Ką daro nusikaltėlis, jeigu jis yra priremiamas su įkalčiais? Ką jis daro tada, kai neįmanoma pasislėpti, o išsisukinėti nebepavyksta? Teisingai – jis visą “reikalą” stengiasi padaryti dar labiau sudėtingesniu. Bado pirštais į kairę ir į dešinę: kad visi aplinkui yra tokie pat aferistai, kaip ir jis pats (gal dar baisesni), kad yra krūva įvairiausių nenumatytų aplinkybių, kad jis yra situacijos ar viso laikmečio auka ir t.t. Ir jeigu kiti tuo patiki, reiškia, kailis liks sveikas. Niekam neužteks kantrybės tyrimo pradėti iš naujo. Panašiai pasielgė pareigūnai, bandę aiškintis žemėtvarkininkų skandalą. Pasirodo, visa Lietuva vogė žemę. Na, bent jau visas šalies elitas. Sudarant sklypininkų sąrašą, ko gero, nebuvo praleista nė viena žinoma pavardė. Šiems belieka aiškintis, teisintis, gintis – nuo to aferistams tik geriau. Jiems galima patylėti, išvengti išskirtinio žiniasklaidos dėmesio, skėsčioti rankomis ir suslėpti galus, pagaliau. Jiems galima tikėtis, kad žurnalistams ir politikams ši tema atsibos.