Transportas

Logistika Baltijos jūros regione

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Nuo pat ankstyvo ryto, dar prieš parodos „TransBaltica 2004” atidarymą, Lietuvos parodų centre LITEXPO prasidėjo dvi dienas trukusi 5-oji tarptautinė konferencija „Logistikos ir susisiekimo paslaugų plėtra Baltijos jūros regione”, kurią organizavo LR susisiekimo ministerija, Transporto ir kelių tyrimo institutas bei Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Joje dalyvavo atstovai iš Latvijos, Estijos, Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Čekijos, Švedijos, Suomijos, Norvegijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Lietuvos. Buvo perskaityti 29 pranešimai, kuriuose apžvelgtos mūsų šalies, Baltijos regiono, ES ir NVS šalių transporto infrastruktūros plėtros tendencijos, tarptautinių transporto projektų įgyvendinimo, intermodalinio transporto plėtros galimybės ir kt. Iš vežėjams aktualesnių pranešimų paminėtinas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko pasisakymas, skirtas logistikos paslaugų plėtros galimybėms Klaipėdos uoste. Pranešėjas pastebėjo, jog 2003 metų uosto darbo rezultatai geriausi per visą jo istoriją: perkrauta 21 mln. 200 tūkst. tonų krovinių, arba 7,4 proc. daugiau negu 2002 m.

Parodoje - įvairus priekabų ir antstatų asortimentas

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Lietuvos transporto įmonėms reikia ne tik krovininių automobilių, bet ir puspriekabių, priekabų ar specialių antstatų ant važiuoklių. Parodoje pateikti eksponatai rodo, kad puspriekabių gamintojų, norinčių bendradarbiauti su mūsų vežėjais, gretos vis tankėja, o transporto priemonių asortimentas - gausėja. Į rinką veržiasi ne tik užsienio firmos, bet vis daugiau Lietuvos įmonių ima gaminti automobilinę techniką. Likus dešimčiai dienų iki parodos atidarymo norą dalyvauti šiame renginyje pareiškė dvi Lenkijos įmonės - „MaDo” ir „Stokota Kamarg”, kurių jau nebespėta įtraukti į parodos katologą. Jos - naujokės Lietuvos parodose. „MaDo” tentinis autotraukinys įdomus vežėjams, kuriems reikia kuo didesnio tūrio puspriekabių. 115 kubinių metrų talpa - skamba įspūdingai, tačiau viršijami aukščio standartai - papildoma erdvė atsiranda pakėlus tentą penkiais centimetrais. Vežėjas, užsakęs tokį autotraukinį už 26 tūkst. eurų, jį gaus po aštuonių savaičių. Eksponatą jau nupirko viena šalies transporto įmonė.

Autobusų - mažai

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Atrodytų, beatsigaunanti šalies keleivinio transporto priemonių rinka, didžiųjų miestų savivaldybių paskelbti konkursai naujiems autobusams bei troleibusams įsigyti, į parodą turėjo pritraukti ir daugiau autobusų gamintojų bei jų atstovų. Tačiau jų, kaip visada, buvo vos keletas. MAN koncerno Lietuvoje atstovai UAB „Ulrich funk handelskontor“ į parodą atvežė du autobusus - turistinį „Neoplan Tourlainer“ bei miesto tipo MAN NL 313. Kaip žinia, prieš keletą metų MAN koncernas įsigijo „Neoplan“ akcijas, ir autobusus gaminantis padalinys pasivadino „Neoman“. Pats MAN ir toliau gamina daugiausia miesto tipo autobusus, „Neoplan“ - turistinius. Parodoje pristatytas „Tourlainer“ surenkamas ant MAN važiuoklės, jame montuojamas MAN D 2866 LOH 34 301 kW arba D 2879 LOH 03 338 kW Euro 3 reikalavimus atitinkantis variklis. Autobusas gali būti tiek standartinio 12, tiek 13,8 metro ilgio, jame gali būti naudojama įvairi įranga pagal kliento pageidavimus.

