| | | |

Modernūs televizoriai pagal pažangiausias technologijas

“Pastogės” skaitytojų klausimus atsako “Philips Baltijos” atstovybės vadovas Giedrius Martusevičius. Kokius televizorius šiuo metu labiausiai renkasi Lietuvos pirkėjai? Lietuvos pirkėjai pastaruoju metu vis didesnį dėmesį skiria moderniems, žinomų gamintojų produktams. Šiuose televizoriuose įdiegtos naujausios technologijos garantuoja ilgaamžiškumą bei aukštą vaizdo kokybę, ko dažnai negauna perkantys nežinomų gamintojų produktus. Vis dar populiarių įprastų televizorių pasirinkimą lemia žemesnė kaina, tačiau ir čia reikėtų rinktis žinomo gamintojo televizorių. Kiekvienas pirkėjas turi pats nuspręsti, ko ieško, ir išsirinkti optimalų variantą. Žinomi garsūs gamintojai į televizorių technologijų bei saugumo sistemų kūrimą investuoja daug lėšų ir gali pirkėjui pasiūlyti aukštos kokybės produktus. Praėjusiais metais iš visų parduotų televizorių 7 proc. buvo modernūs, plokščiaekraniai. 2004-ųjų prognozėmis šis skaičius turėtų išaugti iki 20 procentų.

Europos Komisija puikiai įvertino Lietuvą

Europos Komisija patvirtino Lietuvos 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją. Lietuva tapo antrąja iš naujųjų ES narių ir penktąja ES šalimi, kurios Strategija patvirtinta. „Labai džiaugiuosi, kad į Lietuvos strateginį dokumentą įtrauktas rimtas įsipareigojimas siekti Lisabonos strategijos tikslų, tokių kaip darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimas. 54,6 % „suartėjimo” tikslui skirtų investicijų tenka su Lisabonos strategija susijusioms išlaidoms. Tai įrodymas, kad Lietuva pasiryžusi taikyti šią strategiją. Esu įsitikinusi, kad šiomis naujomis sanglaudos programomis galime labai padėti Lietuvai gerinti savo konkurencingumą,”- sakė EK komisarė Danuta Hübner, atsakinga už regioninę politiką. EK anksčiau patvirtinusi Maltos, Graikijos, Austrijos ir Danijos strategijas, vakar priėmė teigiamą sprendimą dėl Lietuvos. Mūsų šalies Strategija ir veiksmų programos, kurias numatoma patvirtinti liepą, Europos Komisijos iš karto buvo pripažintos atitinkančiomis reikalavimus. Kaip pranešė Europos Komisija, „strategijoje nustatytas pagrindinis Lietuvos 2007-2013 m. prioritetas – iki 2015 m. panaikinti atotrūkį tarp Lietuvos ir didesnę pažangą socialinėje ir ekonomikos srityje padariusių ES valstybių narių. Tai ketinama daryti sudarant sąlygas ilgalaikiam sparčiam ir tvariam ekonomikos augimui ir užtikrinant, kad lėšos pasieks visus pagalbos gavėjus.

Naujos kartos oranžinis dviratis grįžta į Vilnių

Naujos kartos oranžinis dviratis grįžta į Vilnių

Vilniaus „Akropolyje“ sostinės meras Artūras Zuokas pristatė naujos kartos oranžinius dviračius. Vilniaus mero pristatyta transporto priemonė – naujos kartos oranžinių miesto dviračių pavyzdžiai, kuriuos sostinės gyventojai ir svečiai galės apžiūrėti iki vasario 12 d. Naujieji oranžiniai Vilniaus dviračiai – ekologiška ir šiuolaikiška transporto priemonė, kuri būtų integruota į viešojo transporto sistemą, drauge su miesto autobusais, troleibusais ir moderniu tramvajumi. „Šiandien vilniečiams siūlome naujos kartos oranžinius dviračius. Tačiau norime gauti miestiečių sutikimą – jie patys turi pasakyti, ar miestas pasiruošęs tokiam projektui, ar jo mums reikia“,- sakė Vilniaus miesto meras A. Zuokas. Įgyvendinus naujųjų oranžinių Vilniaus dviračių projektą, mieste būtų įdiegta dviračių nuomos savitarnos sistema. Vilniaus dviratį iš specialaus punkto galėtų pasiimti kiekvienas vilnietis pasinaudojęs specialia nuomos kortele arba Vilniaus e-bilietu. Sistema registruotų, kas ir kada nuomojasi dviratį – taip naujieji dviračiai būtų apsaugoti nuo galimų vagysčių. Pasinaudojus dviračiu ir pasiekus reikiamą tikslą, dviratę transporto priemonę reikėtų grąžinti į specialų nuomos punktą. Tokie punktai būtų įrengti įvairiausiose miesto centrinės dalies vietose.

