Išminties perlai: gyvenimo kartu taisyklės
|

Išminties perlai: gyvenimo kartu taisyklės

Būdami jauni apie santykius galvojame vienaip, prabėgus kelioms dešimtims, gyvenimo patirtis suformuoja visai kitą nuomonę. Kuri teisingesnė? Tikiu, kad apie tarpusavio santykius geriausiai gali pasakyti ne vieną dešimtį kartu išgyvenę žmonės. Remdamasi šia savo nuostata, nusprendžiau paklausinėti porų, kurie kartu jau ne vienerius metus, kurie drauge matė ir gražaus, ir sudėtingo gyvenimo, kurių kelyje buvo ašarų, džiaugsmo, išsiskyrimų ir sugrįžimų… Tai žmonės, kurie tiksliai galėjo atsakyti, kaip turime gyventi, kad liktumėme kartu. Jų patarimai mums, kurie tik pradedame pažinti savo antrąsias puses, džiaugsmingas akimirkas ir neapykantos minutes. Gintaras ir Agnė (kartu jau 12 metų). Kartais dėl tam tikrų poelgių imi savo partneriu bodėtis, netgi neapkęsti. Tokiais momentais negatyvias mintis keiskite pozityviomis. Galvokite apie tai, kuo jus partneris ar partnerė žavi, kodėl pasirinkote būtent jį, kokie jo/jos bruožai sužavėjo ir tebežavi. Prisiminkite kartu praleistą laiką, kurios valandos jums neišblės iš atminties iki gyvenimo pabaigos. Kokias savybes turi jūsų partneris, kurių neturėdamas kitas žmogus negalėtų būti jūsų gyvenimo palydovu? Štai už tai jus ir mylite, už tuos bruožus, kurie pas kitus nematomi… Niekada nesulaužykite pasitikėjimo. Jausmas, kuris niekada nedings iš partnerio atminties, bus lyg nuodas medaus taurėje. Kad ir kaip jus trauktų padaryti kažką, dėl ko įskaudintumėte draugą ar draugę – atsispirkite.

Meilė pagal taisykles
|

Meilė pagal taisykles

Turbūt nerasime žmogaus, kuris nenorėtų mylėti ir būti mylimu, tačiau neretai beveik visą gyvenimą praieškoję savosios meilės jos taip ir nesurandame. Tuo tarpu kai kurie psichologai teigia, jog norint susirasti antrąją pusę ir ją išsaugoti, reikia laikytis tam tikrų taisyklių. Nepainiokite meilės ir sekso santykių pradžioje – seksas ir aistra dažnai klaidingai laikomi meile. Rūpinkitės savo sveikata ir tikrinkitės ją profilaktiškai, laikykitės asmens higienos – puiki savijauta tarpusavio santykių sėkmės laidas. Suvokite, ko norite iš tarpusavio santykių ir apie tai atvirai kalbėkitės su partneriu – be sąžiningumo artumas neįmanomas, o kai nebelieka artumo, partneriai tampa nebeįdomūs vieni kitiems. Nesitaikstykite su partnerio trūkumais: jei jums kas nors nepatinka, atvirai sakykite ir tegul partneris paaiškina, kodėl taip elgiasi – tik tuomet galėsite susitarti. Neatidėliokite iškilusių problemų sprendimo – jas spręskite tuojau pat, nes susikaupusios užgrius visu svoriu ir sunaikins jūsų santykius. Nepamirškite sekso – tai vienas svarbiausių tarpusavio santykių momentų, be to, intymumo akimirkomis išsakyti žodžiai ir mintys sukuria artumo pojūtį. Dalinkitės ateities planais, kurkite juos – nemanykite, kad vestuvės tai susitarimas, kurio dėka visą likusį gyvenimą galėsite praleisti kartu. Gerbkite save – jei save gerbsite ir mylėsite, jūsų antrajai pusei taip pat bus lengviau mylėti jus.

