Krizė

Krizė – galimybių metas

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

„Daugelis lietuvių nemoka tvarkyti savo finansų. Nuo senų laikų jie paprasčiausiai nusivylę taupymu“, - teigia D. Čibonis. Pasak finansų konsultanto, vesdamas seminarus privatiems asmenims ir įmonėms jis pastebi, kad žmonės dar įpratę gyventi skolon, o pradingusios santaupos sovietmečiu ar bankų griūtys atnešė nusivylimo taupymu jausmą. „Vien tai, kad žmonės skolinasi, rodo, jog jie gyvena ne pagal savo galimybes“, - lrt.lt sakė D. Čibonis. Teigiamas finansų krizės puses įžvelgia ir „AVSC Group“ verslo klientų konsultantė Jurgita Pumpalavičiūtė. „Nors krizė daugiausia gresia praradimais, tačiau jos negalima vertinti tik iš blogosios pusės. Ne veltui krizė, išvertus iš graikų kalbos, reiškia „sprendimas“, o iš kinų kalbos, - „galimybė“, - lrt.lt sakė J. Pumpalavičiūtė. Ji priminė, kad daliai pralaimint finansinius mūšius, bus privačių asmenų ar investuotojų, kurie susikraus milžiniškus kapitalus. Padidės laisvai samdomų darbuotojų skaičius, tad bus lengviau rasti tinkamą žmogų, o norėdami konkuruoti darbuotojai didins kvalifikaciją. Įmonės savo ruožtu privalės orientuotis į ilgalaikius, o ne trumpalaikius tikslus. Pasak finansų konsultantės, tai tik pirmieji teigiami pokyčiai, kurie išryškės bendrovėse. „Be to, teks stengtis dėl efektyvesnės veiklos, ieškoti priemonių pajamoms didinti, tad išliks stipriausieji ir nebebus vadinamųjų „vieno projekto“ įmonių“, - dėstė J. Pumpalavičiūtė.

Ką finansinė krizė reiškia meno rinkai?

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kasdien girdime žinias apie tarptautinių bankų bankrotus, dolerio kurso kritimą ir nestabilias naftos kainas. Ką tai reiškia meno rinkai? Pateiksiu vieno bankrutavusio investicinio banko pavyzdį. Prieš pora savaičių buvo paskelbta apie 158 metus gyvavusio didžiausio JAV investicinio banko Lehman Brothers bankrotą. Kuo tai įdomu meno pasauliui? Yra keletas priežasčių. Pirmoji – Lehman Brothers buvo vienas didžiausių meno projektų mecenatų pasaulyje. 2007 m. šis bankas išleido 39 mln. JAV dolerių paremti menui. Į jo remiamų muziejų sąrašą įeina ne tik MoMA ir kiti Niujorko didieji meno muziejai, bet ir Luvras, Tate Modern, Tate Britain, Victoria & Albert bei Tokijo Mori meno muziejus. Žinoma, nepaisant Lehman Brothers bankroto, šie muziejai ir toliau sėkmingai gyvuos, bet net ir meno gigantams tenka šiek tiek susiveržti diržus. Antra priežastis – Lehman Brothers 3500 meno kūrinių kolekcija, kurią sudaro tokių autorių kaip Takashi Murakami, Andreas Gursky, Jasper John kūriniai. Kolekcija buvo eksponuojama visame pasaulyje įsikūrusiuose banko filialuose. Pati kolekcija priklauso Lehman Brothers turto valdymo įmonei, kuri vis dar pelningai dirba, bet dėl didelių įmonių grupės skolų turi būti parduota. Galime tik spėti, koks kolekcijos likimas: ar ji bus parduoda kartu su įmone ar meno aukcione prieš tai.

Krizė ar permainų metas?