TransBaltica 2004

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Tačiau ne parodos dydis nulemia jos vertę, o demonstruojama naujovių gausa. Šiuo požiūriu „TransBalticai 2004” pavyko labiau: joje pamatėme naujienų, kokių nebūtume išvydę anksčiau kitose tokio pobūdžio parodose. Pirmiausia, be abejo, paminėtina naujosios - R serijos - „Scania”. Parodoje matėme tris skirtingo aukščio kabinų vilkikus su tokiu pačiu 420 AG 12 l HPI varikliu. Labai apsigaus tie, kas pamatę pažįstamus šio švediško sunkvežimio kontūrus, pagalvos - nieko naujo: po skardiniais ir plastmasiniais šių vilkikų „rūbais” naujovių tiek, kad joms aprašyti nepakaktų viso žurnalo (beje, apie naująją šio koncerno R seriją daugiau rasite žurnalo 16-ajame p.). Vos ne tą patį būtų galima pasakyti ir apie „Volvo FH 16”, ir apie „Mercedes-Benz Actros” modelius. Akivaizdu, kad dizaineriai, kartą apčiuopę vykusį sprendimą, laikosi jo iš paskutiniųjų ir keičia tik tai, kas praktikoje nepasiteisino arba kai būtina taikytis prie techninių naujovių. Taip, pavyzdžiui, naujojoje „Scania” atsirado radiatoriaus dangtis, kylantis į viršų sykiu su anksčiau vietoje likdavusiais šoniniais „sparneliais”. Atrodo, smulkmena, tačiau keliant ketvirtosios serijos skanijų kabiną ir tų sparnelių atskirai nepakėlus, jie būdavo tiesiog suglamžomi.

Logistikos seminaras Helsinkyje sudomina vis daugiau dalyvių

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Suomijos sostinėje Helsinkyje vykstantys logistikos seminarai turi ilgametę patirtį ir nemažai nuolatinių lankytojų. Kaip teigia organizatoriai, 1985 metais logistikos klausimus gvildeno tik šimtas žmonių. Kasmet jų skaičius vis didėjo.
Į aštuonioliktąjį logistikos seminarą, atvyko 841 dalyvis iš Suomijos, Švedijos, Rusijos, Estijos, Latvijos. Lietuvai atstovavo tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA. Pirmoji seminaro dalis, pavadinta "Vizijos ir naujovės", vyko "Finlandia Hall" rūmuose. Vėliau veiksmas persikėlė į "Silja Line" kompanijos kruizinį keltą "Silja Symphony". Čia, keltui plaukiant iš Helsinkio į Švedijos sostinę Stokholmą ir atgal, jaukioje ir draugiškoje aplinkoje vyko personalinių verslo kontaktų ir pasidalinimo patirtimi forumai. "Šio seminaro tikslas - sukviesti logistikos pasaulio žmones betarpiškam bendravimui. Mes siekiame, jog susitikę verslininkai susipažintų, atnaujintų senus ryšius ir maloniai praleistų laiką", - sakė renginio organizatorės, kompanijos "ELC Finland" vadovas Mikas Hapanenas (Mikko Haapanen).

Jūrinių tyrimų centro informacinis biuletenis Nr. 11 apie Pasaulinio vandenyno, Baltijos jūros ir Kuršių marių aplinkos būklę

