Bad Disposition

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Bad Disposition - punk grupė iš Vilniaus. Dar 2005m. rudenį aš (Ežys) su Plūgu turėjom minčių apie grupę. Buvom padarę "projektą" pavadinimu "Oi! Griausmai Oi!", su kuriuo pagrojom vieną koncertą. "Projektas" tuo vienu koncertu užsibaigė, tačiau noras grot nedingo. Suradom naują vokalistą (Artūrą) bei būgnininką (Fodą) ir 2006m. žiemos pabaigoje pradėjome repetuoti.

Tai turėjo būti oi!/punk projektas, tačiau galutinis rezultatas - Vilniaus punk grupė "Bad Disposition".

Ateik ir išgirsk.

Vokalas - Warchief (Artūras)
Gitara - Audrius
Bosas - Ežys (Marčius)
Būgnai - Vacant

SIELA: tikrovė

Teksto dydis: +1, +2, normalus

"SIELOS" vardas, skelbdamas naujos kartos atėjimą į muzikinį pasaulį. Liepos 14 d. įvyksta pirmasis grupės solinis koncertas senuose Utenos kultūros rūmuose (dabar klubas “Tornado”). "SIELA" pakelia sparnus skrydžiui. Rugpjūčio mėn., atstovaudama savajai kartai, grupė dalyvauja I - ąjame hipių festivalyje Ariogalos stadione kartu su garsiomis grupėmis "ODIS" (Latvija), "VETO BANK" (Lietuva) ir t.t. Po šio festivalio spaudoje pasirodžiusios publikacijos "SIELĄ" apibūdino kaip švelnų "KINO" šešėlį Lietuvoje. Pirmą kartą grupės daina “O mano žvaigžde” nufilmuota festivalio Ariogaloje metu parodoma per nacionalinę televiziją LTV. Lapkričio mėn. grupės muzikantai suorganizuoja V. Cojaus atminimo koncertą Utenoje ir pasikviečia dvi panašaus stiliaus grupes iš Sankt Peterburgo - "BUKVA O" ir "GLAVNYJ KALIBR". Visą šį renginį lydėjo nežabota jaunimo energija ir anarchija (yra žinoma, jog patys "SIELOS" muzikantai po koncerto stiklino išdaužtus langus, keitė sudaužytas kriaukles ir veidrodžius). Tą patį mėnesį Aurelijus S. susipažįsta su viena iškiliausių asmenybių Lietuvos muzikiniame pasaulyje Andriumi Mamontovu, kuris suveda jį su garso režisieriumi ir prodiuseriu Edmondu Babensku.

Ne visa “Antis”

Teksto dydis: +1, +2, normalus

1984 m. lapkritį, pačioje PPP (piatiletka pyšnych pochoron – prašmatniųjų laidotuvių penkmečio) kulminacijoje, nelabai toli nuo geografinio Lietuvos centro esančiame Kauno senamiestyje, pagal visus paveldo apsaugos reikalavimus restauruotuose Architektų namuose, susirinko pulkelis roko entuziastų ir įkūrė grupę nihilistiniu pavadinimu “Antis”. Kad jaunuoliai buvo abejingi socialistinėms vertybėms, išdavė ne tik jų pasirinkta vadinamoji postpankiška muzikos orientacija, bet ir šiukščiai ironiški grupės lyderio Algirdo Kaušpėdo tekstai, išjuokę ir niekinę visuomenės daugumai, atrodytų, visiškai priimtiną gyvenimo būdą. Suprantama, tokia kryptis tais laikais buvo taip beviltiškai neperspektyvi, kad “Anties” nariai dar gana ilgai muzikavimą vertino tik kaip juos dominusią pasilinksminimo formą, nepretendavusią į jokių muzikinių, oficialiųjų etinių ir politinių standartų paisymą. Žemo lygio pramoga, – neabejotinai pagalvodavo ne vienas už miesto kultūros sektorių atsakingas pareigūnas, tikriausiai dar nepamiršęs karčios 1972 m. patirties, kai mieste buvo “taip neleistinai apleistas darbas su jaunimu” ir hipiškos idėjos susijungė su atviru pasipriešinimu sovietiniam režimui. Ir kas žino, gal kaip tik dėl tokio neapsižiūrėjimo “Antis” netrukus tapo ryškiausia lietuvių roko vėliavneše, drauge su pabudusia tauta drąsiai smeigusia mirtiną dūrį okupantui.