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Sunku būtų pavadinti krize ekonominio augimo sulėtėjimą, kuris buvo prognozuotas, netgi savaime suprantamas. Vis dėlto, kalbant apie esamos (ar menamos) krizės pasekmes, galime išskirti esminius dalykus, kurie daro įtaką įmonės veiklos rezultatams. Nepaisydamos augančių energetinių resursų kainų bei mažėjančio vartojimo, kai kurios logistikos kompanijos ieško inovacinių, nestandartinių problemų sprendimo būdų ir užtikrintai siekia užsibrėžtų tikslų. Atėjo logistikos laikas: planuojamos racionalios, efektyvios priemonės, kurios atsižvelgtų į ilgalaikius įmonės tikslus. Vienas iš svarbiausių dalykų, padedančių pasiekti gerų veiklos rezultatų arba išlaikyti juos tokius krizės metu, yra aiški bendrovės konkurencinė strategija. Galimybę išlikti per krizę ir augti normaliomis sąlygomis turi tos įmonės, kurios, visų pirma, numatė aiškią vystymosi viziją. Antra – geriausiai prisitaikė prie besikeičiančių rinkos sąlygų. Trečia – turėjo įmonės vidinių resursų auginimo ir panaudojimo strategiją. Įmonių, gyvenančių šia diena ir nekreipiančių dėmesio į bent vieną iš šių komponentų, pasikeitus išorinėms sąlygoms, padėtis gali tapti kritiška. Dėl to viena bendrovė praras dalį pelno ar sumažės jos augimas, o kitai – iškils net bankroto grėsmė. Šiuo metu visos masinės komunikacijos priemonės platina idėją apie jau prasidėjusią ar tuoj visus užgriūsiančią baisią krizę. Tad atėjo metas trumpai žvilgtelti į verslo įmonės išlikimo bei vystymosi galimybes besikeičiančios rinkos sąlygomis.

Ačiū Dievui – krizė

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Prie krizės mus atvedė godumas. Nepykime ant jo. Nei ant savęs. Pasaulis skaudžiai pasiekė dugną, kad atsinaujintų. Krizė mums padovanos stebuklo galimybę. Žengiame į naują realybę. Krizės neateina šiaip sau. Į jas visuomenė ne vienus metus stumia pati save. Galų gale išaušta diena, kai įvyksta sprogimas. Jis supurto sistemą, subraškina jos pamatus. Žmonės puola į paniką, stveriasi už galvų ir nutaisę naivius žvilgsnius klausia – kodėl, po paraliais, tai atsitiko? Nuo pertekliaus grįžti prie taupymo nepatogu. Gimsta pyktis. Prasideda kaltųjų paieškos. Šįkart bene pirmiesiems kliuvo bankams. Tai jie esą finansavo ne verslininkus, bet spekuliantus. Klaida. Antrasis kirtis tenka ekonomikos guru – ekspertams ir analitikams. Kodėl jie mygė žmones kuo daugiau vartoti, užuot raginę kaupti santaupas? Žmonėms buvo gera tikėti, kad jų pragyvenimo lygis, kaip ir atlyginimai, tik augs. Todėl užuot savaitgaliais namiškiams virę cepelinus, jų pusfabrikačius pirkome prekybos centruose. Kreditus ėmėme ne tik nekilnojamajam turtui, bet buitinei technikai, atostogoms, pramogoms ir net vestuvėms. Aklai pasitikėdami ekspertais užmiršome skaičiuoti, realiai vertinti savo galimybes ir ateities perspektyvas. Vartojimas augo kaip ant mielių. Krizę lėmė žmonių godumas. Tuo metu verslas konkuravo nesąžiningai – didieji prarijo smulkiuosius. Vadinasi, idėja, kad rinka visada teisi, pasirodė esanti beprotiška.

