Paksgeitas

Už šiurkščius Konstitucijos pažeidimus per apkaltą iš prezidento pareigų nušalintas Rolandas Paksas netrukus turės minti Generalinės prokuratūros slenksčius. Su politiniu skandalu susijusius tris ikiteisminius tyrimus atliekantys prokurorai artimiausiu metu ketina kviesti R.Paksą į apklausas. Tai gali įvykti jau šią savaitę ar kitą savaitę, nes į Vilniaus Santariškių klinikas dėl padidėjusio kraujospūdžio patekusį buvusį šalies vadovą ruošiamasi išrašyti namo. "Taip, savaime suprantama, jis bus apklaustas", - BNS sakė Generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis. Neliečiamybės netekęs R.Paksas dabar pareigūnams negalės atsisakyti atvykti liudyti. Jeigu Lietuvos Respublikos pilietis R.Paksas nevykdys pareigūnų nurodymų - neatvyks kviečiamas į apklausą - jį atvesdins policija arba jam teks sumokėti piniginę baudą. Tokias sankcijas numato įstatymai. Pagal įstatymus, prezidentą apklausti buvo galima tik tada, kai jis pats sutinka. Būdamas šalies vadovu, R.Paksas kartą liudijo prokurorui ir ikiteisminio tyrimui teisėjui. Prezidentūroje pernai sausio 17 dieną jis kaip liudytojas davė parodymus ikiteisminiame tyrime, kuriame jo rinkimų kampanijos rėmėjas, bendrovės "Avia Baltika" vadovas Jurijus Borisovas įtariamas grasinimu jam, jei nebus paskirtas patarėju. R.Paksas per apklausą teigė, kad J.Borisovas jam negrasino. Tuo tarpu šiemet kovo 25 dieną savo viešoje kalboje R.Paksas teigė, kad pastarosiomis dienomis J.Borisovas nedviprasmiškai leido jam suprasti, kad prieš jį, jeigu nepriims pastarojo į visuomeninio patarėjo pareigas, gali būti panaudota neva kompromituojanti medžiaga.

Kaip pranešė naujienų agentūra ELTA, šiandien 14 valandą atsistatydino Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas. Po nepalankaus Konstitucinio Teismo sprendimo Lietuvos Prezidentui Rolandui Paksui nebekandidatuoti pakartotiniuose Prezidento rinkimuose pataria Seimo Liberalų ir centro frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis. Du mėnesiai, per kuriuos po Prezidento atsistatydinimo turėtų įvykti nauji rinkimai, yra, liberalcentristo nuomone, per trumpas laikas, kad R. Paksas "kažkaip pasikeistų, kad pasikeistų jo aplinka, kad jis atsisakytų įtartinų ryšių ir iš tikrųjų jaustųsi nepriklausomas ir savarankiškas". Todėl, E. Masiulio nuomone, nėra prasmės R. Paksui dar kartą kandidatuoti, nes jo kandidatavimas kels dideles įtampas visuomenėje. "Nelabai įsivaizduoju, kad taip susikompromitavęs politikas po kelių mėnesių naujoje kokybėje galėtų eiti Prezidento pareigas. Jeigu R. Paksas taip nori įrodyti savo charakterio tvirtumą, siūlau jam prasitęsti piloto licenziją ir įrodinėti savo kietumą ir tvirtumą aviacijos sporte", - patarė ketvirtadienį spaudos konferencijoje E. Masiulis. Pasak jo, politika ir valstybė yra per daug atsakingi dalykai, kad galima būtų mėginti savo problemas permesti ant valstybės pečių ir eksperimentuoti su valstybe. Todėl liberalcentristas pakvietė R. Paksą pagalvoti ir apie valstybę, o ne stengtis bet kokia kaina laimėti. "Valstybė nėra kova dėl Prezidento posto, nėra sportas", - sakė E. Masiulis.

