Kalbos kultūra

Prielinksnį ant vartojame, reikšdami vietą viršuje, paviršiuje, veiksmo priemonę ir būdą kartu, apytikrę veiksmo linkmę, asmenį, kuriam skiriamas veiksmas. Prielinksnio ant reikalauja veiksmažodžiai bartis, niršti, pykti, rėkti; frazeologizmai griežti dantį, turėti akį. Prielinksniu ant pasakoma kryptis į kokią vietą, jos paviršių. Prielinksnio ant nevartojame su būdvardžiais gabus, -i, geras, -a. Prielinksnio ant nevartokime, reikšdami objektą su būdvardžiais apstus, -i, godus, -i, turtingas, -a.

Vartojame

1. Prielinksnį su vartojame, reikšdami tarpusavio veiksmus, vyksmą ar būseną kartu, veiksmo būdą, laiką.

Musė su bite ginčijos, katra labiau prie ponų prilygsianti.

Katrė jau po šliūbo parvažiavo su vyru pas tėvus, į jo namus.

Seniai jau žmonės su baime laukia kokio nors vargo...

Vyrai iš miško grįžo jau su tamsa.

Lietuvių kalboje be didesnio reikšmės skirtumo vartojami prielinksniai anot ir pasak, iki ir lig, greta ir šalia, pagal ir palei. Gana dažnai klaidingai vartojame prielinksnius. Čia aptariame porą dešimčių prielinksnių, kurių vartojimas gali sudaryti keblumų: ant, apie, aplink, dėka, dėl, į, iš, link, nuo, pagal, pagalba, pas, po, prie, prieš, su, tarpe, ties, už, virš, viršum.