Šiuolaikinio bokserio protėviai buvo naudojami meškų, vilkų, šernų medžioklei. Tai buvo kresni, stiprūs, gerai sudėti šunys, bebaimiai, nereaguojantys į sužeidimus. Savo jėgą ir drąsą jie rodydavo ir tarpusavio kovose, ir kaudamiesi su kitais gyvūnais (pvz., su meškomis, jaučiais). Pagrindinis jų požymis buvo sunki, trumpu stambiu snukiu, galingais žandikauliais ir stipriu sukandimu galva. Įvairiose šalyse buvo skirtingų šios veislės tipų. XIX a. II pus. šunų mėgėjai atkreipė dėmesį į šią veislę ir, kryptingai kryžmindami įvairias veisles, išvedė dabartinį bokserį, mažai kuo primenantį protėvius, bet...
Senbernarai kilę iš senovinių Azijos doginių šunų, įvežtų į Europą Aleksandro Makedoniečio žygio metu. Vėliau tuos šunis veisė romėnai ir naudojo bandų apsaugai bei kovose su laukiniais žvėrimis cirkuose. XVII a.vid. vienoje perėjoje iš Italijos į Prancūziją vienuolis Bernardas iš Montanos pastatė prieglaudą, kuri po pusės amžiaus išaugo į Sen Bernaro vienuolyną. Vienuoliai ieškodavo kalnuose pasiklydusių ir sušalusių keleivių bei teikdavo jiems pagalbą. Archyviniai vienuolyno dokumentai pasakoja, kad kasdien bet kokiu oru specialios vienuolių gelbėtojų grupės su pagaliais, kirviais, kopėčiomis ir kastuvais eidavo...
Šios veislė šunys Anglijoje pradėti auginti XVIII a.pr., daug anksčiau, nei atsirado jų pavadinimas. Anglijoje tokie šunys buvo plačiai naudojami medžioklėje ir žaidynėse. Šuo puldavo galingą jautį, dantimis įsikabindavo į snukį ir tampydavo tol, kol jautis netekdavo jėgų. Todėl juos ir pavadino buldogais (angl. bull-dogs - jaučių šunys). 1835 m. Anglijos parlamentas priėmė įstatymą, draudžiantį tokias kruvinas dvikovas. Priėmus įstatymą, buldogai tapo nemadingi ir net baigė išnykti. Tik XX a. jais vėl susidomėta ir atnaujinta jų selekcija. Atrankos būdu buvo išvestas naujas veislės...
Nėra tokios šunų veislės, kuri būtų taip greit paplitusi, kaip pudelis. Į simpatiškus, judrius, nuovokius šunelius atkreipia dėmesį vis daugiau šunų mylėtojų. Tai labai stiprūs ir ištvermingi šuneliai, lengvai pakeliantys ilgas keliones, ištikimi, gerai suprantantys šeimininką. Gerai žinomas pudelis Ūsorius, kuris, lydėdamas vieną iš Napoleono armijų žygiuose, laiku įspėdavo karius apie artėjantį priešininką. Ūsorius buvo apdovanotas kariniu Prancūzijos ordinu. Ir žuvo jis kaip kareivis - mūšio lauke....
Ilgą laiką dėl šios veislės kilmės ginčijosi anglai ir prancūzai. Ir vieni, ir kiti šią veislę laikė sava. Ginčą nutraukė Pasaulinė kinologų federacija, pavadinusi šį įdomų šunį prancūzų buldogu. Kol vyko ginčai, XIX a. vid. prancūzų buldogai pelnė paryžiečių simpatijas. Sunku buvo rasti parduotuvę ar pirklio namus, kuriuose nebūtų gyvenęs šis įdomus šuo, prancūzų pasididžiavimas. Pirmą kartą į parodą prancūzų buldogai pateko Paryžiuje 1903 m. Tai ramus, sumanus, protingas šuo, geras namų sargas ir žmogaus draugas. Jis labai nereiklus gyvenimo sąlygoms, dėl trumpo...
Ši veislė vadinama mokesčių inspektoriaus iš Tiūringijos L.Dobermano vardu. Jis išvedinėjo piktų šunų veisles savo namų apsaugai - poravo pinčerius, dogus, rotveilerius, anglų kurtus bei kitų veislių šunis. Pirmieji dobermanai buvo stambūs, turėjo masyvią galvą. Vėliau šią veislę grynino Otas Geleris. Jis įmaišė greitgaudo ir Mančesterio terjero genų. Netrukus šiais šunimis susidomėjo policija, kuri kaip tik svajojo apie tokią šunų veislę. Tai pikti, bebaimiai, nuotaikingi, geros nuojautos šunys, nepasitikintys svetimaisiais, visada ginantys savo šeimininką. Tiesa, kai kurie sunkiai dresiruojami, reikalauja tvirtos rankos. Šiuo...
Ši veilė išvesta "Raudonosios žvaigždės" veislyne (prie Maskvos), kryžminant erdelterjerus, ryzenšnaucerius bei rotveilerius. Kai kurie šios veislės šunys turi niūfaundlendo, vokiečių aviganio ir Kaukazo aviganio genų. Juodieji terjerai aukštesni nei vidutinio ūgio, tvirto ir tvirto grubaus konstitucijos tipo, pikti, nepasitikintys svetimais žmonėmis, gerai prisitaikantys prie įvairių klimato sąlygų. Naudojami apsaugos tarnybose....
Jau iš pavadinimo galima spręsti, kad bulterjeras išvestas kryžminant anglų buldogą su terjeru. Vėliau grynaveislio veisimo metodu praėjusio šimtmečio pabaigoje susiformavo nauja veislė, išsaugojusi visas gerąsias protėvių savybes. Bulterjeras nepaprastai ištvermingas, atkaklus, nepavargstantis, mažai reaguojantis į sužeidimus, kartu ramus, drąsus, greitas ir judrus šuo, turi gerų gynybinių ir medžioklinių savybių....
Tai trumpakojai šuneliai, kilę iš senųjų prancūzų šunų veislių. XIX a. viduryje basetai pateko į Angliją, kur buvo išveista angliška šios veislės atmaina. Tai stambesni šunys negu prancūzų basetai. Kai kuriose šalyse basetai auginami kaip medžiokliniai. Jie negreiti, tačiau labai atkakliai persekioja žvėrį, garsiai loja. Su basetais šeimininkas turi būti labai kantrus, nes šie šuneliai yra savarankiški ir nepriklausomi....
Iki šiol neaišku, kur atsirado pirmieji niūfaundlendų veislės šunys. Vieni teigia, kad šios veislės šunys buvo įvežti į Niūfaundlendo salą iš Europos, po to vėl atgal. Kiti įrodinėja, kad niūfaundlendas - amerikietiškos veislės šuo. Neginčytina tik tai, kad į šią veislę dėmesį atkreipė anglai Niūfaundlendo saloje. Iš to ir kilo pavadinimas. Vėliau jie buvo atgabenti į Europą. Čia veislė ilgą laiką buvo gerinama ir labai išpopuliarėjo XIX a. II pusėje. Dėl ištikimybės šeimininkui, drąsos ir kitų puikių savybių jie tapo dailininkų, poetų susižavėjimo...