Nuo pat Prezidentūros skandalo pradžios Lietuvos socialdemokratai piktinosi kalbomis apie Kremliaus pastangas veikti Lietuvos gyvenimą ir dešiniuosius kaltino politinės isterijos kurstymu. Tačiau panašu, jog pastarojo laikotarpio įvykiai verčia juos pripažinti, kad Prezidentūros skandale gali veikti užsienio jėgos. Penktadienį duodamas interviu "Žinių radijui" Česlovas Juršėnas teigė, jog yra pagrindo manyti, kad J. Borisovas yra "ledkalnio viršūnė". "Jeigu yra taip, tai, be abejo, mes turim būti dvigubai ar trigubai atsargesni", - kalbėjo Č. Juršėnas. Po pastarųjų įvykių, nesuvokiamo Prezidento Rolando Pakso veiksmo pasikviesti savo rinkimų kampanijos rėmėją, Rusijos pilietį J. Borisovą visuomeniniu patarėju, politiniuose sluoksniuose pasigirdo nuomonių, kad tai nėra savarankiškai veikianti figūra, o tik žmogus, vykdantis užduotis. Prezidento R. Pakso šalininkai tuo tarpu linkę aiškinti J. Borisovo veiksmus, siekį, darant spaudimą, tapti Prezidento patarėju jo asmeninėmis charakterio savybėmis, ambicijomis, garbės troškimu, patyrimu, įgytu Afganistano kare.

Penktadienį atsistatydinimo pareiškimą Prezidentui Rolandui Paksui įteikė patarėjas Ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Jonas Ragauskas. Apie savo ketinimą atsistatydinti jis prabilo dar trečiadienio vakare. Tačiau jis teigė, kad laukia, kaip Rolandas Paksas motyvuos pastarųjų dienų elgesį. Ryžto pasitraukti nenumaldė ir vakarykštė Prezidento kalba. Pasak J. Ragausko, susiklosčius tokiai politinei padėčiai, jis nemato savo veiklos ateities ir prasmės. Primename, kad vakar ryte Prezidentūrą paliko visa patarėjų užsienio politikos klausimais grupė.

Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius mano, kad "mušti gulintį" Prezidentą yra nekrikščioniška ir neleistina. "Jis jau guli. Viskas: guli. Mušti gulinčio, net jeigu jis nusipelnė atsigulti, nevalia, nekrikščioniška", - penktadienį pareiškė A.Kubilius. Pasak konservatorių lyderio, Lietuva nebeturi Prezidento, ir tai yra tiek valstybės, tiek asmeninė Rolando Pakso tragedija. "Šiomis aplinkybėmis kažin ar žmogiška ir krikščioniška "mušti gulintį".“ - tvirtino A.Kubilius. Jo teigimu, reikėtų stebėtis spaudos leidiniais, kurie iki šiol itin palankiai rašydavo apie R.Paksą, o pastarosiomis dienomis ėmė jį "mušti". Tėvynės sąjungos pirmininkui, jo žodžiais, svarbu, kad R.Pakso sąžinė būtų švari. Jis pasiūlė šalies vadovui atskleisti, kaip jį šantažavo su Rusijos karo pramone susijęs Jurijus Borisovas ir kokią įtaką jam darė Rusijos naftos verslo bendrovė "LUKoil".

Prezidento apkaltos sūkuryje proteguojama iniciatyva tobulinti Lietuvos partinę sistemą. Šią savaitę Seime socialdemokratų (LSDP) dėka atsirado iniciatyva pakeisti politinių partijų steigimo tvarką Lietuvoje. Pagrindinis principas – padidinti steigimui būtinų asmenų skaičių nuo 400 iki 1000 ir įvesti savotišką partijų veiklos „auditą” prieš kiekvienus rinkimus, siekiant įsitikinti realia, o ne popierine tokių oraganizacijų veikla. Be jokių papildomų komentarų galima vienareikšmiškai pasakyti, jog tai – logiškas ir labai reikalingas žingsnis, tik pagerinsiantis Lietuvos partinės sistemos kokybę, tegul ir jos kiekybės sąskaita. Daugiapartiškumo principas Lietuvoje tikrai nenukentės, jei vietoje 36 liks 20 ar dar mažiau partijų, tačiau visos jos bus daugiau ar mažiau pajėgios konkuruoti politinėje arenoje ir atstovauti didesnių rinkėjų grupių, o ne pavienių asmenų interesams.