Kredito krizė: galimybių užsidirbti sumažėjo

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vieniems skamba grėsmingai, kiti numoja ranka į finansinėmis sąvokomis apvyniotas istorijas. Treti mano, kad kredito krizė jau baigėsi. Tačiau ekonomistai, nekilnojamo turto paskolas teikiančios kompanijos, finansų analitikai pabaigos dar neprognozuoja. Į Londonietės klausimus apie kredito krizę atsako Ūkio banko atstovė Auksė ARMONAITĖ – GLODIENĖ ir nekilnojamo turto paskolas suteikiančios kompanijos, įsikūrusios Londono rytuose ir vakaruose, ST Partners vadovas Tomas LAPKAUSKAS. Šiandien kreditas nekilnojamojo turto paskoloms yra suteikiamas globaliu mastu. Pavyzdžiui, Anglijos bankai suteikia paskolas nekilnojamajam turtui, kuris yra Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europoje, ir atvirkščiai. Taigi, prastų nekilnojamo turto paskolų JAV sukeltos kredito problemos įtakoja ne tik JAV, bet ir daugumą kitų šalių. Teisinga būtų teigti, kad Jungtinė Karalystė turi kur kas griežtesnes nekilnojamo turto paskolų suteikimo taisykles negu Amerika. Tačiau net ir tai nepadėjo tuomet, kai kreditas tapo labiau suvaržytas. Abejotina, ar JK galėjo kaip nors kitaip kontroliuoti susiklosčiusią situaciją. Sunkiai galima būtų rasti kompaniją, kurios veiksmų nebūtų paveikusi kredito krizė finansiniame sektoriuje. Net ir tos kompanijos, kurios neprivalo imti paskolų galėtų būti nepaveiktos krizės tik už finansinio sektoriaus ribų. Pavyzdžiui, sportas ir laisvalaikis. Finansai yra globaliai aktuali tema.

Paskutinė pasaulinio kapitalizmo krizė?

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Niekas nebetiki, kad ateis geri laikai. Auganti ekonominė krizė vis dažniau lyginama su Didžiąja depresija. Ir tam yra pagrindo. Dar daugiau, dabartinė krizė gali pernokti 1929-1933 metų įvykius, kurie taip sukrėtė kapitalistinį pasaulį. Po pasaulinio biržų kracho jau prasidėjo galinga bankrotų, gamybos stabdymo ir atleidimų banga. Ir ši audra tik augs. Kokia krizės priežastis ir kaip tą krizę įveikti? Iš buržuazinių laikraščių, televizijos kanalų, žurnalų (netgi pačių protingiausių) to sužinoti neįmanoma. Daugiausia, ką jums paaiškins, tai kad kaltos JAV, daugelį metų vykdžiusios beprotišką ekonominę politiką. Tarsi ekonominė politika prie kapitalizmo galėtų būti ne beprotiška, tarsi ji galėtų apsieiti be spekuliacijų, machinacijų, rizikingų avantiūrų, anarchijos, pelno vaikymosi bet kokia kaina. Visi šie dalykai – tai ne kažkokie šalutiniai reiškiniai, o pati kapitalistinio gamybos būdo esmė. Todėl dabartinė krizė buvo visiškai neišvengiama. Iš tikrųjų JAV netgi smarkiai atidėjo visuotinės krizės pradžią. Jau daug metų pasaulinė ekonomika auga daugiau dėl Amerikos skolos augimo, tiek valstybinės, tiek ir privačios. Taip, Amerika gyvena į skolą, tačiau dėka to veikė fabrikai Pietryčių Azijoje, dėka to laikėsi žaliavų kainos, nuo ko pūtėsi Rusijos ekonomika. Suprantama, kad augimas į skolą negali būti amžinas. Ir dabar jam atėjo galas. Tačiau jei ne ši Amerikos politika, tai krizė būtų prasidėjusi jau seniai.