Kaip mylėjo senovės graikai? Nuo erotinės iki platoniškos meilės
|

Kaip mylėjo senovės graikai? Nuo erotinės iki platoniškos meilės

Šiais laikais apie meilę kalbėti tapo beveik banalu. Gal todėl, kad lietuvių kalboje, kaip ir daugumoje indoeuropiečių kalbų, yra vienas pagrindinis žodis „meilė“. Jis aprėpia daugybę labai skirtingų meilės objektų: aistrą, motinos meilę, tėvynės meilę, draugų meilę ir t.t. Todėl ir girdime – meilė šen, meilė ten. Kaip kokiame meksikiečių seriale. Senovės graikai turėjo daugybę skirtingų žodžių, išreiškiančių meilę draugams, meilę svečiams, meilę plačiąja prasme, švelnumą, nesavanaudišką meilę, dėkingumo meilę, prieraišumą. Seksualią aistrą vadino eros. Apie tokią – erotinę – meilę visų pirma ir pagalvojame, kai išgirstame šį žodį. Paskaičius Platono „Puotą, arba apie meilę“, atrodo, kad senovėje graikai niekuo daugiau ir neužsiėmė, tik gulinėjo, puotavo, išgėrę dėstė vienas kitam savo samprotavimus ir mylėjosi. Beje, taip, kad šiais laikais atsidurtų kalėjime už nepilnamečių tvirkinimą. Anais laikais tai buvo svarbus didžiai gerbiamų ir išmintingų vyrų užsiėmimas. Ir Platono kūrinio pavadinimas graikų kalboje skamba išdidžiai – symposion. Kaip koks Seimo posėdis ar mokslinė konferencija. Tai kaip gi mylėjo senovės graikai – erotiškai ar platoniškai? Graikų meilės samprata daugialypė. Erotas (romėnų mitologijoje Kupidonas arba Amūras) – tai visų pirma aistringos, fizinės meilės ir vaisingumo dievas. Paprastai jis vaizduojamas kaip išdykęs berniukas ar kūdikis su lanku ir strėlėmis.

Kaip mylėjo senovės hebrajai? Giesmės ir realybė
|

Kaip mylėjo senovės hebrajai? Giesmės ir realybė

Giesmių giesmė – vienas gražiausių meilės poezijos pavyzdžių ne tik hebrajų, bet ir pasaulio literatūroje. Tai pastebi visi skaitę bent keletą posmų. Dėl to ginčų nekyla. Tačiau apie kokią meilę kalbama šioje knygoje? Ar įmanoma, kad greta knygų, skirtų Dievo tautos žygiams, Sandorai, pranašų darbams aprašyti, atsidurtų toks erotiškas tekstas? Dalis Šventojo Rašto tyrinėtojų sau nesuka galvos – erotika, tai erotika. Pasak jų, kūniška meilė yra natūrali gyvenimo dalis, todėl nieko keisto, kad tokia knyga yra senovės hebrajų šventraščio dalis. Skaitant pažodžiui, Giesmių giesmė iš tiesų skamba kaip odė žmogiškai ir, žinoma, kūniškai meilei. Šis tekstas toks seksulaus, kad vienu metu žydų berniukams iki 13 metų buvo draužiama jį skaityti. Čia gausu tiesioginės ir netiesioginės meilės kalbos. O juk, kaip sakoma, iš dainos žodžių neišmesi. Dažnai Giesmių giesmėje minimi žodžiai „vaisius“, „obelis“ ekstrabiblinėje to meto literatūroje simbolizuoja vyriškas genitalijas. Razinų pyragas (Gg 2, 5) buvo naudojamas senovės Babilono vaisingumo ritualuose, paprastai kepamas moters formos. Kaip ir obuoliai, razinos buvo laikomos afrodiziaku. Sodas paprastai simbolizuodavo moterį arba jos intymiausias vietas, uždaras ar paslėptas sodas – nekaltą mergelę, o įžengimas į sodą – lytinį aktą. Žodžiai „koja“ ir „ranka“ taip pat dažnai buvo naudojami kaip genitalijų eufemizmai.