Apie BIX

Teksto dydis: +1, +2, normalus

1987 m. Šiauliuose oficialiai gimė grupė BIX, kurios suklestėjimui buvo labai palanki dirva - prasidėjo Atgimimo epocha, kuriai reikėjo maištingos dvasios. Kunkuliuojančios energijos ir roko draivo pritvinkę 7 vyrukai akimirksniu išpopuliarėjo ir tapo savo žanro flagmanais. Pradėję nuo savo miesto salių, vėliau užkariavę visos Lietuvos sales ir stadionus bei aikštes, o taip pat užėmę ir laisvų radijo stočių eterį, BIX'ai įsiveržė į atrodytų perpildytą Vakarų rinką: gausūs koncertai Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Beneliukso, Skandinavijos šalyse, JAV. Visur, kur bekoncertuotų, BIX'ai susilaukia entuziastingo publikos priėmimo ir puikių atsiliepimų. Tai grupė, kuri, atrodo, gimusi scenoje. Viename Vokietijos klubų vyrukai grojo su tuomet dar neišgarsėjusia NIRVANA. Tais pačiais metais dalis grupės muzikantų pateko į avariją, kurios metu žuvo pirmasis grupės menedžeris Marius Brasiūnas. Įvykis sukrėtė muzikantus, atrodė, kad toliau dirbti nėra prasmės. 1991 m. pasirodė pirmasis BIX albumas "Akli kariai", skirtas žuvusiam draugui. Vinilų epocha buvo klestėjimo viršūnėje, taigi nieko nuostabaus, kad pirmasis darbas išėjo plokštelės pavidalu. Tikri roko gerbėjai ir būsimi "balių" išpažinėjai mintinai mokėjo dainų "Bijom", "Tarp Europos ir Honkongo", "Akli kariai" posmus. 1992-aisiais BIX'ai, iš naujo atgavę jėgas, išleido kultiniu tapusį albumą "La bomba" (MC).

Invazija

Teksto dydis: +1, +2, normalus

"Pradžia-1993 m. Grupę įkūrė ugnius (gitara ir balsas) ir darelis (bosas), vėliau prisijungė evka (būgnai). Toje pačioje mokykloje, kurioje mokėmės (ugnius ir darelis), mokėsi ir "marichuanos" bosistas/būgnininkas kastis, kuris ir sutiko kurį laiką pagroti "anarchijos invazijoje" (pradinis grupės pavadinimas). Evka pradėjo dainuoti. Šia sudėtimi prasidėjo pirmieji koncertai ir įrašai, iš kurių sėkmingiausias buvo 1994 žiemą įrašytas demo "protestas". Po šio įrašo išėjo kastis ir prasidėjo būgnininko paieška.Kurį laiką būgnais grojo pankas, su kuriuo buvo bandyta įrašyti pora gabalų splitEP`ui, tačiau normaliai tai padaryti taip ir neišėjo. Kažkur 1995 rudenį ateina radža, kuris tuo metu dar grojo ir grupėje "wc news", tačiau pastarajai galutinai iširus, radža pasilieka "a. invazijoje" (palaipsniui trumpėjantis grupės pavadinimas). 1996 pavasarį įrašomi "vogti veidai", kurie pasirode split`e su "sc". 1997 pavasarį pirmą kartą išvažiuojam trim koncertam į lenkiją. Tuo metu pavadinimas sutrumpėja iki vieno žodžio. Rudenį įrašom “pakeisk spalvas“, kurį pradžioje išleidžia pats radža, o po metų jau "kablio muzika" su 4 bonus gabalais. Kaip tik tuo momentu mindas ("dr. green") pasiūlo pabandyti su dviem gitaristais, mes aišku sutinkam. 1999 pavasarį kartu su mindiaku išvarom į turą po vokietiją ir čekiją, o vasarą įrašom "nežiūrėk atgal". Šį įrašą įšleidžia vėl "kablio muzika". Grupė dar sugroja keletą koncertų ir metų pabaigoje visi galutinai išsiskirstom."