Krizė be kaukės

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

"Parex" banko nacionalizavimas, žodžio laisvės skandalai, kalbos apie lato devalvaciją, paskola iš Tarptautinio valiutos fondo, internetinė peticija, kurioje prašyta, kad Švedija okupuotų šalį arba ją nusipirktų Rusijos oligarchas Romanas Abramovičius, laikraščiai su juodais kryžiais... Kaimynų latvių krizė atrodo juodesnė negu mūsiškė. Latvijos visuomenė vis labiau kalba, kad tai, kas vyksta Latvijoje, nėra pasaulinės krizės atgarsiai. Globalioji krizė esą buvo tik postūmis. Udis ir German Rygos senamiesčio gatvėje pardavinėja kaukes. Kaina - šeši latai. Pirkėjų - vos vienas kitas. Udis iki šios vasaros dirbo animatoriumi, tačiau prasidėjo bėdos dėl atlyginimo išmokėjimo ir jis tą darbą metė. Kito nesurado. Sako galėjęs įsidarbinti prekybos centre pardavėju, bet laisvo menininko tai netenkino. Todėl dabar užsiiminėja "chaltūra" ir šiaip taip verčiasi, nes gyvena su tėvais, kurie moka mokesčius. Germanui blogiau. Jo tėvas yra griežtas ir reikalauja mokėti savo dalį už būstą. Vaikinas mokosi 12-oje vakarinės mokyklos klasėje, bet darbo neranda. Kai tik baigs mokyklą, jau nusprendė, kad iškart emigruos. Airijoje irgi krizė, bet latviai iš ten esą grįžti nežada. Į pokalbį įsiterpia Valters. "Kokios nuotaikos? Draugas uždirbo 300 latų, bet 100 latų sumažino atlyginimą, pasakė, kad krizė, ir taip - masiškai", - tvirtina. Latvijoje dar nenutilo žodžio laisvės skandalai, kai šalies teisėsaugos pareigūnai iškėlė dvi bylas dėl tariamų pastangų destabilizuoti finansinę padėtį.

Apgaulingas fondų biržos augimas - ko moko istorija

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Spalio 14 d. visuotinis akcijų kainų kilimas fondų biržoje dalinai kompensavo ankstesnės savaitės smukimą, kurio metu išgaravo trilijonai dolerių. Fondų indeksų kilimas buvo pirma finansinio elito reakcija į JAV ir Europos centrinių bankų bei vyriausybių pažadus suteikti jam šimtus milijardų dolerių. Per vieną dieną pramoninis indeksas „Dow-Jones“, kuris atspindi 30 stambiausių akcinių bendrovių akcijų kainas, pakilo daugiau nei 11 proc., ir tai procentiniu atžvilgiu tapo penktu pagal dydį šuoliu JAV istorijoje, o taipogi pačiu didžiausiu pakilimu absoliučiais skaičiais. Šis šuolis įvyko po staigaus Europos fondų indeksų augimo ir savo ruožtu sukėlė dar didesnį augimą Azijos biržose. Tokiomis nestabiliomis aplinkybėmis neįmanoma tiksliai pasakyti, ar šis pakilimas reiškia fondų biržų stabilizacijos pradžią. Tačiau jei prisiminsime didžiausius šuolius fondų biržų istorijoje, tai pastarąjį pakilimą galima sąžiningai vertinti kaip nedviprasmišką įspėjimą. Duomenys, kuriuos „Wall Steet Journal“ paskelbė spalio 13 d., rodo, kad paėmus dešimt sėkmingiausių dienų Volstryto istorijoje aštuonios iš jų tenka pirmiems keturiems Didžiosios depresijos metams. Dar vienas įvyko 1987 metų spalio 21 d., iškart po paties didžiausio vienos dienos smukimo fondų biržos istorijoje – 1987 metų spalio 19 dieną, vadinamąjį „juodąjį pirmadienį“, įvykusio 22 proc. smukimo. „Wall Street Journal“ duomenimis, tik du tokie šuoliai – 1987 ir 1933 metais - „reiškė meškos rinkos pabaigą“.