Islandijos investuotojai įsikurs Vilniuje ir plėsis į kitas Baltijos šalis

Lietuvos bankas suteikė leidimą Islandijos MP Investiciniam bankui (MP Fjįrfestingarbanki hf.) atidaryti filialą Baltijos šalyse. Oficialus filialo atidarymas Vilniuje planuojamas jau šių metų pirmajame ketvirtyje. Žengdamas šį žingsnį Islandijos bankas ketina aktyviau investuoti sparčiai besivystančiose Baltijos šalių rinkose. Vilniuje įsikūręs filialas Baltijos šalims teiks tarpininkavimo vertybinių popierių biržose, įmonių finansinio konsultavimo, kreditavimo, turto valdymo bei kitas investicines paslaugas. MP Investicinio banko filialo Baltijos šalyse direktoriumi paskirtas Dmitrijus Dutovas, patyręs Baltijos bei Rytų Europos finansų rinkų ekspertas. D.Dutovas dvejus metus buvo FMĮ “Baltijos vertybiniai popieriai” (BVP) kapitalo rinkų departamento direktoriumu, bei penkerius metus – BVP valdybos pirmininku. “Kadangi pastaraisiais metais banko veikla šiame regione greitai plėtėsi, filialo atidarymas yra logiškas žingsnis tolesnei banko plėtrai“,- sakė MP Investicinio banko generalinis direktorius Styrmir Bragason. Banko filialas Baltijos bei Šiaurės Europos investuotojams teiks investicines paslaugas Rytų Europos finansų rinkose. MP Investicinis bankas yra pirmoji Islandijos finansinė institucija 2006 m. liepos mėn. tapusi visų trijų Baltijos šalių vertybinių popierių biržų nare. MP Investicinis bankas pagal apyvartą 2006 m. gruodžio mėn. buvo šeštoje vietoje tarp Baltijos šalių vertybinių popierių biržų narių.

|

Ar bus apginti 1.5 milijono vartotojų interesai?

Buitinių vartotojų sąjunga, gindama viešąjį interesą, paprašė Jo ekscelenciją LR Prezidentą pasinaudojant LR Konstitucijos 71 straipsnio suteikta teise, grąžinti Seimo 2007 01 12 priimtą Vartotojų teisių gynimo įstatymą pakartotinai svarstyti dėl to, kad dvi jo nuostatos prieštarauja LR Konstitucijos nuostatoms ir t.t. Niekam ne paslaptis, kad šalyje praktiškai nėra ne vienos viešosios vartojimo sutarties, kuri nepažeistų vartotojų interesų. To priežastis ir teisės aktų spragos, ir Vartotojų teisių apsaugos tarybos prostracija bei impotencija, sąžiningos verslo praktikos ir teismų savo konstitucinės priedermės nesuvokimo stygius. Viso to rezultate pažeidžiamos ~ 1,5 milijono vartotojų teisės. Visa tai vertindamos vartotojų asociacijos siūlė atitinkamas Vartotojų teisių gynimo įstatymo pataisas, kurias deja vetavo Vartotojų teisių apsaugos taryba pritariant Teisingumo ministerijos atstovui. Kai kurių vartotojų asociacijų nuomone būtų tikslinga, kad Prezidentas pasirašytų šią Įstatymo redakciją, kitaip jo priėmimas labai užsitęstų. (Įstatymo projektas Seimui turėjo būti pateiktas jau 2005 m. IV ketvirtį.) Buitinių vartotojų sąjunga pažymi, kad naujoje Įstatymo redakcijoje yra daug teigiamų nuostatų, iš kitos pusės atkreipia dėmesį, kad pavesti ruošti naują Įstatymo redakciją Vartotojų teisių apsaugos tarybai buvo ir nesusipratimas ir tragiška klaida. Visos teigiamos įstatymo nuostatos buvo įvestos todėl, kad to reikalavo Įstatymo koncepsija.

|

Ar kišenėje žvangantis euras atneš laimę ir gerovę ES piliečiams?

