Partijos

Lietuvos liberalų sąjūdžio lyderį, Seimo narį Petrą Auštrevičių nustebino žinia, kad valstybės įstaigose šiuo metu yra apie 5 tūkstančius laisvų etatų. „Savotiška rutina jau buvo tapę Vyriausybės sprendimai karts nuo karto dar keliomis dešimtimis ar keliais šimtais padidinti valdininkų armiją, nors, kaip pasirodė, jos rezervas ir taip milžiniškas”, – teigia P.Auštrevičius. „Prieš porą savaičių apsilankęs pas prezidentą, Ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas žadėjo imtis valstybės institucijų pertvarkos biurokratinių procedūrų mažinimo linkme. Raginame premjerą nedelsiant susirūpinti ir etatų mažinimu”, – sako politikas. Lietuvos liberalų sąjūdžio vadovo nuomone, Vyriausybė turėtų ne raginti valstybės įstaigas kuo greičiau užpildyti laisvus etatus, bet imtis ryžtingų priemonių ir nereikalingus panaikinti. Tuo pačiu P.Auštrevičius ragina ministrų kabinetą nedelsiant grįžti prie „Saulėlydžio” komisijos idėjos. „Vyriausybė savo programoje yra užsibrėžusi „optimizuoti viešojo administravimo sistemą”. Kol kas susidaro įspūdis, jog optimizavimą valdantieji suvokia kaip tolesnę biurokratijos plėtrą. Raginame premjerą nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų panaikinti ne tik neužpildyti etatai, bet ir peržiūrėta visa valstybės institucijų veikla, įvertinant jų darbo rezultatus ir aparato dydį. Net neabejojame, kad apkarpius išsikerojusį biurokratinį krūmyną bus sutaupytas ne vienas šimtas milijonų mokesčių mokėtojų litų”, – pažymi P.Auštrevičius.

Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininkas, Seimo narys Petras Auštrevičius atmeta valdančiosios mažumos atstovų priekaištus, esą įstatymų pataisoms, kuriomis buvo siekiama įteisinti tiesioginius merų rinkimus, opozicija priešinosi neatsižvelgdama į rinkėjų lūkesčius. „Užuot ieškoję kaltų, valdantieji turėtų patys sau ir visuomenei pripažinti, kad jų pasiūlyta reforma tebuvo bandymas pelnyti pigių politikinių dividendų apgaunant rinkėjus bei paminant Konstituciją. Tokie mėginimai iš anksto buvo pasmerkti žlugti”, – pažymi politikas. „Pagal socialdemokratų siūlomą „pseudoreformą”, gyventojai nebūtų tikri, kad jų balsais išrinktas meras tokiu ir liks – rinkėjų apsisprendimą dar turėtų patvirtinti Taryba. Teikdami tokias pataisas, valdantieji pademonstravo nepasitikintys rinkėjų valia, ir jau vien todėl šiam projektui sunku buvo pritarti”, – sako P.Auštrevičius. Parlamentaras pažymi, jog Lietuvos liberalų sąjūdis pasisako už tiesioginius merų rinkimus, tačiau tvirtai laikosi nuomonės, jog tokios reformos negali būti atliekamos skubotai bei nekreipiant dėmesio į pagrindinį šalies įstatymą.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis pritaria Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos siūlymui suteikti mokestinių lengvatų įmonėms, kurios savo darbuotojams moka didesnius, negu statistinius vidutinius atlyginimus, taip skatinant šešėlinės ekonomikos mažėjimą. Tačiau parlamentaras ragina Vyriausybę šios problemą spręsti iš esmės ir mažinti mokesčius dirbantiesiems bei verslui apskritai. „Statistika rodo, jog sumažinus gyventojų pajamų mokesčio tarifą, biudžeto įplaukos nesumažėjo, o tuo pačiu ir buvo suduotas smūgis šešėlinei ekonomikai”, – sako E.Masiulis. „Nors konfederacijos siūlymas ir priimtinas, tačiau juo būtų diskriminuojančios smulkios įmonės, kurių daugelis nepajėgios mokėti savo darbuotojams didelius atlyginimus, taigi ir negalėsiančios pretenduoti į lengvatas. Todėl raginame Vyriausybę mažinti mokesčius visam šalies verslui”, – pažymi Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas. E.Masiulis drauge su frakcijos nariu, Seimo pirmininko pavaduotoju Gintaru Steponavičiumi yra registravę įstatymų pataisų paketą, pagal kurį nuo kitų metų liktų vienas, 18 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Liberalai siūlo iki šios ribos kilstelėti ir pelno mokesčio tarifą, tačiau atsisakant socialinio mokesčio.

Lietuvos liberalų sąjūdis artimiausiu metu pradės rinkti šalies gyventojų, remiančių siūlymą keisti savivaldybių Tarybų rinkimų tvarką, parašus. Gyventojai bus kviečiami paremti šiuo metu Seime svarstomas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas, pagal kurias pusė Tarybų narių būtų renkama kaip ir iki šiol, pagal partijų sąrašus, o pusė – vienmandatėse rinkimų apygardose, lygiai kaip kad šiuo metu yra renkamas Seimas. „Šia parašų rinkimo akcija siekiame geriau informuoti visuomenę apie mūsų siūlomą reformą, kuri vietos valdžią padarys artimesnę gyventojams, taigi ir labiau demokratišką. Tuo pačiu tikimės įgyti rimtą argumentą – tūkstančius gyventojų parašų, – politinėse diskusijose dėl teikiamų pataisų”, – pirmadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje sakė Lietuvos liberalų sąjūdžio lyderis, Seimo narys Petras Auštrevičius. „Esame užsibrėžę surinkti nemažiau 50 tūkstančių parašų – tiek, kiek reiktų patiems piliečiams norint pasinaudoti tiesioginės įstatymų leidybos teise ir pataisas patiems pateikti Seimui”, – kalbėjo parlamentaras. Kaip rodo visuomenės nuomonės apklausos, gyventojai nėra patenkinti nei pačia vietos valdžia, dabartine jos rinkimų tvarka. „Dabar, kuomet Tarybų nariai renkami tik pagal partijų sąrašus, „beasmenė” rinkėjų akyse Taryba dalijasi kolektyvine atsakomybe priimdama dažnai prieštaringus sprendimus”, – sakė Vilniaus miesto Tarybos Liberalų frakcijos seniūnas Vidmantas Martikonis.