A. Zuokas valstybę ragina skolintis iš žmonių

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Liberalų ir centro sąjungos frakcijos Seime seniūnas A. Zuokas susitikime su Ministru pirmininku ir koalicijos partneriais ragino baigti kalbas apie mokesčių didinimą. Seniūno nuomone, seniai laikas atsigręžti į paprastą žmogų, į šalies verslą. „Mes privalome skatinti dirbančius ir kuriančius žmones, o ne užkrauti ant jų pečių vis naujus mokesčius. Privalome skatinti žmones dirbti ir užsidirbti, o ne versti gatvėse stovėti su ištiesta ranka“, - sakė A. Zuokas. LiCS frakcijos seniūnas taip pat ragina Finansų ministeriją skolintis ne iš komercinių bankų, o iš Lietuvos žmonių ir siūlo nedelsiant išplatinti valstybės iždo vekselius. „Esu įsitikinęs, kad Lietuvoje yra pasiturinčių žmonių, kurie mielai sutiktų skolinti valstybei. Tokiu atveju, komerciniai bankai turimas lėšas galėtų skolinti ne valstybei, o šalies verslui. Nes šiuo metu valdžia pati sudaro sąlygas, kai bankai nusigręžę nuo verslininkų laukią galimybės pasipelnyti valstybės sąskaita“, - teigė A. Zuokas. A. Zuoko nuomone po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, Seimo nariai privalo patys susimažinti atlyginimus ir svarstyti apie atlyginimų sumažinimą visiems valstybės tarnautojams, kurių darbo užmokestis yra didesnis negu vidutinis. „Valstybės tarnautojai privalo solidarizuotis su privačiuoju sektoriumi, nes būtent tokio sprendimo tikisi žmonės. Tai atspindėtų realią šalies padėtį“, - sakė A. Zuokas.

Ant naujos revoliucijų epochos slenksčio

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Atėjo galas mitui apie lietuvį, kuriam krauk nekrovęs ant nugaros sunkumus ir jis vis tiek kentės. Visų tautų istorijoje yra klasių kovos pakilimo ir nuosmukio laikotarpiai. Nuosmukis gali tęstis dešimtis metų, po ko kovai įsibėgėti prireiks dar eilės metų. Tačiau anksčiau ar vėliau jis baigiasi. Dabar jau galima pagrįstai konstatuoti, kad gyvename klasių kovos nuosmukio pabaigoje. Prasidėjusi neramumų banga Rytų Europoje pasiekė ir Lietuvą. Vakar, sausio 16 d., Vilniuje vykusi 7 tūkst. žmonių protesto akcija prieš vyriausybės „antikrizines“ priemones, kaip ir Rygoje sausio 13 d., peraugo į masines riaušes. Buvo išdaužyti seimo langai, bandyta įsiveržti į jo vidų. Seimūnai bijojo prieiti prie langų, „kad kas nenušautų“. Įsiutusi minia skandavo „Vagys“, „Seimą lauk“, „Duonos, darbo, pinigų“. Protestą rengusios profsąjungos, kurios dar prieš akciją pareiškė, jog nenori įvykių Rygoje pasikartojimo, nesugebėjo suvaldyti žmonių įsiūčio. Nuotaikų minioje buvo įvairių. Plevėsavo kelios buržuazinės trispalvės. Buvo Paleckio „Fronto“ vėliavų. Pasitaikė žmonių, kurie ieškojo paralelių su 1990-1991 m. įvykiais, esą „tėvai kovojo prieš rusų okupantą, ir jaunimas dabar kovoja prieš biurokratus“. Kiti apie tų metų įvykius net neužsiminė, tik keikė valdžią ir vadino riaušes „revoliucija“. Treti konstatavo, kad tik revoliucija gali nušluoti oligarchus, o šie įvykiai yra įspėjimas. 151 žmogus per neramumus buvo sulaikytas, 32 iš jų uždaryti į areštines, 34 sužeisti.