Europiečių kišenėse euras žvanga jau penkerius metus, tačiau žmonės dėl to nesijaučia laimingi. Tiesa, daugelis iš jų pripažįsta, kad bendra valiuta yra privalumas. Eurobarometro apklausų duomenimis, per penkerius metus euro rėmėjų skaičius sumažėjo, o kai kuriose šalyse – Italijoje, Olandijoje ir Graikijoje, dauguma gyventojų reiškia net neigiamą nuomonę. Euro zonos gyventojai, paklausti apie tai, kokį efektą daro euras, kaip susitarę atsako vieningai: jie pripažįsta, kad euras palengvino galimybę palyginti kainas ir kad keliauti iš šalies į šalį tapo lengviau, ir netgi mano, kad bendra valiuta daro ES stipresnę pasaulio ekonomikoje. Tačiau stulbina tai, kad net 93 proc. iš jų yra įsitikinę, jog euras išprovokavo kainų augimą. Ir jie nemano, kad tai turėjo reikšmingą įtaką palūkanų normoms, augimui ir vystymuisi, užimtumui ir viešiesiems finansams. Kokios perspektyvos laukia euro? Kokią įtaką bendroji Europos valiuta daro Europos Sąjungai ir kaip ji veikia už ES ribų? – į šiuos ir kitus aktualius klausimus ieškota atsakymų sausio 9 d. popietę Europos Parlamento Liberalų ir demokratų už Europą aljanso surengtame seminare- “Bendrosios Europos valiutos perspektyvos ir įtaka Europos Sąjungoje ir už jos ribų”. Seminaras surengtas neatsitiktinai- į euro zoną ką tik įsiliejo Slovėnija, sukanka penkeri metai, kai cirkuliuoja ES banknotai ir aštuoneri metai nuo bendrosios Europos valiutos atsiradimo finansinėse rinkose.

Technologijų laukia dešimtmečio egzaminas trijose Lietuvos ūkio šakose

Technologijų laukia dešimtmečio egzaminas trijose Lietuvos ūkio šakose

Lietuvoje artimiausias dešimtmetis taps technologiniu išbandymu energetikai, sveikatos apsaugai ir transportui. “Siemens” ekspertų teigimu, būtent šiose ūkio šakose artimiausiais metais labiausiai augs pažangiųjų technologijų koncentracija ir inovacijų poreikis. Tokios išvados parengtos, atsižvelgiant į pasaulines tendencijas, akcentuojamas Jungtinių tautų ir Pasaulio sveikatos organizacijų, įvairių kitų tarptautinių bei mūsų šalies organizacijų bei institucijų tyrimus ir prognozes, kurias pagrindžia ir “Siemens” AG užsakymu praėjusiais metais atlikta ateities scenarijų įvairiose Europos valstybių gyvenimo srityse studija “Horizons 2020”. Mokslininkai prognozuoja, jog 2025 m. pasaulyje gyvens beveik 8 mlrd. žmonių, t. y., beveik 2 mlrd. daugiau nei šiandien. Daugiausia jų gyvens miestuose, kur gyventojų kasdieniai poreikiai pareikalaus milžiniškų technologinių pajėgumų, siekiant garantuoti pakankamą ir patikimą energijos ir vandens tiekimą, tuo pačiu užtikrinant mobilumą, saugumą, sveikatos apsaugą, efektyvią gamybą ir aplinkosaugą. Demografinių pokyčių ir urbanizacijos įtakotos ‚megatendencijos‘ lems naujų technologijų aktualumą ilgalaikėje perspektyvoje. “Technologijos kuriamos žmonėms, kurie gyvens po 20 metų ar daugiau. Į tai orientuojami bendrovės sprendimai, todėl analizuojame, kaip vystysis žmogaus ir valstybės poreikiai – pagal tai plėtosis ir technologijų rinka”, – sako UAB “Siemens” generalinis direktorius Audris Barcevičius.

