EMO! Kas tie “Emo”?

Didmiesčių gatvės mirga nuo viena už kitą įdomesnių subkultūrų: hipiai, pankai, gotai jau yra atpažįstami, ko gero, ir mūsų močiutėms, tačiau vis dažniau išgirstame apie naują, iki šiol negirdėtą „veislę“ – tai EMO. Interneto forumai lūžta nuo diskusijų už ir prieš “emo” stilių. Jaunos merginos kone alpsta, aptarinėdamos “emo” berniukų grožį, o tėvai jau ima melstis, kad tik atžala nenuspręstų tapti tėvu…

Taigi, kas per “padaras” yra “emo” ir kaip jį atpažinti?

“Emo” (ang. emotional punk) – jaunimo srovė, prasidėjusi JAV, turinti savo stilių ir “pripažįstamas” muzikos grupes. “Emo” – tai punk/hardcore muzikos substilius, išpopuliarėjęs ir dabartinę formą įgavęs devinto dešimtmečio viduryje. “Emo” dar vadinamas emociniu, jausminguoju hardcore'u. Neseniai pasiekusi Lietuvą, “emo” banga įtraukia į savo gretas vis daugiau paauglių, kurie nori pademonstruoti savo išskirtinumą ir naujas, negirdėtas, mažai kam suprantamas tiesas.

Verkšlenantis atsiskyrėlis

Naujoji subkultūra formuoja paauglio atsiskyrėlio, atstumtojo įvaizdį. Jiems būdinga depresija, polinkis į saviizoliaciją, liūdesį ir savęs menkinimą. “Emo” subkultūros atstovai išreiškia save rengdamiesi gothic ir punk stiliaus drabužiais.

Labai svarbi jų gyvenimo dalis – muzika, o ypač jų mėgstamos grupės. Dainų žodžiai yra cituojami visur ir visada. Būdami itin emocionalios asmenybės, “emo” taip pat kuria eiles, dainas, prozą dažniausiai apie liūdesį, vienatvę, skausmą, meilę ir visuomenės bukumą.

“Emo” muzika

“Emo” – tai emocionalusis punk rokas su pop priemaišomis, susiformavęs ir pakrikštytas Vašingtone. Legendos sklando, jog pavadinimą suteikė muzikos gerbėjas iš minios, šūktelėjęs: „You&undefined're emo!“. Paprastai “emo” muzika yra roko deriniai su ramiu arba beprotiškai rėkiančiu solisto balsu. Populiariausios “emo” grupės yra “Dag Nasty”, “Moss Icon”, “Mohinder”, “Promise Ring”, “Mineral”, “Get Up Kids”, “My Chemical Romance”, “The Used”, “Taking Back Sunday”.

Dabar prie “emo” priskiriamos ir masinių žiniasklaidos priemonių išreklamuotos grupės kaip “Fall Out Boy”, ”Panic! At The Disco”. Tačiau taip formuojamas “emo” įvaizdis nėra tikslus. Iš pradžių “emo” buvo pogrindžio scenos dalis, šiam stiliui nebuvo priskirta tam tikro stiliaus muzika.

Kaukolės + kaspinėliai

Viena “emo” atstovių, keturiolikmetė mokinė Aleksandra, pasakoja, jog klasikinis “emo” nešioja „inkariukus“, cigaretės formos džinsus, auskariuką lūpoje, gausiai apveda akis juodu dažu. Nešiojama daug aprangos detalių su kaukolėmis. „Svarbi stiliaus dalis – šukuosena. Kirpičiai ant šono, dengiantys veidą, plaukai iškarpyti, dažnai iš nugaros pašiaušti. Populiariausia plaukus dažyti juodai, tačiau tai nėra būtina. Tarp “emo” merginų madinga įsisegti kaspinėlius į plaukus“, – „padoraus“ emo išvaizdą nupasakoja Aleksandra.

Kai depresuoja negeria, tik pjaustosi

“Emo” Aleksandra teigia, kad šio stiliaus atstovo asmenybė taip pat turi būti niūri, pasaulėžiūra negatyvi. Krizės akimirkomis “emo” paprasčiausiai galvoja apie mirtį.

„Taip, “emo” iš tiesų pjaustosi venas, kai susipyksta su kuo nors ar prisimena ką nors slogaus ir liūdno. Viena mano draugė mirė, nukraujavusi po susipjaustymo. Na, aš nemanau, kad reikia pjaustytis, bet kai kada juk būna iš tiesų sunku“, – konstatuoja naujojo stiliaus atstovė.

Aleksandra primena, jog, kai “emo” užklumpa depresija, jie negeria alkoholio, neslopina savo emocijų, o mąsto apie gyvenimo pabaigą.

Niekas nemėgsta “emo”

Tarp subkultūrų dažnai atsiranda priešpriešų – skinhead’ai nemėgsta pankų, o reperiai nesupranta gotų. Paklausta, su kuo nesutaria “emo”, Aleksandra sako: „Su visais! Absoliučiai niekam nepatinka “emo”, visi nori juos mušti ir naikinti. Gal tik vyresniems kitų subkultūrų šalininkams “emo” netrukdo“, – dūsauja Aleksandra.

Tėvams primena lėlę

Aleksandra, paklausta, kokią vietą gyvenime užima jos stilius, atsako: „Na, man patinka. Kai kurie sako, jog “emo” – naujasis „fyfų“ stilius. Bet aš tam nelinkusi pritarti“.

Žinoma, tėvai retai būna patenkinti paauglių noru išsiskirti ir šokiruoti aplinkinius. Aleksandra taip pat pripažįsta susidūrusi su neigiama tėvų reakcija į jos aprangą. „Mano mamai nepatinka, kaip aš dažausi, ji sako, kad atrodau pernelyg panaši į lėlę“, – nusijuokia pašnekovė.

Mokytojai nesikabinėja

Kitas “emo” šalininkas, keturiolikmetis Justas pasakoja, jog mokytojai nesikabinėja ir toleruoja “emo” aprangos stilių. „Neteko sulaukti neigiamos mokytojų reakcijos. Gal jie net nežino, kas tie “emo”“, – šypteli Justas.