININKAS. Tęsiame darbą toliau. Kviečiu į tribūną V.Junoką, Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovą. Gerbiamieji kolegos, kas lieka salėje, prašau užimti vietas, nes neaišku, ar galim tęsti toliau savo posėdį. Taip, tada prašom. V.JUNOKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, man malonu, kad tikrai po tokio istorinio momento tenka atsakinėti iš šios tribūnos. Kaip jau žiniasklaidoje buvo girdėta, vakar gerbiamajam Seimo Pirmininkui Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikė informaciją apie Seimo Pirmininko pavedimo dėl patikrinimo paskutiniųjų dviejų kadencijų Seimo narių ir šeštosios bei dvyliktosios Vyriausybių politikų, narių žemės sklypų įgijimo teisėtumo ir nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo vykdymą. Aš dar kartą norėčiau pabrėžti, kadangi žiniasklaidoje kai kur nuskambėjo, o galbūt ne taip buvo interpretuotas mūsų tyrimas, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba, pasitelkusi ir pasamdžiusi nemažą kiekį specialistų, turinčių profesionalių žinių žemėtvarkos srityje, nenustatė atlikusi tą tyrimą, kad sąraše, kuris anksčiau buvo pateiktas gerbiamajam Seimo Pirmininkui, minėti Seimo nariai ir Vyriausybių politikai, Vyriausybių nariai būtų pažeidę įstatymus įsigydami žemės sklypus arba atkurdami nuosavybės teises į tuos sklypus.

|

Premjeras stebisi raginimais pakeisti nutarimą dėl “Rubicon group” atitekusio sklypo

Reikalavimai patikslinti Vyriausybės nutarimą dėl 61 hektaro sklypo, kuriame vėliau iškilo “Siemens” arena, perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei Ministrui Pirmininkui skamba keistai. “Reikalaujama pakeisti Vyriausybės nutarimą. Tokie raginimai nesuprantamas dalykas, – ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime aiškino premjeras. – Aiškiai nustatyta, kas turi teisę nagrinėti Vyriausybės nutarimus, ar jie teisingi, ar atitinka mūsų kompetenciją. Mes pasirengę prieš tas institucijas atsakyti. Tokia institucija yra Konstitucinis Teismas, o ne Seimo komitetas”. A.Brazauskas priminė, kad pagal Seimo statutą penktadalis parlamentarų gali kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis išsiaiškintų, ar Vyriausybės nutarimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. Ministro Pirmininko susierzinimą sukėlė išvakarėse įvykęs Seimo Audito komiteto posėdis, kuriame buvo nagrinėjamos 60,8 hektaro ploto žemės sklypo “Siemens” arenos ir pramogų parko Vilniuje statybai skyrimo bei žemės paskirties jame keitimo aplinkybės.

|

Premjeras nesiaiškins dėl žemės sklypo skyrimo Vilniaus pramogų parkui

Premjeras Algirdas Brazauskas pareiškė neisiąs aiškintis Seimo Audito komitetui, kuris ketina pasikviesti premjerą, kad šis paaiškintų sklypo “Siemens” arenos ir pramogų parko Vilniuje statybai skyrimo bei žemės paskirties jame keitimo aplinkybes. “Aš į komitetą neisiu, nes Vyriausybė priėmė nutarimus pagal Lietuvos įstatymus, mes nepažeidėme jokių įstatymų ir aš niekur aiškintis nesirengiu eiti”, – žurnalistams trečiadienį sakė A.Brazauskas. Jis teigė neigiamai vertinąs komiteto sprendimą: “Aš manu, kad komitetas turi vykdyti savo funkcijas – parlamentinės priežiūros, o ne dubliuoti valstybės kontrolierius. Mes atlikome savo darbą – išskyrėme tam tikriems reikalams ir tikslams šitą žemę. Mes baigėme savo darbą”, – pareiškė premjeras. Audito komitetas tikisi, kad premjeras suteiks komitetui naudingos informacijos apie tai, kaip savivaldybei Vyriausybė perdavė sklypą, kuriame buvo 10,4 hektarai valstybinės reikšmės miško.

