Siekdama užtikrinti darnią miesto plėtrą, Vilniaus miesto taryba patvirtino teritorijų Pilaitėje, Gulbinuose, Pupojuose, Nemėžyje, Rokantiškėse, Lentvaryje ir Trakų Vokėje architektūrinės, urbanistinės ir inžinerinės plėtros koncepcijos metmenis. Būtinybė planuoti sostinės pakraščiuose esančių teritorijų plėtrą iškilo, kai prie Vilniaus miesto prijungtose teritorijose buvo įvykdyta žemės reforma ir savininkams buvo atkurta žemės nuosavybė. Atgavę nuosavybės teises žmonės dažnai pageidauja pakeisti žemės paskirtį iš žemės ūkio į kitą ir vykdyti statybas. Rengiant plėtros koncepcijos metmenis buvo siekiama nustatyti minėtų teritorijų erdvinės plėtros prioritetus, infrastruktūros poreikius, suformuoti šių teritorijų urbanistinę strategiją ir funkcinį zonavimą, numatyti sklypus inžinerinės ir socialinės infrastruktūros plėtrai. Koncepcijos metmenyse nustatyti tikslinės žemės naudojimo paskirties būdai ir pobūdžiai, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimai – užstatymo aukštingumas, intensyvumas, morfotipas. Numatyti sklypai besiformuojančių gyvenamųjų rajonų gatvėms, komunikacijoms, viešosioms erdvėms, vaikų darželiams, mokykloms, policijai, priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai.

PIRMININKAS. Tęsiame darbą toliau. Kviečiu į tribūną V.Junoką, Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovą. Gerbiamieji kolegos, kas lieka salėje, prašau užimti vietas, nes neaišku, ar galim tęsti toliau savo posėdį. Taip, tada prašom. V.JUNOKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, man malonu, kad tikrai po tokio istorinio momento tenka atsakinėti iš šios tribūnos. Kaip jau žiniasklaidoje buvo girdėta, vakar gerbiamajam Seimo Pirmininkui Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikė informaciją apie Seimo Pirmininko pavedimo dėl patikrinimo paskutiniųjų dviejų kadencijų Seimo narių ir šeštosios bei dvyliktosios Vyriausybių politikų, narių žemės sklypų įgijimo teisėtumo ir nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo vykdymą. Aš dar kartą norėčiau pabrėžti, kadangi žiniasklaidoje kai kur nuskambėjo, o galbūt ne taip buvo interpretuotas mūsų tyrimas, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba, pasitelkusi ir pasamdžiusi nemažą kiekį specialistų, turinčių profesionalių žinių žemėtvarkos srityje, nenustatė atlikusi tą tyrimą, kad sąraše, kuris anksčiau buvo pateiktas gerbiamajam Seimo Pirmininkui, minėti Seimo nariai ir Vyriausybių politikai, Vyriausybių nariai būtų pažeidę įstatymus įsigydami žemės sklypus arba atkurdami nuosavybės teises į tuos sklypus.

Reikalavimai patikslinti Vyriausybės nutarimą dėl 61 hektaro sklypo, kuriame vėliau iškilo “Siemens” arena, perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei Ministrui Pirmininkui skamba keistai. “Reikalaujama pakeisti Vyriausybės nutarimą. Tokie raginimai nesuprantamas dalykas, – ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime aiškino premjeras. – Aiškiai nustatyta, kas turi teisę nagrinėti Vyriausybės nutarimus, ar jie teisingi, ar atitinka mūsų kompetenciją. Mes pasirengę prieš tas institucijas atsakyti. Tokia institucija yra Konstitucinis Teismas, o ne Seimo komitetas”. A.Brazauskas priminė, kad pagal Seimo statutą penktadalis parlamentarų gali kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis išsiaiškintų, ar Vyriausybės nutarimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. Ministro Pirmininko susierzinimą sukėlė išvakarėse įvykęs Seimo Audito komiteto posėdis, kuriame buvo nagrinėjamos 60,8 hektaro ploto žemės sklypo “Siemens” arenos ir pramogų parko Vilniuje statybai skyrimo bei žemės paskirties jame keitimo aplinkybės.

Premjeras Algirdas Brazauskas pareiškė neisiąs aiškintis Seimo Audito komitetui, kuris ketina pasikviesti premjerą, kad šis paaiškintų sklypo “Siemens” arenos ir pramogų parko Vilniuje statybai skyrimo bei žemės paskirties jame keitimo aplinkybes. “Aš į komitetą neisiu, nes Vyriausybė priėmė nutarimus pagal Lietuvos įstatymus, mes nepažeidėme jokių įstatymų ir aš niekur aiškintis nesirengiu eiti”, – žurnalistams trečiadienį sakė A.Brazauskas. Jis teigė neigiamai vertinąs komiteto sprendimą: “Aš manu, kad komitetas turi vykdyti savo funkcijas – parlamentinės priežiūros, o ne dubliuoti valstybės kontrolierius. Mes atlikome savo darbą – išskyrėme tam tikriems reikalams ir tikslams šitą žemę. Mes baigėme savo darbą”, – pareiškė premjeras. Audito komitetas tikisi, kad premjeras suteiks komitetui naudingos informacijos apie tai, kaip savivaldybei Vyriausybė perdavė sklypą, kuriame buvo 10,4 hektarai valstybinės reikšmės miško.

Seimo Antikorupcijos komisija kreipėsi į valstybės institucijas, prašydama informacijos apie matininkų pažeidimus atkuriant nuosavybes teises į žemę. Atsakymą iš Specialiųjų tyrimų bei Finansinių nusikaltimų tarnybų, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Teisingumo ministerijos tikimasi gauti iki gegužės 23-iosios, pranešė Seimo ryšių su visuomene tarnyba. Komisija tiria žiniasklaidos pranešimus apie tai, kad matininkai neteisėtai neleidžia buvusiems savininkams atsiimti žemės plotų komerciškai patraukliose vietose.

Į „Panoramą“ kreipęsi žmonės teigia, kad privatūs matininkai pavertė žemės reformą šiuolaikine turto prievartavimo forma. Kai kurie matininkai pripažįsta, kad tokia nekontroliuojama turto prievartavimo ir korupcijos sistema Lietuvoje klesti keletą metų. Už žemės reformai vykdyti reikalingus matininkų darbus sumoka valstybė, vadinasi, teoriškai, gyventojams žemė turi būti grąžinama nemokamai. Tačiau, praktiškai, anot kai kurių specialistų, šis procesas matininkams tapo aukso gysla, korupcija apraizgiusia ir ne vieną valstybinę instituciją. „Aišku būna, kad nesutinka su matininkų sąlygom ir panašiai, bet žmogui labai sunku tą visą aparatą apeit, nes tai yra viena sistema ir visi yra sutarę, – ir Vilniaus miesto žemėtvarka, ir rajono, ir apskritis, ir pati korporacija matininkai. Vienas voratinklis ir visi dirba vieningai, visi dalinasi ir dirba vieningai,“ – taip apie daugelio matininkų darbo metodus pasakojimą pradėjo beveik dešimtį metų Lietuvoje dirbantis matininkas.