Lipnūs Macharadžos pirštai. Apie grupę

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Grupė susikūrė 1995 metais. Čia susibūrė muzikantai iš skirtingų muzikos krypčių. Pradėta groti bliuzą, pankroką, džiazą, metalą, žodžiu, nevengta įvairovės. Pirmieji koncertai parodė, kad žmonėms reikia naujos muzikos. Ypač visiems patiko Bob Marley daina "I Shot The Sheriff" su lietuvišku tekstu "Nušoviau Brazauską". Tai buvo vienas iš pirmųjų bandymų groti reggae, ir toliau grupė orientavosi šia kryptim. Buvo laikotarpis, kai grupė jautėsi kosmonautais, jos dainas leido Lietuvos radijo trečioji programa, LMP buvo išrinkta linksmiausia Blogiausių grupių festivalio grupe ir net leido sau groti disko klube "Max", už pinigus žinoma. Bet atėjo laikas suprasti, kad tikri kosmonautai būna tik danguje, tiesiog reikia groti muziką, o visa kita neturi didelės reikšmės. LMP nesiekia populiarumo, nedaro šou, tiesiog groja, nereikalaudami sau dėmesio. "Gerbkime ir mokėkime pasirinkti"- sako Lipnūs Macharadžos Pirštai. Daugiau nei pusę metų Macharadžos niekur negrojo dėl tai vieno, tai kito grupės nario kelionių po pasaulį. Bet reikalai nestovėjo vietoje ir mes dalyvome įvairiuose laikinuose projektuose - "Dėlė Bėjus", taip pat grupėje "Vonia" su kviestine gitara ir smuiku grojančia muzikante Jurga (kažkada bandyta pritaikyti smuiką LMP, bet dėl suliūdnėjusio skambesio to atsisakėme). Tačiau po pusės metų mes vėl kely ir tenka pristabdyti bėgsmą - "Vonia" gyvuoja vėlei, mes gyvi tik albume naujam... Tačiau gyvi.

Netvarkoi! Vilnius street punk

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Mintis kurti grupe kilo dar 2004m., kai bugnininkas Marius (aka Pifas) ir kitas marius, tik jau gitaristas sededami prie eilinio bokalo sugalvojo praskaidrinti savo gyvenima sukurdami grupe. Netrukus prisijunge dar vienas gitaristas Lauris, veliau ir vokalistas Rimas (aka Krioklys).Ilga laika del aparaturos, laiko ir t.t. stokos nevyko nieko. Ir tik po kurio laiko su dar keliom grupem pradetas nuomuoti garazas. Veliau buvo repetuojama vienoje ish mokyklu, ir galu gale apsistota taip vadinamuose “Reformatuose” po to dar keliavom kitur.2005.08.25 Alytuje ivyko pirmasis grupes koncertas po to prisijunge Martynas, bosistas.