Kaip mylėjo pirmieji krikščionys: ar liko vietos erotikai?
|

Kaip mylėjo pirmieji krikščionys: ar liko vietos erotikai?

Nežinau kito šventraščio, kuriame toks svarbus ir reikšmingas būtų žodis „meilė“. Naujajame Testamente jis kartojamas itin dažnai. Turbūt net netikintys yra girdėję didžiausią ir svarbiausią krikščionybės įsakymą: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu. Mylėk savo artimą kaip save patį“ (Mt 23, 37. 39). Ir ne vienas turbūt susimąstė: „Na, kaip gi aš mylėsiu kokį vargetą ar vagį? Koks jis man „artimas“? Myliu savo tėvus, vyrą ar žmoną, vaikus, draugus. Bet mylėti kiekvieną sutiktą, netgi man kenkiantį?..“ Čia ir vėl pakiša koją mūsų lietuvių kalba. Meilė meilei nelygu. Agapė juk ne erotas. Jėzus, atsakydamas į klausimą, kas yra „artimas“, kartu pasako ir ką reiškia „mylėti“. Gerojo samariečio palyginimas (Lk 10, 29–37) moko, kad artimo meilė yra sąmoningas pasirinkimas ir veiksmas, o ne jausmas. Jėzus sako: „Eik ir tu taip daryk“. Ne „jausk“ ar „galvok“, o „daryk“. Suprantama, žmogus negali visiškai valdyti savo jausmų, tačiau gali valdyti savo elgesį. Tuomet aiškesnė darosi ir garsioji šv. Augustino frazė: „Mylėk ir daryk, ką nori“. Juk ne apie įsimylėjimą jis kalba. Įsimylėjėliai ir taip būna truputėlį „išprotėję“, o jeigu dar darytų viską, ką nori… Žmogus netobula būtybė ir jo meilė netobula. Jeigu tai suprasime per jausmo prizmę. Tačiau jeigu galvosime apie meilę Dievui kaip apie Jo įsakymų vykdymą, kaip apie Jo matymą kiekviename sutiktajame, „mylėti“ ir „daryti“ reikšmės sutaps.

Mokslininkų laboratorijose verdamas amžinos meilės ir ištikimybės eliksyras
|

Mokslininkų laboratorijose verdamas amžinos meilės ir ištikimybės eliksyras

Meilė. Mokslininkams tai – elektros impulsai tarp nervinių ląstelių ir hormonų antplūdis kraujotakoje. Jausmingajai žmonijos daliai – trokštama būsena, kurioje jie norėtų pragyventi visą gyvenimą. Ir beveik visiems meilė, o tiksliau jos laikinumas – tai amžina problema, sėjanti skausmą, liūdesį, pyktį, baimę ir net tėvystės testus. Ką daryti, kad meilė niekada nesibaigtų, kad santuokos būtų laimingos, kad visi Žemės gyventojai jaustųsi viena draugiška šeima? Panašu, kad sprendimas jau netrukus. Jausmų pasaulio biocheminiai tyrimai įvairiuose mokslo institutuose pastaruoju metu tapo madingi, o idealios meilės priežastis jau surasta. Ji vadinama oksitocinu, taip pat – meilės, ištikimybės, pasitikėjimo ir socialiniu hormonu. Sintetinis šio hormono pakaitalas jau nuo seno naudojamas medicinoje, norint reguliuoti gimdymo veiklą bei skatinti pieno gaminimąsi. Oksitocinas, natūraliai išsiskiriantis hipofizės užpakalinėje skiltyje apsikabinant, liečiantis, orgazmo, nėštumo bei gimdymo metu, yra medžiaga, kurią gamina pats organizmas, todėl nėra jokio šalutinio poveikio, skirtingai nei vartojant vaistus. Didesni jo kiekiai sukelia palaimos, euforijos pojūtį, kuris savo ruožtu sąlygoja meilės jausmo gilumą. Tyrimų duomenimis, būtent gimdymo metu susikaupusi didžiulė oksitocino koncentracija motinos organizme nulemia jos besąlygišką meilę ir prieraišumą kūdikiui.

