Vartojame 1. Prielinksnį nuo vartojame, reikšdami vietą, nuo kurios kas nors daroma, laiko pradžią, būsenos priežastį, paskirtį. Versiu knygų neskaitytų / Nuo rytų lig vakarų. Kiekvienas nuo savęs ginasi. Lijo nuo pat ryto. Atsibudo sustingusi ir net drebanti nuo šalčio. 0 girios girios!.. / Jos slėpė žmones ne tik nuo ponų: / Nuo dvaro, nuo […]...
1. Priešpriešinio sujungimo sakiniuose antrasis sujungiamas su pirmuoju priešinamaisiais jungtukais bet, tačiau, o, vis dėlto, tik. Tokiuose sakiniuose nevartojame dalelytės gi antrajam sujungti su pirmuoju.
Mes dirbome lauke, gi (=o) mergaitės sukosi troboje.
Jūs žadėjote daug, gi (=tačiau) darbai iki šiol nevykdomi.
2. Sakiniams sujungti nevartotini vertalai vienok (=tačiau, bet, o), o taip pat (=ir, taip pat), tuo tarpu kai...
Aš jam šaukiu, vienok (=tačiau, bet, o) jis, matyt, negirdi....
1. Link vartojame kaip polinksnį, kuriuo reiškiame kryptį. Nulėkė saulės link ir kelis kartus sklandė aplink ją… 2. Polinksnio link nevartojame su įvardžiu kas (kas link). Kas link jo išprusimo, tai jis geras (=0 išprusęs jis gerai, jo išprusimas geras). Ką tu manai kas link (=dėl) mūsų susitikimo? Straipsniai.lt2000 m. gegužės 5 d. įkurtas elektroninis […]...
Nevartojame
1. Šalutinis pažyminio sakinys turi eiti tuoj po pažymimojo žodžio. Jei tarp jų įterpiami kiti žodžiai, nukenčia minties aiškumas.
Knyga guli ant stalo, kurios tu seniai ieškai (=Knyga, kurios tu seniai ieškai, guli ant stalo).
Apsistojome ežero pakrantėje (=pakrantėje ežero), kuriame buvo daug žuvies.
2. Nejunkime į vieną sudėtinį prijungiamąjį sakinių, iš kurių vieno dėl minties logikos negalime laikyti šalutiniu pažyminio sakiniu (neatsako į pažyminio klausimą)....
Prielinksnį iš vartojame, reikšdami vietą, iš kurios vyksta veiksmas arba iš kur kilęs asmuo, būdą, medžiagą, informacijos šaltinį. Prielinksnis iš vartojamas, reiškiant daikto požymį, kitimo santykius, priežastį, išskirtį, laiką. Prielinksnio iš nevartojame su daiktavardžiais nutarimas, pranešimas, protokolas, raštas. Prielinksnio iš nevartokime, reikšdami rūšinę ypatybę, priklausymą, su veiksmažodžiais, valdančiais linksnį be prielinksnio....
1. Kreipinį reiškiame šauksmininku. Vyriškosios giminės šauksmininkas nuo vardininko skiriasi galūne, o moteriškosios giminės dažniausiai abu linksniai visiškai sutampa. Skirtinga kirčio vieta tik trumpo ir tvirtagalio antrojo nuo galo skiemens formose: Liuda (vard. Liuda), Dalia (vard. Dalia), mama (vard. mama), teta (vard. teta).
2. Norėdami pabrėžti atsiribojimą, svetimumą, niekinamąjį atspalvį, stilistiniais sumetimais galime vartoti kreipiniui reikšti ir vardininką.
Matai, Romas, ar aš tau nesakiau, kad taip bus.
Kurgi tu, Marius, taip išgražinai savo fasadą?...
Prielinksnį į vartojame, reikšdami vietą, į kurią kreipiamas veiksmas, veiksmo linkmę, objektą, į kurį krypsta veiksmas. Prielinksnis į vartojamas, reiškiant tikslą, veiksmo būdą, apytikrį laiką, daiktų lyginimo santykius. Prielinksnis į nevartotinas, reiškiant laiko tarpą, per kurį vyksta, įvyksta arba kartojasi veiksmas. Prielinksnis į nevartotinas, reiškiant objektą, kai valdantysis veiksmažodis reikalauja naudininko ar galininko be prielinksnio....
1. Arčiau pažymimojo žodžio vartokime tą pažyminį, kuris išreikštas įvardžiuotine forma.
Žvarbūs rudens lietūs prausė senąją aukštą (=aukštą senąją) liepą.
2. Kai sakinyje yra derinamasis ir nederinamasis pažyminys prieš pažymimąjį žodį, pirma rašome derinamąjį, o prieš pat pažymimąjį žodį - nederinamąjį. Derinamojo ryšį su pažymimuoju žodžiu rodo galūnė, o nederinamasis, nukeltas į priekį, lieka nelabai aiškus.
Buvo karšta vasaros diena.
Gražiuose panemunės šlaituose išaugo puikūs pastatai....
Prielinksnis dėl vartojamas, reiškiant priežastį ir aktyvaus veiksmo tikslą. Prielinksnis dėl vartojamas papildiniui reikšti su veiksmažodžiais dirbti, susitarti. Prielinksnis dėl netinka su veiksmažodžiais atsiskaityti, gydytis, reaguoti. Prielinksnis dėl nevartotinas su būdvardžiais įdomus, -i, naudingas, -a. Prielinksnis dėl nevartotinas, reiškiant tai, kuo remiantis ar kam veikiant kas nors vyksta....
1. Prielinksniai virš, viršum nusako vietą, aukščiau kurios kas yra ar vyksta.
Laukai jau įsiurbė jį, apraizgė virš ražienų plūduriuojančia voratinklių migla.
Šventoji Dvasia paukščiu sukinėjasi virš tavo galvos...
Viršum galvos vėl tas pats prinokęs rudens dangus...
2. Prielinksniai virš, viršum nevartotini laiko prieveiksmio anksčiau reikšme ir reiškiant konkretaus kiekio viršijimą.
Jūsų parodymai prieštarauja virš (=anksčiau) minėtiems liudytojų parodymams....