Baltas Triukšmas

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Tiesa pasakius (ar tai parašius), niekas turbūt negalėtų tiksliai nusakyti, kada ji buvo, ta pradžia; kada, kam ir kokiomis aplinkybėmis kilo idėja sukurti grupę "BALTAS TRIUKŠMAS". Viena iš versijų yra tokia: viską sugalvojo, Vilniuje pragėręs "Būt Partiją" ir emigravęs Klaipėdon kelti miesto populiacijos lygį, Pufas. Berods, planus jie kurė kartu su Robiu, kursai turėjo būti bosistu. Gitaros brynčintojo etatas buvo rezervuotas tokiam Vertėjui, taip ir nepradėjus groti, dingusiam kaip į vandenį. Kalbos prie alaus ilgai ir liko tik kalbomis, kai visi, užpylę slyvas protingais patampa. Bet vieną vakarą, ligu ir 2001-jų gegužės mėnesį, džiazo festivalio metu, tada dar nesumyžtame skinkiemyje susitiko du būsimieji pramogų verslo rykliai - Pufas ir dar vienas aktyvus muzikas, tuomet taipogi neturėjęs erdvės saviraiškai, rutinoje skęstantis Voras (dar žinomas Vyro slapyvardžiu). Po trumpo judviejų pokalbio išaiškėjo, kad abu mįslija panašia linkme, idėjos sutampa, o ir groti norisi. Pradžia buvo padaryta. Sulygta dėl sąlygų, sukomplektuota sudėtis, o, svarbiausia, išspręstas opus aparatūros neturėjimo klausimas - Voras turėjo viską. Dar daugiau, jis turėjo tai, ko labiausiai trūko iki pilno komplekto - būgnininką! Na gal nevisai būgnininką . . . Tikriau laikinai būgnininko pareigas einančią ritmo mašiną - "Medžiaginį".

BITĖS. Biografija.

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Grupė BITĖS susikūrė 1998 metų vasarą, tais pačiais metais įrašė mini demo albumą SMĖLIO NAMAI.

Pradinė sudėtis:

Šarūnas Janutėnas (gitara, vokalas);
Deividas Nutautas (gitara, vokalas);
Gediminas Andriškevičius (bosinė gitara);
Skirmantas Kunevičius (mušamieji).

Apie 2000 metus, grupei suskilus, BITĖS grojo su įvairiais muzikantais, kol galų gale nusistovėjo dabartinis sąstatas:

Alvydas Mačiulskas (saksofonas, klavišiniai, vokalas, lūpinė armonikėlė);
Deividas Nutautas (gitara, vokalas);
Gediminas Andriškevičius (bosinė gitara, vokalas);
Laurynas Šarkinas (mušamieji, perkusija, vokalas).

Splitface. Biografija

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Grupe susikrure 1999 metu rudeni / ziema nedideliame Lietuvos miestelyje, Šalcininkuose, bosisto Tomo ir bugnininko Afonios, susizavejusiu BRAMBORAK (dabartiniasi BORA) pasirodymais, iniciatyva. Kuri laika vaikinai grojo Afonios mociutes namuose, bet neuzilgo prie ju prisidejo gitaristas Marka ir parupino patalpas repeticijoms savo mokykloje. Netrukus atsirado vokalisto poreikis ir isbandyti savo jegas prie mikrofono buvo pasiulyta bendram draugui Vladui, kuris puikiai prigijo prie kolektyvo. Po pamoku keliamas "triuksmas" mokyklos ruselyje vis labiau erzino konservatyviuosius provincijos mokytojus, todel netrukus vaikinai buvo mandagiai isprasyti lauk. Po ilgu klaidziojimu per skirtingu imoniu bei istaigu rusius ir palepes ieskant tinkamos patalpos galiausiai buvo apsistota vieno pazistamo garaze (kuris dabar taipogi yra ir klubas vietiniu vadinamas "GaRaGe d.i.y." ir kitu Šalcininku grupiu repeticiju vieta). Taciau daugiausia problemu kele aparaturos nepriteklius - tuo metu nei vienas muzikantu neturejo darbo, nes visi mokesi mokyklose. Be to, Salcininkai pasizymi bedarbyste, todel netgi atostogu metu nebuvo jokios galimybes uzsidirbti. Kazkur 2000 metu vasara ,namu salygomis buvo irasytas pirmasis 5 gabalu demo, pasklides po pasauli milzinisku 2 egzemplioriu tirazu 🙂 Sis irasas iki siol yra didziausia grupes geda.