Meilės reikalai sovietiniais metais ir dabar
|

Meilės reikalai sovietiniais metais ir dabar

Jei prieš keturiasdešimt metų vestuvėms besiruošiančios poros būtume paklausę: „Kokia jūsų partnerio savybė jums svarbiausia: seksualumas, atsakingumas ar jautrumas?“, porelė, tikėtina, būtų kaip reikiant sutrikusi. Seksualumas?! Tokio žodžio nei žodyne, nei bendrinėje kalboje tuomet nebuvo! O štai šiais laikais Lietuvoje seksualumas, pasirodo, yra labiausiai pageidautina mylimojo savybė. Ji tapo tokia svarbi, kad beveik sunku įsivaizduoti, kaip be šios sąvokos apskritai įmanoma kalbėti apie vyro ir moters santykius. Tačiau akivaizdu, kad įmanoma (na, bent jau buvo). Laikai keičiasi. Kažin, o kaip laikui bėgant žmonių meilė keičiasi (jei apskritai keičiasi)? Turiu omenyje ne kurio nors konkretaus žmogaus gyvenimą, o bendražmogišką sugebėjimą mylėti. Patį jausmą apčiuopti, sulaikyti ir įvertinti kažin ar įmanoma, tačiau požiūrį į meilę patyrinėti galima. Straipsnyje pabandysiu palyginti požiūrį į vyro ir moters meilę (bei su ja susijusius padarinius, tokius kaip gyvenimas kartu, santuoka) tarybiniais laikais ir šiandien. Per paskutinį dešimtmetį įvyko labai svarbus visuomenės santvarkos ir ideologijos lūžis. Kas žino, galbūt panašus lūžis įvyko ir meilės sampratoje? Beje, reikia paminėti, kad tarybiniais laikais tokie psichologiniai ir socialiniai tyrimai, kokie atliekami dabar, buvo neįmanomi. Akademinius tyrimus valdė ir varžė tarybinė ideologinė propaganda ir cenzūra. Gaila, bet objektyvaus vaizdo, ką žmonės galvojo, susidaryti neišeina.

Tikėjimas ir ištikimybė
|

Tikėjimas ir ištikimybė

Štai ir pildosi mūsų žodžiai, kai sakome kaip greitai bėga laikas. Jis tikrai nieko nelaukia! Mes kartais palaukiame vieni kitu, o laikas nieko nelaukia, net ponų J. Šiame pokalėdiniame laike, labai norėčiau prabilti apie tikėjimą ir ištikimybę. Apie tikinčio žmogaus ištikimybę. Ištikimybė yra teigiama, labai patraukli sąvoka, mes didžiuojamės ištikimais draugais, ištikimomis šeimomis ir pan. Beje abu žodžiai – „tikėjimas“ ir „ištikimybė“, jei pastebėsit yra bendrašakniai. Ar ištikimybei būdingas religinis atspalvis? Taip ir yra. Tada, kai yra gilus tikėjimas, visada esti ir ištikimybė. Tačiau kartais žmonės lanko bažnyčią metus, penkis, dešimt o paskui nustoja. Pasidarė neištikimi? Ši problema ne tik religinė. Senojo Testamento pranašai pabrėždavo: apleisti Dievą tolygu svetimauti. Ką reiškia, kad turėsiu mylėti ir būti ištikimu amžinai. Netikintis nesuks sau galvos: na, pamilau, paskui meilė praėjo ir… sudie! Tikinčiajam viskas kitaip. Ir vis dėlto tikinčiųjų religinė patirtis, o netikinčiųjų meilės patirtys byloja, kad ištikimybės sąvoka neatskiriamai susiję su tikėjimu ir meile. Kas yra ištikimybė – jausmas, motyvas, pojūtis? Ištikimybių būna visokių. Būname ištikimi Dievui, artimui, tėvynei, pareigai, šeimai, netgi sau patiems. Meilė Dievui, moteriai arba yra, arba jos nėra. Visai kas kita pareiga. Yra kurie eina į bažnyčią kada užsinori. Būti ištikimam – tai būti teisiam.