Krizė Lenkijoje: vaistai – priešlaikiniai rinkimai

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vėlyvą penktadienio vakarą Lenkijos parlamentarai balsavo už Seimo paleidimą ir atvėrė kelią pirmalaikiams rinkimams, kuriuos numatoma surengti spalio 21 dieną. Bet apžvalgininkai klausia: ar rinkėjai padės valdantiesiems pašalinti tas gilias skandalo priežastis, kurios ir pakirto pasitikėjimą brolių dvynių Kaczynskių valdžia? Daugiau kaip dviem trečdaliams parlamento narių (377 parlamentarai iš 451 dalyvavusio Seimo posėdyje) nubalsavus už parlamento paleidimą, prezidentas Lechas Kaczynskis naujų rinkimų datą paskyrė spalio 21-ąją, t. y. dvejais metais anksčiau laiko. L. Kaczynskis iš pareigų atšaukė visus dabartinės vyriausybės ministrus, bet pavedė jiems laikinai vykdyti savo pareigas, kol, atsižvelgiant į balsavimo rezultatus, bus suformuotas naujas kabinetas. Praėjusį mėnesį žlugus ministro pirmininko Jaroslawo Kaczynskio vadovaujamai vyriausybei, valdančioji koalicija, susidedanti iš brolių Kaczynskių partijos „Įstatymas ir teisingumas“, populistinės partijos „Savigyna“ ir kraštutinės dešiniosios Lenkijos šeimų lygos, tapo nebepajėgi valdyti šalį. Bet paleisti Seimą prezidentas dar rugpjūtį susitarė su pagrindinės opozicinės partijos „Pilietinė platforma“ lyderiu Donaldu Tusku. Opozicija suinteresuota taip išspręsti krizę, nes jos vadovas aiškiai tikisi premjero posto. Ir štai praėjusią savaitę paskelbtų visuomenės nuomonės apklausų duomenimis, būsimuosius rinkimus gali laimėti opozicinė liberalioji „Pilietinė platforma“, nes ją palaiko 26-36 proc. respondentų.

Finansų krizė smogs per indėlius – kas pjaus nupenėtą aviną?

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Šiandiena, Valstybės vadovai, Lietuvos ekonomikos ekspertai, bankininkai ir kiti veikėjai ramina Lietuvos piliečius teigdami, kad Lietuvos ekonomika yra sveika, gąsdinimų dėl galimos finansų krizės nereikėtų bijoti, o ekonomika ir nekilnojamojo turto rinka pati turi susireguliuoti. Anot jų, šalies ekonomika yra sveika. Lietuvos piliečiai, kaip Rytų Europos ir buvusios Sovietų Sąjungos gyventojai – nuo Estijos iki Vengrijos, nuo Ukrainos iki Kazakstano - jaučia ,kad kažkas su ekonomika jų šalyse darosi negerai. Jie jaučia, kad kažkas artėja, kas geriau praeitų pro šalį. Ir tas jausmas yra ne tautų piliečių ekonominio nesubrendimo jausmas. Visas juokas tame, kad iš tiesų pasaulis ritasi į superkrizę, kuri visų pirma smogs, taip vadinamom, buvusios sovietų sąjungos šalims. Šios šalys (tame tarpe ir Lietuva) bus pirmosiose krizės linijose todėl, kad jų ekonomikos sistemos mažiausiai tam pasiruošiusios, nepasirengusios, bejėgės, jų finasinės sistemos kontrolė iš esmės perduota užsienio bankams, valstybės ekonomika buvo grindžiama ne verslumu, o pigiais ir spekuliaciniais pinigais. Išvados čia yra paprastos: ekonominė krizė yra neišvengiama ir piliečiai gali pasirinkti kaip elgtis: ar gelbėti savo ,,kailį“ ir valiutinius indėlius ar rūpintis užsienio valstybių kreditais. Tai kiekvieno teisė, kaip teisė tikėti tuo, kas čia parašyta ir pasakyta. Laiko liko ne tiek ir daug: vasara (vėliausiai rudenį) bus duotas atsakymas – ar tai kas čia prognozuojama įvyks?