Prezidento advokatai Konstituciniame Teisme pasiekė, kad į teismo posėdį būtų pakviestas R.Paksas. Tačiau jis nusprendė atmesti teismo kvietimą. Kodėl taip elgiamasi? – Kaip vertinate Prezidento nenorą bendrauti su Konstituciniu Teismu? – Toks Prezidento veiksmas neturėtų nustebinti dėl paprastos priežasties – Prezidentas nenori akistatos ir tiesiogiai bendrauti ne tiktai su Konstituciniu Teismu. Prezidentas atsisakė pakartotinai atvykti į Generalinę prokuratūrą dėl ten vykdomų dviejų ikiteisminių tyrimų. Tą patį Prezidentas darė ir Seimo institucijų – Tyrimo komisijų darbo metu. Manau, siekis bendrauti per tarpininkus rodo, kad Prezidentas nenori ir bijo nepatogių klausimų. Prezidentas iki šiol „sausai” išdėsto popieriuje, kaip senais gerais laikais, ir nenori, o ir galbūt bijo, nukrypti į šoną atvirai kalbėdamas ir atsakydamas šiuokart į teisėjų klausimus.

Rašytojas ir publicistas Valdas Kukulas šiomis dienomis dienraštyje „Lietuvos žinios“ (2004 03 18) sunerimęs klausė: „Ar tik nebus nutikę taip, kad prieš metus patys dovanojome Rusijai tai, ko ji keliolika metų laukė?“ Rašytojas pažymėjo, jog išties atėjo toks metas, kai viršūnės pasirodė nebegalinčios ne tik valdyti, bet ir suvaldyti to, ką „prisivaldė“, o vėl grįžęs valdžion A.Brazauskas tai nedviprasmiškai patvirtino. Tokio „prisivaldymo“ simbolis yra ne kas kitas, o dabartinis Lietuvos vadovas, tad neišnaudoti tokios galimybės didžiajai kaimynei būtų labai kvaila: jei milijardai švaistomi tolimiausiuose žemynuose prorusiškiems režimams remti, būtų nestrategiška pagailėti kelių milijonų ten, kur anksčiau ar vėliau investicijos vis vien bus būtinos. Juolab jog viskas klostosi pagal marksistinę teoriją: apačios nebenori, viršūnės nebegali... Išties situacija ne tik vis labiau komplikuojasi, bet ir darosi pavojinga pačiai valstybei. Svarbiausia, jog tą sumaištį visuomenėje kelia pats Prezidentas, jau nekalbant apie jo dvaro dvariškius. Kuo daugiau demagogijos, melo, tuo geriau jau vieninteliu Lietuvos valdovu save matančiam R.Paksui. Jam visiškai nesvarbu jokia ideologija, politinės pažiūros, pagaliau valstybės likimas. Absoliučiai viskas liguistai sukoncentruota į savo asmenį. Reikia pripažinti, kad tokios kasdienės savimeilės seansai duoda savo vaisių. Aplink „sąmokslininkų“ skriaudžiamą Prezidentą, pajutusios lengvo grobio kvapą, susispietė tokios pat odiozinės asmenybės. Tai ypač išryškėjo per praėjusį savaitgalį nemažai Lietuvos miestų įvykusius mitingus R.Paksui paremti. Tiesa, jie buvo pavadinti pilietinio judėjimo „Už vieningą ir demokratinę Lietuvą“ renginiais, nors apie demokratiją juose buvo kalbama mažiausiai.

Dar nėra taip buvę, kad bėgikai medalius pasidalytų starto linijoje. Žemdirbys, rudenį pasėjęs žiemkenčius, nesako, jog jau padarė viską, kad būtų pilni aruodai. Jis turi laukti kitos vasaros ir neleisti užtvenkti pasėlių rudens ar pavasario vandenims, papildomai javus patręšti. Tik per didelius darbus sulaukia derliaus. Kada startuoja pavasaris? Vieni sako, kad tada, kai parskrenda klajūnai paukščiai, kitiems jis prasideda su pirmąja žaluma, o akyliausieji jį įžiūri pirmoje polaidžio balutėje. Vadinasi, kiekvienas turime savąją pavasario pradžią. Finišuoja pavasaris, atiduodamas žemei jau bręstančius, jau peržydėjusius augalus, o žmogus pats susiranda pavasario pabaigą ir vasaros startą. Visa tai panašu į žmogaus ir valstybės gyvenimą. Neretai tenka girdėti malonų politiko, paprasto piliečio džiūgavimą: kovo vienuoliktąją mes atkūrėme nepriklausomybę, Lietuva tapo laisva ir demokratine valstybe. Ir tik retas susimąsto, ar teisėtai besidžiaugiantys netampa panašūs į norinčiuosius žiemkenčius kulti pavasarį. Praėjusį šeštadienį Rotušės aikštėje pilietinio judėjimo "Už teisingumą ir demokratinę Lietuvą" aktyvistai pasakė daug piktų žodžių apie mūsų valstybės politinį gyvenimą, išsikerojusią korupciją, valdžios pataikavimą kapitalui ir pačiam turtingiausiam visuomenės sluoksniui. Tokių žodžių šiandien, kai politikams tenka grumtis dėl valdžios, girdime dažnai. Bet jie ne naujiena. Nepasitenkinimo valdžios politika, jos klaidomis, politinių partijų melu buvo nuo pat pirmųjų nepriklausomos valstybės atkūrimo dienų.

