Vartojame
1. Prielinksnį už vartojame, reikšdami vietą, atstumą, daiktą, už kurio imamasi, laiką.
Lapė, už akių užbėgus, parsimetė šalia kelio.
Justės skinamų gėlių šlamėjimas už sienos.
Gyvena tolimoje šalyje, už jūrių mėlynųjų, už girių tamsiųjų.
Kai Vladas ima mane už ausų kilnoti aukštyn, man net grikši kaulai.
Grįšiu už valandos.
Prielinksnį aplink vartojame, reikšdami daiktą, kurį kas nors supa iš visų pusių, buvimo vietą. Prielinksnis aplink nevartotinas, žymint apytikrę vietą, kalbamą, mąstomą daiktą.
1. Prielinksnis ties žymi vietą erdvėje.
Ties medžių viršūnėmis suklykė gervės.
Puikios malonios pakalnės ties Kaunu…
2. Prielinksnis ties nevartotinas, žymint ne erdvės santykį.
Jis niekada ties pasiektu (=prie to, kas pasiekta,) nesustoja.
Atidėjo į šalį kelias knygas, ties kuriomis (=prie kurių) teks ne vieną vakarą praleisti.
Prielinksnį apie vartojame, reikšdami objektą, apie kurį vyksta veiksmas, objektą, į kurį krypsta veiksmas, kalbamą, mąstomą daiktą, buvimo apie ką nors vietą, apytikrę veiksmo vietą, apytikrį veiksmo laiką ir kiekį. Nevartotini su prielinksniu apie veiksmažodžiai aiškinti, įsidėmėti, minėti, nagrinėti, nušviesti. Veiksmažodžiai domėtis, įsitikinti, rūpintis, skųstis reikalauja įnagininko, o ne prielinksnio apie. Nevartojame prielinksnio apie su veiksmažodžiais abejoti, diskutuoti, ginčytis, tartis. Vartojame prielinksnį dėl. Nusakant objektą, prielinksnis apie nevartotinas su veiksmažodžiais liudyti, pažymėti, skelbti.
1. Polinksnis tarpe vartojamas, reiškiant veiksmą ar būseną ko nors viduje, tarp ko nors.
Ko tu stovi durų tarpe (tarpduryje)?
Savo tarpe (Tarpusavy) sugyvename gerai.
Šiame vasaros tarpe daug lijo.
2. Polinksnio tarpe nevartokime su vienaskaitiniais daiktavardžiais ir su įvardžiu tame.
Tikroji padėtis jaunimo tarpe (=jaunimo padėtis) buvo visai kitokia.
Prielinksnį ant vartojame, reikšdami vietą viršuje, paviršiuje, veiksmo priemonę ir būdą kartu, apytikrę veiksmo linkmę, asmenį, kuriam skiriamas veiksmas. Prielinksnio ant reikalauja veiksmažodžiai bartis, niršti, pykti, rėkti; frazeologizmai griežti dantį, turėti akį. Prielinksniu ant pasakoma kryptis į kokią vietą, jos paviršių. Prielinksnio ant nevartojame su būdvardžiais gabus, -i, geras, -a. Prielinksnio ant nevartokime, reikšdami objektą su būdvardžiais apstus, -i, godus, -i, turtingas, -a.
Vartojame
1. Prielinksnį su vartojame, reikšdami tarpusavio veiksmus, vyksmą ar būseną kartu, veiksmo būdą, laiką.
Musė su bite ginčijos, katra labiau prie ponų prilygsianti.
Katrė jau po šliūbo parvažiavo su vyru pas tėvus, į jo namus.
Seniai jau žmonės su baime laukia kokio nors vargo…
Vyrai iš miško grįžo jau su tamsa.
Lietuvių kalboje be didesnio reikšmės skirtumo vartojami prielinksniai anot ir pasak, iki ir lig, greta ir šalia, pagal ir palei. Gana dažnai klaidingai vartojame prielinksnius. Čia aptariame porą dešimčių prielinksnių, kurių vartojimas gali sudaryti keblumų: ant, apie, aplink, dėka, dėl, į, iš, link, nuo, pagal, pagalba, pas, po, prie, prieš, su, tarpe, ties, už, virš, viršum.
Vartojame 1. Prielinksnis prieš vartojamas, reiškiant vietą, būdą, laiką, objektinius santykius, lyginimą su kuo nors. Tu kaip angelas prieš langą,…
Vietininku reiškiame veiksmo vietą, laiko tarpą ir retais atvejais būdą ar būvį su kokybės atspalviu. Laiko tarpui žymėti nevartojame vietininkų dienoje, savaitėje, mėnesyje, metuose, amžiuje. Vietininko nevartojame, kai kalbama apie tai, kas vyksta, turi vykti gyvo padaro viduje, galvoje. Nevartojame dėl rusų kalbos įtakos atsiradusių netaisyklingų vietininkų. Nevartokime vietininko reikšti būviui, daikto pobūdžiui, pavidalui, ypatybei, medžiagai, iš kurios kas nors daroma, priklausymui.