Žyma: Kulinarija

Šokoladas ir sveikata

Šokoladas ir sveikata
Sakoma, kad šokoladas gali sukelti spuoguotumą, dantų ėduonį, kad tai yra tukinantis bei nemaistingas produktas. Taip pat manoma, kad šokoladas veikia kaip antidepresantas bei afrodiziakas. Taigi, kokį poveikį šokoladas daro mūsų sveikatai? Blogas šokolado poveikis dažnai yra pervertinamas. Pensilvanijos medicinos mokykla ir JAV Karinio Jūrų Laivyno akademija padarė eksperimentus, kurių rezultztai parodė, kad šokolado valgymas (ar nevalgymas) nedaro jokios įtakos spuoguotumui [14]. Taip pat klaidingai manoma, kad šokoladas gali sukelti dantų ėduonį. Tyrimai rodo, kad šokolade esantis kakavos sviestas apsaugo dantis, na, o...

Jeigu nusprendėte suliesėti

Yra keletas paprastų taisyklių, kurios padeda greičiau pasiekti trokštamų rezultatų. Valgydami nežiūrėkite televizoriaus ir neskaitykite. Susidomėjus įdomia televizijos laida arba kompiuteriniu žaidimu, galima suvalgyti gerokai daugiau maisto, negu leidžia pasirinkta dieta. Be to, pastebėta, kad šie užsiėmimai skatina smaližiauti. Mat 60 minučių pažiūrėjus televizorių arba 40 minučių padirbėjus su kompiuteriu, susiaurėja kraujagyslės ir tulžies latakai, o kad jie atsipalaiduotų, organizmas reikalauja saldaus maisto. Valgykite iš mažų indų, naudokite mažus šaukštus ir šakutes. Tuomet jums psichologiškai bus lengviau riboti maisto kiekį. Nors suvalgysite gerokai...

Frankenšteino maistas

Genetiškai modifikuoti pomidorai gali išgulėti negesdami net pusę metų, bulvių nepuola kolorado vabalai, augalai tampa atsparesni ligoms, tačiau iki šiol nėra vieningos nuomonės, ar šiuos produktus saugu vartoti. Genetinio metodo priešininkai sako, kad nauji organizmai gali pradėti gaminti medžiagas (ksenobiotikus), kurių anksčiau žmogaus aplinkoje nebuvo. Genetiškai modifikuotame maiste gali būti naujų toksinų ir alergenų. Dabar sukurti virusams atsparūs transgeniniai augalai sudarys sąlygas naujoms augalų virusinėms ligoms atsirasti. Diskusijos nesiliauja. Škotų mokslininkas Arpas Pustzai iškėlė dar vieną abejonę genetiškai modifikuotų produktų saugumu, atlikęs tyrimą...

Gėrimas, suartinantis žmones

suartinantis žmones
Japonai arbatą apibūdina labai vaizdžiai ir išties filosofiškai. Jiems arbata - saikingas malonumas, unikali, bet nebrangi vertybė, kuklumas ir natūralumas, vaišingumas ir taikumas. Anglijoje arbatos popietės siejamos su maloniais pašnekesiais. Kitų kraštų žmonės arbatą vadina stebuklinguoju gėrimu, šildančiu sušalus ir gaivinančiu sušilus. Legenda pasakoja, kad prieš penkis tūkstančius metų kinų imperatorius Šen Nungas pirmasis paragavo arbatos. Jam besiilsint arbatmedžio pavėsyje, į puodelį karšto vandens įkrito keli lapeliai. Imperatorių nustebino ypatingas gėrimo skonis. Intuicija pakuždėjo, kad tai - tikras atradimas. Kaip laukinis krūmas arbata...

Žalioji arbata gali padėti laikytis dietos

Pagrindinis žmogaus, kuris laikosi liekninamųjų dietų, priešas yra nepasotinamas potraukis įprastiems saldiems bei riebiems patiekalams. Žalioji arbata gali pakeisti skonio suvokimą. Tik kelios iš visų siūlomų dietų iš tikrųjų paveikia žmogaus organizme susikaupusias riebalų atsargas. Laikantis bet kurios dietos ribojamas gyvulinės kilmės riebalų ir menkaverčio pirminio cukraus vartojimas, mažinamas į organizmą patenkančių kalorijų kiekis, o valgoma daugiau žuvies, rupios duonos, daržovių ir vaisių. Kūnas aprūpinamas svarbiais baltymais, mineralais, vitaminais bei kompleksiniais angliavandeniais. Didžiausia problema, kuri visų dietų koncepcijų kūrėjams kelia didelį galvos skausmą:...