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Per pastaruosius 3 metus “Prestige“ avarija tai jau antra Atlanto vandenyne prie Europos krantų. 1999 m tanklaivis “Erika“ perlūžo į dvi dalis, užteršdamas 400 km Prancūzijos pakrantes. Po šios avarijos Europos sąjunga, siekdama kiek įmanoma padidinti laivybos saugumą, ėmėsi griežtesnių laivybos reguliavimo priemonių (dėl uostų kontrolės sugriežtinimo; 5 metų senumo ir senesnių didelio gabarito laivų patikros, pagal spec. programą įvedimo; dėl prieglobsčio vietų sugedusiems laivams nustatymo Europos vandenyse; kompensacijų padidinimo už padarytą žalą aplinkai ir kt.) įgyvendinimo. Po šios “Prestige“ nelaimės visuomenės dėmesys dar labiau nukreiptas į vienasienio korpuso laivų pavojingumą, griežtesnės transporto kontrolės, atsakomybės bei nuobaudų, už padarytą žalą, įvedimo. Tačiau, ir įgyvendinus šias priemones, avarijų bus. Laivais gabenama daugiau nei 80% tarptautinės produkcijos. Todėl, ateityje neišvengsime tanklaivių užplaukimo ant seklumų, jų susidūrimų, kitų avarinių situacijų. Svarbu, jog būtų užtikrinta, kad katastrofos nevyktų prie tokių vietų, kaip Galisijos pakrantė.

Jūrinių tyrimų centro informacinis biuletenis Nr. 12 apie Pasaulinio vandenyno, Baltijos jūros ir Kuršių marių aplinkos būklę

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Baltijos jūra patiria didelį antropogeninį poveikį. Kranto zonoje bei atviroje jūroje išvystyta intensyvi žmonių veikla: pramonė, energijos produkcija, laivyba, komercinė žvejyba, grunto laidojimas, naftos, smėlio bei žvyro išgavimas, povandeninių vamzdynų bei naftotiekių tiesimas, jūros baseine išvystytas žemės ūkis, transportas ir prekyba, žaliavų eksploatacija. Tai betarpiškai įtakoja Baltijos jūros aplinkos kokybę. Į jūrą įteka virš 200 upių, kurios atneša daugiausiai teršalų. Daugiau nei 30 šalių prisideda prie jos teršimo per atmosferą. Šiuo metu net 90% visų Baltijos jūros biotopų iškilo pavojus.

Jūrinių tyrimų centro informacinis biuletenis Nr. 13 apie Pasaulinio vandenyno, Baltijos jūros ir Kuršių marių aplinkos būklę

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

1940 m., kai žmogaus ūkinė veikla jūros baseine nebuvo tokia intensyvi, Baltija pasižymėjo skaidriu vandeniu, nedideliais biogeninių (azoto ir fosforo) medžiagų kiekiais ir ne taip intensyviai „žydėjo“ vanduo. Akmenuotose priekrantėse gausiai augo pūslėtieji guveiniai, bei kiti daugiamečiai jūros dumbliai, kurių sąžalynuose maitinosi, slėpėsi, neršė bei jauniklius augino daugelis žuvų rūšių. Dugno gyvūnija (žuvų pašarinė bazė) buvo turtinga ne tik seklesniuose vandenyse, esančiuose arčiau kranto, bet ir giliuose atviros jūros rajonuose, kadangi čia buvo pakankamai deguonies. Baltijos jūros priekrantėse žvejai gausiai sugaudavo žuvies, atviroje jūroje - menkių, lašišų, silkių, strimelių.

Laivų avarijos Klaipėdos uoste

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Uosto kapitonas Šrėderis XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje buvo labai gerbiamas ir plačiai žinomas žmogus. Jis pasižymėjo ne tik kaip gabus ir labai stiprus bei drąsus jūrininkas, laivybos uoste tvarkytojas, bet ir kaip garsiausias Baltijos jūroje nelaimes patyrusių laivų įgulų gelbėtojas. Per 23 Klaipėdoje praleistus metus, dažnai rizikuodamas gyvybe ir be jokio atlygio, jis buvo išgelbėjęs daugiau kaip 800 žmonių. Per 6 paras po audros buvo atrasta tik 11 žuvusių: 1 pirklys, Klaipėdos uosto ir sudužusio burlaivio kapitonas Lycas (Liez), 4 jūrininkai, 1 laivo junga, 2 laivo darbininkai, 1 Karklininkų kaimo ūkininkas. Lietuvos pajūryje tai buvo pati didžiausia iki šiol žinoma ir su laivyba susijusi nelaimė, nusinešusi daugiausia žmonių gyvybių.