Konstitucinis Teismas penktadienį baigė ilgiausią savo istorijoje viešą posėdį. Seimo komisijos suformuluoti kaltinimai Prezidentui Rolandui Paksui pažeidus Konstituciją ir sulaužius duotą priesaiką su pertraukomis buvo nagrinėjami 8 dienas, posėdžiauta apie 44 valandas. Penktadienį abi proceso šalys - Seimui atstovaujantys parlamentarai bei teisininkai - ir Prezidentui atstovaujantys advokatai dviem ratais pasakė baigiamąsias kalbas. Iš pradžių abi šalys dar kartą išdėstė savo pozicijas, po to reagavo į oponentų pasisakymus. Tuo teisminiai ginčai buvo baigti. Konstitucinis Teismas jau gali pradėti rengti savo išvadą, ar nurodyti Prezidento veiksmai pažeidė Konstituciją. Kiek laiko užtruks išvados rengimas, kol kas neprognozuojama. Ginčams baigiantis Seimo atstovai apibendrindami savo poziciją tvirtino, kad visi šešių specialiosios parlamentinės komisijos suformuluoti kaltinimai yra įrodyti.

Pilietinio judėjimo "Už teisingumą ir demokratinę Lietuvą" kai kurie nariai atvirai pripažįsta, jog po netikėtų ir visus pribloškusių Prezidento pastarųjų dienų sprendimų judėjimui derėtų atsiriboti nuo Rolando Pakso. Nors dar praėjusį šeštadienį visoje Lietuvoje vyko judėjimo narių mitingai, kuriuose R.Paksas buvo karštai palaikomas. "Aš jau atsiribojau nuo R. Pakso ir vakar visiems judėjimo tarybos nariams aiškiai pasakiau, kad mums reikia eiti savo keliu. Nes jei būsime prisirišę - jis nusitemps žemyn mus visus", - ELTAI penktadienį sakė vienas pilietinio judėjimo tarybos narių, Seimo narys Julius Veselka. Ketvirtadienio vakarą posėdžiavusi pilietinio judėjimo "Už teisingumą ir demokratinę Lietuvą" taryba svarstė susidariusią padėtį, paskutiniuosius Prezidento žingsnius bei dalijosi prognozėmis dėl tolesnės įvykių eigos. Pasak vieno minėto judėjimo iniciatorių, parlamentaro Rolando Pavilionio, buvo sutarta, jog judėjimo tikslai - demokratijos, teisingumo, atsakomybės siekiai - nesikeičia.

Ministrą Pirmininką Algirdą Brazauską šokiravo Prezidento Rolando Pakso veiksmai - ketvirtadienį jis teigė siūlysiantis ministrams nedalyvauti susitikimuose, kurie nėra Prezidentūros kompetencijoje. Premjeras Algirdas Brazauskas sako, kad vakarykštis prezidento sprendimas savo visuomeniniu patarėju skirti Rusijos pilietį Jurijų Borisovą yra nesąmonė, nesusipratimas. Interviu Lietuvos radijui Premjeras teigė, jog sunku buvo patikėti, vakar vakare išgirdus šią žinią. Pasak Brazausko, ši žinia pribloškė jį patį ir veikiausiai visą Lietuvą. "Be abejo, toks žingsnis šokiruoja Lietuvą, visuomenę, šokiruoja žmones, kurie dar palaiko Rolandą Paksą ir jo partiją, todėl, kad toks sprendimas sako, kad galimi sprendimai neprognozuojami. Be abejo, tai sukėlė tam tikrą įtampą, nežinią ir charakterizuoja Lietuvą dar blogiau, nei buvo iki šiol", - ketvirtadienį kalbėdamas "Žinių radijo" laidoje stebėjosi A. Brazauskas.