|

Antikorupcijos komisija tirs matininkų pažeidimus

Seimo Antikorupcijos komisija kreipėsi į valstybės institucijas, prašydama informacijos apie matininkų pažeidimus atkuriant nuosavybes teises į žemę. Atsakymą iš Specialiųjų tyrimų bei Finansinių nusikaltimų tarnybų, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Teisingumo ministerijos tikimasi gauti iki gegužės 23-iosios, pranešė Seimo ryšių su visuomene tarnyba. Komisija tiria žiniasklaidos pranešimus apie tai, kad matininkai neteisėtai neleidžia buvusiems savininkams atsiimti žemės plotų komerciškai patraukliose vietose.

|

Žemės reforma ar nebaudžiamas turto prievartavimas?

Į „Panoramą“ kreipęsi žmonės teigia, kad privatūs matininkai pavertė žemės reformą šiuolaikine turto prievartavimo forma. Kai kurie matininkai pripažįsta, kad tokia nekontroliuojama turto prievartavimo ir korupcijos sistema Lietuvoje klesti keletą metų. Už žemės reformai vykdyti reikalingus matininkų darbus sumoka valstybė, vadinasi, teoriškai, gyventojams žemė turi būti grąžinama nemokamai. Tačiau, praktiškai, anot kai kurių specialistų, šis procesas matininkams tapo aukso gysla, korupcija apraizgiusia ir ne vieną valstybinę instituciją. „Aišku būna, kad nesutinka su matininkų sąlygom ir panašiai, bet žmogui labai sunku tą visą aparatą apeit, nes tai yra viena sistema ir visi yra sutarę, – ir Vilniaus miesto žemėtvarka, ir rajono, ir apskritis, ir pati korporacija matininkai. Vienas voratinklis ir visi dirba vieningai, visi dalinasi ir dirba vieningai,“ – taip apie daugelio matininkų darbo metodus pasakojimą pradėjo beveik dešimtį metų Lietuvoje dirbantis matininkas.

Čia Lietuva, čia lietūs lyja, čia valdo „Zuoko brigada“…
|

Čia Lietuva, čia lietūs lyja, čia valdo „Zuoko brigada“…

Vilniaus senamiestis 1994 m. buvo įrašytas į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Pasaulio paveldo sąrašą. Įrašant Vilniaus senamiestį į šį sąrašą, UNESCO Pasaulio paveldo komitetas konstatavo, kad nuo XIII a. iki XVIII a. pabaigos, būdamas „politiniu Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės centru, Vilnius turėjo didžiulės įtakos kultūriniam ir architektūriniam Rytų Europos vystymuisi. Nežiūrint užpuolimų ir dalinių sugriovimų, jis išsaugojo įspūdingus gotikos, renesanso, baroko ir klasicizmo pastatų kompleksus bei viduramžių miesto struktūrą ir natūralią aplinką“. Tai reiškia, kad Vilniaus senamiestis tapo pripažinta pasauline kultūros vertybe, kurios išsaugojimu suinteresuota visa Pasaulio bendruomenė. Ar Lietuva kada nors yra sulaukusi didesnio pripažinimo? O keisčiausia tai, kad Vilnius, nežiūrint šimtmečius trukusių užpuolimų ir dalinių sugriovimų, išsaugojo įspūdingas vertybes, o Lietuvai tapus nepriklausoma, „naujalietuvių ordos“ Vilniaus senamiestį – Pasaulio paveldo objektą nusiaubė per keletą metų. Vilnius yra mūsų valstybės simbolis. Kas to nesupranta, tas nėra pakankamai sąmoningas lietuvis ir tikras savo šalies patriotas. Dauguma lietuvių Vilniaus tiesiog nepažįsta. Tačiau mūsų visų pareiga – jį pažinti, studijuoti jo istoriją, domėtis jo architektūra, kultūriniu palikimu. Vilniaus bėda šiandien yra ta, kad dauguma Vilniuje gyvenančių žmonių nėra vilniečiai, o tik Vilniaus gyventojai, kurie nesupranta ir nesistengia suprasti jo reikšmės mūsų valstybingumui, tautiniam identitetui, nepažįsta ir nevertina Vilniaus kultūrinio ir dvasinio palikimo. Sunaikinti Vilniaus autentiškumą, reiškia sunaikinti Lietuvos valstybingumo pamatus.