Dieta ir arterinis kraujo spaudimas: nauji įrodymai

Dietos koregavimas turi įtakos ne tik individui, bet ir visai populiacijai, nes tai reikšmingai sumažina širdies ir kraujagyslių komplikacijų dažnį. Pakoregavus dietą, pradeda mažėti arterinis kraujo spaudimas (AKS) ir antsvoris. AKS pradeda mažėti po 2 savaičių, ir tas mažėjimas tęsiasi per visą dietos laikotarpį. Įpročių pakeitimas ne tik turi įtaką AKS sumažėjimui, bet ir užkerta kelią jo didėjimui. Visame pasaulyje žinomas „DASH (Dietary Approaches to Stop Hypertension) valgymo planas“, valgomosios druskos ribojimas, svorio sumažinimas ir saikus alkoholio vartojimas mažina AKS ne tik esant...

Grybaukime – ragaukime

Miškas ir grybai - lyg neišskiriami dvyniai. Lietuvoje priskaičiuojama 1500 rūšių grybų. Praėjusio šimtmečio pabaigos mokslininko Zelnerio nuomonė, kad grybai yra nevirškinami, šiandien jau pasenusi. Taip pat nepagrįsta nuomonė, kad grybai turi daug baltymų ir todėl prilyginami mėsai. Grybuose yra daug vandens, 30 - 50 proc. - baltymų, angliavandenių, riebalų, A, B, D grupės vitaminų, vertingų mineralinių medžiagų, mikroelementų. Baravykai ir valgomosios voveraitės turi vitamino C. Labai vertinamos kvapiosios medžiagos, kurios suteikia patiekalams pikantiško skonio bei aromato. Grybai teigiamai veikia virškinimo procesą ir...

Arbūzai ir valo, ir stiprina organizmą

Jeigu sergate ir jums yra paskirta gerti antibiotikų, nepamirškite arbūzo! Sergant reumatizmu, podagra, nutukimu, šlapimo ir tulžies pūslės akmenlige, arbūzas yra būtinas kasdien. Tačiau nepamirškite, kad vyresniems žmonėms bei sergantims lėtinėmis virškinamojo trakto ligomis, arbūzas gali sukelti pilvo pūtimą. Kaupiantis druskoms sąnariuose ir esant sanarių skausmams, sveikos gyvnsenos propaguotojai rekomenduoja kasdien per vasarą ir rudenį suvalgyti po 3 kg arbūzo arba išgerti ant „tuščios“ išspaustas sultis. Greitai išsivalyti organizmą nuo toksinų, akmenų ir smėlio inkstuose bei tulžies pūslėje, sustiprinti imunitetą padės arbūzų dieta....

Tiesa apie Atkinsą ir jo dietą

Asmeninės sveikatos problemos paskatino garsųjį gydytoją Robertą Atkinsą darbuotis prie svorio mažinimo strategijos ir taktikos. Nuveikė jis šioje srityje išties nemažai. Tačiau tie atradimai nei jo, nei daugybės jo sekėjų, kaip sakoma, neprivedė prie gero. 73 metų Robertas Atkinsas žuvo nelaimingo atsitikimo metu. Jo pasekėjai ir apstulbusi visuomenė nenorėjo patikėti šia netektimi, o našlė Veronika ir Atkinso medicinos centro darbuotojai visokiais būdais stengėsi pasipriešinti tam, kad skrodimo išvados būtų paviešintos. Juk tose išvadose fiksuojama ne tik mirties priežastis, bet ir aptikti susirgimai bei...

Klaidingi įsitikinimai – ydinga mityba

Dauguma žmonių mano, kad nuo makaronų storėjama, kiaušiniai padidina cholesterolio kiekį, aštrus maistas kenkia skrandžiui ir t.t. Dauguma tokių įsitikinimų yra klaidingi. Tad panagrinėkime! Nuo spagečių storėjama. Netiesa. 1-oje porcijoje (60 g nevirtų makaronų) yra tik 220 kilokalorijų, tuo tarpu 1-oje porcijoje bulvių jų yra net 360! Iš tikrųjų storėjama nuo padažų, kuriais užpilami makaronai. Todėl norint suliesėti, reikia makaronus valgyti su daržovėmis ir šlakeliu alyvuogių aliejaus. Margarinas ne toks kaloringas, kaip sviestas. Apsirinkama. 100-te g sviesto yra 750 kilokalorijų, o 100-te g...