Opozicija siūlo naikinti laivybos ribojimus šalies upėse

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Premjerui Algirdui Brazauskui praėjusią vasarą pažeidus plaukiojimo Minijos upe taisykles ir Aplinkos ministerijai pagaliau atkreipus dėmesį į ne kartą opozicinės Liberalų ir centro frakcijos atstovų išsakytus priekaištus dėl nepagrįstų biurokratinių laivybos ribojimų vidaus vandenyse, parlamentaras Virginijus Martišauskas siūlo Seimui panaikinti apribojimus, trukdančius laivybos ir vandens turizmo plėtrai. Šiandien Seimas pradės svarstyti V.Martišausko parengtas Vandens įstatymo pataisas, kuriomis siūloma panaikinti vandens naudojimo leidimus laivybai vandens telkiniuose. Pasak Seimo nario, pritarus tokiam siūlymui, vietoj šiuo metu aplinkos ministrui suteiktos teisės reglamentuoti vandens naudojimo leidimų išdavimo tvarką, jam būtų suteikta teisė nustatyti vandens telkinių, kuriuose plaukioti draudžiama, sąrašą, tokių draudimų galiojimo laikotarpius bei asmenų, kuriems tokie draudimai netaikomi, kategorijas.

Baltijos jūros akvatorijos geologiniai tyrimai

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Baltijos jūros Lietuvos akvatorijoje vis labiau didėja antropogeninė apkrova - intensyvėja laivyba, jūroje vykdomas dampingas, rekonstruojamas valstybinis jūrų uostas, veikia Būtingės naftos terminalas, jūros dugne tiesiami nauji vamzdynai ir kabeliai, akvatorijoje planuojamos galimos naftos telkinių paieškos ir panašiai. Pastaraisiais metais pastebimai paaštrėjo problemos, susijusios ir su Baltijos jūros Lietuvos krantų būkle. Viena vertus, tai nulemia gamtiniai veiksniai (pvz., stipresni štormai ir intensyvesnis pakrantės smėlio plovimas), kita vertus - minėta aktyvėjanti žmogaus ūkinė veikla (terminalų statyba ir rekonstravimas, Klaipėdos uosto gilinimas, poilsio industrijos plėtra ir pan.), vis labiau veikianti šią ekologiniu požiūriu jautrią zoną.

Svarbūs jūrų saugos ir laivybos klausimai sprendžiami Šiaurės ir Baltijos šalių ministrų susitikime Švedijoje

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Jūros greitkeliai gali būti viena iš tokių projektų įgyvendinimo sričių. Lietuva pritaria trumpo nuotolio laivybos koncepcijai, išdėstytai. Europos Sąjungos 2001 m. patvirtintoje Baltojoje knygoje - trumpo nuotolio laivyba turi remtis atskirų transportavimo proceso dalyvių bendradarbiavimo stiprinimu, šiuolaikinių informacinių technologijų diegimu, perėjimu į integruotų logistikos grandinių naudojimą. Lietuva jūros greitkelius laiko vežimų jūra transporto koridoriumi tarp mažiausiai dviejų Europos pakrančių ekonominių zonų. Šios koncepcijos sėkmingo įgyvendinimo vardan, Lietuvos susisiekimo ministro nuomone, reikėtų užtikrinti gerą tokių uostų susisiekimą su kitomis transporto rūšimis, plėtoti jų vidinę infrastruktūrą, supaprastinti valstybių sienų kirtimo procedūras bei diegti šiuolaikines laivų eismo valdymo sistemas, užtikrinant reguliarius vežimus jūra.