Lukiškių aikštės kūrybinėse dirbtuvėse dalyvaus per 70 menininkų

Lukiškių aikštės kūrybinėse dirbtuvėse dalyvaus per 70 menininkų
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Istorinės Lukiškių aikštės rekonstrukcijos vizijas ketina pateikti daugiau nei septyniasdešimt menininkų arba per dvidešimt skirtingų kūrybinių kolektyvų. Tai paaiškėjo pirmadienį pasibaigus registracijai į Vilniaus centrinės dalies viešųjų erdvių ir prieigų prie Lukiškių aikštės kūrybines dirbtuves, kurios prasidės jau šį penktadienį Vilniaus rotušėje rengiamu seminaru. „Džiaugiamės sulaukę aktyvaus susidomėjimo šiuo renginiu. Lukiškių aikštės vaidmuo miesto ir šalies gyvenime turi simbolinę prasmę, tačiau reikia nepamiršti, kad tai yra ne tik istorinė, bet ir kiekvieną dieną miesto gyvenime veikianti erdvė. Tikimės, kad menininkai pasiūlys naujų įkvepiančių idėjų atgaivinti šiai šiek tiek primirštai Vilniaus aikštei, kad ji vėl taptų miesto traukos centru“,- sako Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas. Kūrybinių dirbtuvių tikslas – pagal išsakytas idėjas papildyti ir pakoreguoti numatomo skelbti tarptautinio konkurso dėl Lukiškių aikštės rekonstrukcijos sąlygas. Šio konkurso laimėtojai turės galimybę parengti Lukiškių aikštės rekonstrukcijos planą ir sukurti „Laisvės“ idėją vainikuosiantį simbolį – centrinį aikštės akcentą. Registruotis į dirbtuves buvo kviečiami visos Lietuvos kūrybininkai. Iš septyniasdešimties dalyvių, panorusių išmėginti savo jėgas kūrybinėse dirbtuvėse, dauguma yra menininkai iš Vilniaus, tačiau ketinimą dalyvauti taip pat pareiškė kūrybininkai iš Kauno, Ukmergės, Elektrėnų ir net – Olandijos.

“Lietuva”: teisė griauti ir teisė gintis

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Praėjusią savaitę žlugo Vilniaus valdžios bandymas buldozeriais užbaigti “Lietuvos” bylą ir palaidoti nepatogius klausimus, į kuriuos atsakymus gali duoti tik teisėsauga. Žiniasklaidos dėmesys ir judėjimo “už Lietuvą be kabučių” veiksmai neleido tyliai ir greitai patvirtinti detaliojo plano, kuriame numatyta nugriauti “Lietuvą”, sunaikinti viešąją erdvę ir jos vietoje pastatyti gyvenamąjį komercinį kompleksą. Miesto tarybos Plėtros komitetas buvo raštu perspėtas, kad rizikuoja įteisinti galimai nelegalius UAB “Rojaus apartamentai” veiksmus valstybinės žemės sklype, nes kyla rimtų abejonių, ar ši bendrovė teisėtai naudojasi nuomos sutartimi ir vykdo detalųjį planavimą. Keturi judėjimo “už Lietuvą be kabučių” nariai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti detalųjį planą patvirtinusios Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimus. “Lietuvos” griovimo mašina buvo pristabdyta. Tačiau trumpam. Buldozerių urzgimas prie paskutinio kino teatro sostinės senamiestyje vėl stiprėja. Šį kartą drąsos jam įkvėpė savaitgalį pasirodžiusios žinios apie Vyriausybės Peticijų komisijos sprendimą. Judėjimas “už Lietuvą be kabučių” apie jį neturi jokios oficialios informacijos - ją žadėta pateikti tik savaitės viduryje. Kol kas iš žiniasklaidos pranešimų aišku tik tiek, kad Vyriausybė atsisakė suteikti “Lietuvai” nacionalinį statusą, nes šis reikalavimas, jos manymu, neturi teisinio pagrindo. Išsamesnė šios išvados motyvacija dar nėra pateikta.