Meilės trikampis – skaudžiausia santykių forma
|

Meilės trikampis – skaudžiausia santykių forma

Trikampė stiklo prizmė gali išskaidyti saulės spektrą, trikampių Egipto piramidžių negali pastatyti šiuolaikinė technika, iš Bermudų trikampio žmonės kartais nesugrįžta… O kiek daug trikampių pasitaiko meilės fronte? Iš esmės, mes visada renkamės antrą pusę dažniausiai iš keleto variantų, ir tai nėra meilės trikampis, tačiau kada viena poros pusė blaškosi tarp dviejų pasirinkimų – štai jums santykių reiškinys – garsusis meilės trikampis. Kartais tenka matyti interneto forumuose besikankinančių meilės trikampio sielų klausimą: „Ką pasirinkti?“ Klausimas tikrai vertas dėmesio ir labai svarbus, tačiau pradėti reikia ne nuo to. Žmonės dažnai klausia, ką daryti, užuot savęs paklausę: kaip ir kodėl aš patekau į šitą situaciją? Tik tinkamai supratus situaciją galime surasti išeitį iš keblios padėties. Galiu papasakoti labai gerą istoriją, iliustruojančią šią mintį. Asilas, eidamas keliu, gali suklupti ant gulinčio akmens tik kartą, o paskui instinktyviai žinos, kur neiti, kad netektų suklupti. Žmogus, eidamas tuo pačiu keliu gali klupti ir klupti ant to paties akmens. Taigi, teisingas klausimas skamba taip: kodėl susiformuoja meilės trikampiai? Pradėkime nuo pradžių: turime porą – jį ir ją. Besivystant jų santykiams tarsi „perkūnas iš giedro dangaus“ atsiranda trečias – jis arba ji. Ir štai turime trikampį. Tiesa yra ta, kad jeigu poros santykiai yra rimti ir abipusiai visais įmanomais aspektais, joks trečias žmogus tikrai į juos neįsivels.

Meilė per atstumą – ar įmanoma?
|

Meilė per atstumą – ar įmanoma?

Meilė per atstumą pasmerkta? O gal tai pats geriausias išbandymas? Jeigu su išsvajotu jaunikiu susipažįsti klube, universitete ar bibliotekoje – puiku! Jūsų meilei kelias atviras. Tačiau jeigu fantastiškajį nepažįstamąjį sutikai toli nuo namų – atostogų metu, kelionėje ar seminare? Kas Jūsų laukia? Vos vienas pasimatymas per mėnesį, per metus, o gal net per visą gyvenimą… Bemiegės naktys, praleistos apsikabinus telefoną, susirašinėjimas ne tik dienomis, bet ir naktimis, kai visi normalūs žmonės miega. Valandų valandas trunkantys ir šimtus kainuojantys pokalbiai telefonu. Ta viltis vėl pamatyti, susitikti, apkabinti ir… nepaleisti. O ką jau kalbėti apie kančias dėl nesaugumo, dėl suvokimo, kad kito karto gali ir nebūti, kad ir kokie stiprūs, rodos, jausmai šią akimirką. Kitame mieste ar.. kitoje valstybėje? Jeigu susipažinote, kai buvai nuvažiavusi aplankyti pusseserės į kitą miestą už 100 kilometrų, tuomet dar nėra beviltiškai baisu. Abu turite viltį, kad santykiai tikrai įmanomi – juk šiuolaikinės technologijos gali viską, be to, ir pusseserė apsidžiaugs, jeigu ją lankysi dažniau nei kartą per pusmetį. Didžiausias skirtumas tarp kasdienio bendravimo, kai įsimylėjėliai gyvena tame pačiame mieste ir kai bandoma palaikyti santykius tarp skirtinguose miestuose gyvenančių moters ir vyro, be abejo, yra fizinis kontaktas. Pirmuoju atveju, jis yra natūrali santykių dalis, antruoju – didžiąją laiko dalį jo paprasčiausiai nėra.