Geologijos instituto 1998 m. publikacijų sąrašas

Gelumbauskaitė, L.-Ž. (Editor)Bathymetric Map of the Central Baltic Sea. Scale 1:500.000 // LGT Series of Marine Geological Maps / SGU Series Ba no. 54. - 1998. - Vilnius-Uppsala. 2 sheets. [Authors: Gelumbauskaitė, L.-Ž., Holmquist, T., Litvin, V., Malkov, B., Seredenko,S., Stiebriņš, O., Uścinowicz, Sz.]. Grigelis A. (Editor) BALTICA, VOL. 11. Vilnius, ACADEMIA PRESS March 1998. 1-62 pp. ISSN 0067-3064. [An International Yearbook on Geology, Geomorphology and Palaeogeography of the Baltic Sea]. Grigelis A. Centrinės Baltijos dugno nuosėdos // Mokslas ir gyvenimas. - 1998. - Nr. 9. - P. 39-40.

A. Vijūkas – Kojalavičius “Lietuvos istorija”

366 metai. Valentinas I nubloškė herulių, gepidų, alanų kariaunas prie Reino - Sigambrų žemėn. Pro pralaimėjimo herulų Litalanas pasiūlė trauktis. Pasitraukė Prūsijon, po pralaimėjimo buvo gėdinga traukti namo. Likę be geriausių karių iš senų gyvenimo vietų kartu patraukė likę gyventojai. Krašte kyla sumaištis (Prūsijoje). Vaidevutis įveda monarchiją – vieną valdovą (pagal bičių pavyzdį) ir visuotines taisykles. Vaidevutis – pasiskelbia vyriausiu žyniu ir įveda titulą Krivių Krivaitis. Svarbiausia šventovė Romuvoje (vėliau Šventakirvis). Karalystę paveldi sūnūs Litalanas arba Litvanas (vyriausias sūnus) (apie kitus sūnus nėra duomenų)

Galerija - Vilnius ir dailė

Galerija įsikūrusi istorinėje Vilniaus dalyje – Vilniaus pilių teritorijoje, Sereikiškių parko prieigose. Tai pirmoji privati dailės galerija, kuri išsilaiko savarankiškai. Galerijos „Vilnius ir dailė“ siekis – parodų salėse rodyti tik profesionalių dailininkų kūrybą. Čia dažnai rengiamos Vilniaus dailės akademijos profesorių ir absolventų kūrybos parodos. Kadangi ekspozicijų salė nedidelė, galerija orientuojasi į tapybą ir grafiką. „Vilnius ir dailė“ eksponuoja tradicinės lietuvių tapybos bei grafikos darbus, rengia personalines ir nedideles temines parodas. Ekspozicinis plotas dailininkams suteikiamas be atlygio, jų parodos pristatomos žiniasklaidoje, rūpinamasi, kad kūriniai rastų savo naujus namus. Galerijoje išduodami leidimai išvežti kūrinius į užsienį, paveikslai parduodami ir išsimokėtinai.

Geologijos instituto 1999 m. publikacijų sąrašas

Sidaravičienė N., Valiukevičius J., Paškevičius J. Lietuvos stratigrafiniai padaliniai = Lithuanian Stratigraphic Units = Stratigrafičeskie podrazdelenija Litvy; Parengė Sidaravičienė N.; Lietuvos geologijos tarnyba; Geologijos institutas. - Vilnius : LGT, 1999. - 367, [1] p. - Liet., angl., rus. B. Lietuvoje išleisti moksliniai straipsniai žurnaluose, monografijose, jiems prilyginti žemėlapiai ir kt. Diliūnas J., Dulkytė O. Sorbuojamų cheminių komponentų migracijos analizė kintant jų koncentracijai taršos židinyje [Analysis of sorbing chemical components' migration uhen their concentrations change at the pollution source] // Geologija. - 1999. - Nr. 27. - P. 39-43 : iliustr. - Santr. angl., rus. - Bibliogr.: 6 pavad. Diliūnas J., Jurevičius A Lietuvos gėlo požeminio vandens geležingumas // Lietuvos mokslas. Geomokslai. Monografija. - Vilnius, - 1999. - P.235-255. Gelumbauskaitė, L.-Ž. Jūros dugno landšaftai kaip Baltijos geosistemos dalis // Geomokslai. Lietuvos mokslas, Vilnius, 1999. - P. 450-456.