|

TEO LT už Konkurencijos įstatymo pažeidimą skirta bauda

Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi atlikto tyrimo išvadas ir išklausiusi akcinės bendrovės TEO LT atstovų argumentus, priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad bendrovė pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio, draudžiančio piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, reikalavimus. Šiuo nutarimu TEO LT, AB įpareigota nutraukti Konkurencijos įstatymui prieštaraujančius veiksmus ir per nustatytą laikotarpį pakeisti ADSL prieigos paslaugos teikimo sąlygas taip, kad tiesiogiai ar netiesiogiai nebūtų nustatomos nesąžiningos kainos ar kitos šios paslaugos pirkimo sąlygos. Už Konkurencijos įstatymo pažeidimą bendrovei skirta 3 mln. 11 tūkst. Lt bauda. Skirdama sankciją už Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimą, Konkurencijos taryba atsižvelgė į keletą aplinkybių. TEO LT, AB iš esmės neginčijo Konkurencijos tarybos tyrimo metu nustatytų faktų ir posėdžio metu pripažino padariusi pažeidimą. Remdamasi tyrimo išvadomis, bendrovė ketina prisiimti konkrečius įsipareigojimus, kurie turėtų ištaisyti padėtį tiek didmeninėje, tiek mažmeninėje DSL paslaugų rinkoje. Tyrimo, kuris apėmė 2002 m. – 2004 m. ir 2005 m. I ketvirtį, išvadose Konkurencijos taryba konstatavo, kad AB “Lietuvos telekomas” (dabar TEO LT, AB) veiksmai atitinkamose rinkose nagrinėtu laikotarpiu vertintini kaip nesąžiningų kainų taikymas, apibrėžiamas terminu “kainų spaudimas”.

|

Šiais metais vartotojų skundų skaičius faktiškai viršijo milijoną

2006 m. Rugpjūčio 26 d. “Vakarų eksprese” buvo išspausdintas Giedrės Petkevičiutės straipsnis. Jame rašoma. kad skundų skalė kyla kaip ant mielių. Buitinių vartotojų sąjungos nuomone skundas skundui nelygus. Vieni gina tik tų vartotojų interesus, kiti viešąjį vartotojų interesą. Jeigu skaičiuoti, kad yra skundų, kurie gina visų elektros, šilumos energijos vartotojų interesus – skundų skaičius šiais metais tikrai viršija milijoną. Straipsnyje yra gerų minčių ir gerų pavyzdžių. “Vartojai žino savo teises ir bando jas apginti. Tai liudija apie vartotojų išprusimą” taip teigia Vakarų Lietuvos vartotojų federacijos vadovė A. Rickuvienė. Ji pastebi, kad kadaise Vakarų Lietuvos vartotojų federacija buvo bene vienintelė mūšio lauke, o dabar įvairių valstybinių ir nevalstybinių institucijų prikepta kaip blynų. Anot A. Rickuvienės, gyventojų aktyvumas paslaugų teikėjus skatina pasitempti. Tiesa, daliai paslaugų teikėjų kultūros stoka trukdo objektyviai įvertinti situaciją, yra ir tokių verslininkų, kurie tiesiog negirdi, sakyk jam ką nori.

|

Kainų matematika – vartotojams juridiniams asmenims 2005 metais kainavo 44 mln. Lt

Nauja mokslo šaka – KAINŲ KOMISIJOS AUKŠTOJI KAINŲ MATEMATIKA – vartotojams juridiniams asmenims 2005 metais kainavo 44 mln. Lt. Buitinių vartotojų sąjunga iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos gavo AB VST informaciją ir pabandė apskaičiuoti svertinį tarifų vidurkį už 2005 metus. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ” VISUOMENINIŲ ELEKTROS ENERGIJOS KAINŲ, VISUOMENINIO TIEKIMO PASLAUGOS KAINOS IR JŲ VIRŠUTINIŲ RIBŲ NUSTATYMO METODIKA” nustato: TARIFŲ SVERTINIS VIDURKIS – atskiros rūšies atitinkamų tarifų sandaugų su elektros energijos suvartojimais pagal šiuos atitinkamus tarifus sumos santykis su visu suvartojimu pagal šiuos tarifus. Atrodo viskas aišku ir paprasta – paprasta matematika – aritmetika. Deja taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. VKEKK komisija patvirtino AKCINĖS BENDROVĖS “VST” ELEKTROS ENERGIJOS KAINOS IR TARIFAI BEI JŲ TAIKYMO TVARKĄ, kur energijos tiekėjas įveda dvinarį tarifą- galios dedamosios ir energijos dedamosios unikalų – kWh kainos ir KW mėnesio kainos- derinį.