EMO! Kas tie “Emo”?
Didmiesčių gatvės mirga nuo viena už kitą įdomesnių subkultūrų: hipiai, pankai, gotai jau yra atpažįstami, ko gero, ir mūsų močiutėms, tačiau vis dažniau išgirstame apie naują, iki šiol negirdėtą „veislę“ – tai EMO. Interneto forumai lūžta nuo diskusijų už ir prieš “emo” stilių. Jaunos merginos kone alpsta, aptarinėdamos “emo” berniukų grožį, o tėvai jau ima melstis, kad tik atžala nenuspręstų tapti tėvu… “Emo” (ang. emotional punk) – jaunimo srovė, prasidėjusi JAV, turinti savo stilių ir “pripažįstamas” muzikos grupes. “Emo” – tai punk/hardcore muzikos substilius, išpopuliarėjęs ir dabartinę formą įgavęs devinto dešimtmečio viduryje. “Emo” dar vadinamas emociniu, jausminguoju hardcore’u. Neseniai pasiekusi Lietuvą, “emo” banga įtraukia į savo gretas vis daugiau paauglių, kurie nori pademonstruoti savo išskirtinumą ir naujas, negirdėtas, mažai kam suprantamas tiesas. Naujoji subkultūra formuoja paauglio atsiskyrėlio, atstumtojo įvaizdį. Jiems būdinga depresija, polinkis į saviizoliaciją, liūdesį ir savęs menkinimą. “Emo” subkultūros atstovai išreiškia save rengdamiesi gothic ir punk stiliaus drabužiais. Labai svarbi jų gyvenimo dalis – muzika, o ypač jų mėgstamos grupės. Dainų žodžiai yra cituojami visur ir visada. Būdami itin emocionalios asmenybės, “emo” taip pat kuria eiles, dainas, prozą dažniausiai apie liūdesį, vienatvę, skausmą, meilę ir visuomenės bukumą. “Emo” – tai emocionalusis punk rokas su pop priemaišomis, susiformavęs ir pakrikštytas Vašingtone.