Žirgo Dievinimas

Dvylika nuomonių – nė vienos abejingos, nė vienos piktos. Nė vieno pašnekovo, kuris nebūtų glostęs žirgui kaklo. Jų lūpomis liudijama patirtis turėtų pranašauti geresnius metus. Nuo vasario dvyliktosios, kai kinų kalendorius paskelbs juos Žirgo metais. Simbolizuodamas jaunystę, jėgą, seksualumą ir vyriškumą, žirgas nuo seno siejamas su ugnimi ir vandeniu, kaip gyvastį teikiančiomis ir sykiu pavojingomis jėgomis. Jo kanopų paliesti trykšta šaltiniai. O kur dar graikų mitologijos mišriosios būtybės arkliažmogiai: kentaurai, silenai, satyrai, – simbolizuojantys nevaržomus instinktus? O kur sparnuotasis baltas dievų žirgas Pegasas – šviesos, džiaugsmo ir pergalės simbolis? Violeta Baublienė, LRT laidos „Stilius" vedėja. „Bendraudama su žmogumi, niekada nesidomiu jo astrologinėmis charakteristikomis ir pagal jas pašnekovo netyrinėju, nebent susikuria konfliktinė situacija – štai tada galiu stereotipiškai paklausti, po kokiu ženklu yra gimęs. Ir dažniausiai paaiškėja, kad aš, Liūtas, „reikalą turiu" su Skorpionu. Tiesa, kartais pasidomiu, kaip Šuo sutaria su kitais kinų gyvūnų rato ženklais, bet jis dažniausiai taikus – su Žirgais ypač turėtų sugyventi, nes juos gano. Nesu žirginio sporto gerbėja, todėl gal tik porą kartų teko joti – nepasakyčiau, kad tai begalinis malonumas: sykį gerokai pakratė, o antrą kartą šiaip taip nurisnojau „iš taško A į tašką B". Tačiau man smagu gėrėtis žirgu, kaip estetine būtybe, ypač treniruotu ir juodu. Jis man – kaip atletiškas supermodelis. O darbiniai arkliai – tik pagarbos verti. Kai išgirstu sakant „darbinis arklys", prieš akis iškyla vaizdas: eina gatve apkūni moteris ir velka į namus dvi dideles rezgines maisto."

Moralė kaip antinatūra - IV dalis

- Aš formuluoju principą. Visokį natūralizmą moralėje, t.y. visokią s veiką moralę, valdo gyvenimo instinktas,- kiekvienas gyvenimo priesakas turi būti pripildytas tam tikro kanono -"privalau" ir "neprivalau", koks nors trikdymas ar priešiškumas, pasitaikantis gyvenimo kelyje, turi būti pašalintas. Priešingai, antinatūrali moralė, vadinasi, beveik kiekviena moralė, kurios anksčiau buvo mokomasi, kuri buvo gerbiama ir propaguojama, atsisuka kaip tik prieš gyvenimo instinktus,- ji yra arba slaptas, arba atviras ir įžūlus tų instinktų pasmerkimas. Sakydama "Dievas mato širdį", ji sako Ne žemiausiems ir aukščiausiems gyvenimo geiduliams ir Dievą laiko gyvenimo priešu... Šventasis, įtinkantis Dievui, yra idealus kastratas... Kur prasideda "Dievo karalystė", ten baigiasi gyvenimas...

Nesavalaikio mąstytojo iškylos - VII dalis

Mano laisvės sąvoka.- Kartais kokio nors dalyko vertę lemia ne tai, kas juo pasiekiama, o tai, kiek už jį sumokama - kiek jis mums kainuoja. Štai pavyzdys. Liberalios institucijos nustoja būti liberalios kaip tik tada, kai jos įgyvendinamos: po to niekas pikčiau ir labiau nekenkia laisvei, kaip liberalios institucijos. Juk gerai žinoma, ką jos įgyvendina: jos palaužia valią viešpatauti, jos niveliuoja kalną ir slėni, ir tai pateisina moraliniais principais, jos skatina menkumą, bailumą ir lepumą,- kiekvienąsyk jos leidžia triumfuoti bandos galvijui. Liberalizmas: vokiškai - kolektyvinis sugyvulėjimas bandoje... Tos pačios institucijos, kol dėl jų dar kovojama, sukelia visai kitus padarinius; tada jos iš tiesų labai smarkiai skatina laisvę. Tiksliau pasakius, tuos padarinius sukelia karas, karas dėl liberaliųjų institucijų, kuris - dėl to, kad tai yra karas,- ilgam sužadina neliberalius instinktus.

Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Apie didžiųjų siekių žmogų

Kuomet grįžau pas žmones pirmą kartą, tada ir padariau kvailystę aš vienišiaus, tą didelę kvailystę: prekyvietėje pasirodžiau. Ir kai visiems kalbėjau, aš nekalbėjau niekam. Bet vakare draugai man buvo tik lyno akrobatai ir - lavonai; ir pats aš nuo lavono nesiskyriau. O kitą rytą man nauja tiesa nušvito; tada aš taip sakyt pradėjau: "Kas ta prekyvietė ir kas minia man toji, kas triukšmas man minios ir kas jos ausys ilgos!" O, žmonės jūs didžiųjų siekių, išmokit iš manęs štai šito: prekyvietėj tokiais žmonėm nerasi tikinčio nė vieno. O jeigu norit jiems sakyti kalbą - gerai - sakykit! Tačiau minia tik blizgina akim ir šaukia: "Visi mes esam lygūs! O, žmonės jūs didžiųjų siekių,- minia mirksėdama akim vis rėkia,- nėra žmonių nei didesnių, nei mažesnių, visi mes lygūs, žmogus yra žmogus, prieš Dievą - esame visi mes lygūs!"

Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Sveikstantysis

Kai vieną rytmetį ankstyvą Zaratustra į olą savo grįžęs buvo, pašoko lyg beprotis jisai iš guolio savo ir ėmė rėkt klaikiu balsu ir rankom mostiguoti, tarytum guoly tam kažkas dar kitas būt gulėjęs, kurs keltis nenorėjo; ir taip skambėjo balsas Zaratustros, kad jo žvėreliai išsigandę pas jį atbėgo, o iš visų aplinkinių olų, landynių išlakstė visa, kas tik gyva buvo,- kas skrisdamas, plasnodamas, kas šliauždamas ir šokdamas, priklausomai nuo to, kokias kas kojas ir sparnus turėjo. Ir žodžiais šiais Zaratustra prabilo: Iškilk, mintie bedugne, tu iš gelmės manosios! Giesmė esu aš gaidžio tavo ir rytmečio žara auksinė, tu kirmėle užsimiegojus: pabusk, akis atmerki! Giedojimas manasis tave, tikiuos; pažadins! Tu perkirsk grandines ausų savųjų: klausyki! Nes aš noriu, kad tu mane girdėtum. Pabusk, akis atmerki! Čia griausmo esama tiek daug, kad ir kapai išmoks girdėti! Tad iš akių savų miegus ištrinki ir visa tai, kas kvaila, akla! Klausyk manęs ir akimis savosiom: nes balsas mano dar yra ir vaistas tiems, kas aklas gimęs.

Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Pranašautojas

"...ir aš regėjau liūdesį didžiulį, ateinantį pas žmones. Geriausieji iš jų savų darbų jau dirbti neįstengė. Ir aiškinimas toks pasklido, o šalia jo - tikėjimas toks plito: 'Juk viskas tuščia, viskas juk vis tiek ir viskas buvo!' Ir nuo visų kalvų aidėjo: 'Juk viskas tuščia, viskas juk vis tiek ir viskas buvo!' Teisybė, derlių mes surinkom: tačiau kodėl mūs vaisiai visi supuvo, parudavo? Kas nuo Mėnulio pikto nukrito naktį paskutinę? Per nieką visas mūsų darbas, nuodais pavirto mūsų vynas, negeros akys nužiūrėjo, išdegino laukus ir širdis mūsų. Išdžiūvom mes visi ir patys; ir jei ugnis ant mūs užkristų, tai subyrėtume į dulkes lyg pelenai ataušę:- net ugnį pačią mes išvarginom ir nustekenom. Išseko šuliniai, šaltiniai, ir jūra pasitraukė. Net žemė pleišėja visa, bet gelmės ryt nenori nieko!

Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Apie gailestinguosius

Bičiuliai mano, piktos kalbos pasiekė jūsų draugo ausį: Pažvelkit tik į Zaratustrą! Ar jis nevaikščioja tarp mūsų tarytum gyvulių bandoj didžiulėj?" Tačiau geriau bus šitaip tarus: "Tasai, kurs pažinimo siekia, jis tarp žmonių k a i p tarp galvijų vaikšto." O, žmogų patį šis siekėjas kitaip vadinti linkęs: tai gyvulys, kuris raudonus žandus turi. Bet kaip jis vardą šitą gavo? Ar ne dėl to, kad per dažnai jam raust iš gėdos teko? O, jūs bičiuliai mano! Tasai, kurs pažiniman skverbias, jis tokią mintį skelbia: vien gėda, gėda, gėda - štai kas žmogaus istoriją sudaro! Todėl kilmingas stengias nesigėdyt: jis gėdos jausmą sau ateit įsako, kuomet pamato kančią.

Zaratustros prakalbos - Frydrichas NYČĖ - Apie mirties pamokslininkus

Yra tokių kas mirtį skelbia: tačiau gausu pasauly tų, kam skelbt ir pamokslauti reikia, kad iš gyvenimo jie eitų. Liekų pilna mūs žemė, sumaitotas gyvenimas dėl tų, kurių per didelės gausybės. Kad išviliojus juos iš šio pasaulio "gyvenimu anapus amžinuoju"! Vadina žmonės "geltonaisiais" mirties pamokslininkus tuos arba juodaisiais". Bet noriu jums kitas spalvas dar jų atskleisti. Tatai yra baisieji, kas žvėrį plėšrų savyje nešiojas ir kitko pasirinkt negali - tiktai malonumus arba savęs graužimą. Tačiau ir malonumai jų yra savęs graužimas. Jie net žmonėm nėra dar tapę - visi šitie baisieji: teskelbia jie gyvenimą anapus ir patys ten keliauja!