Antiglobalistų internacionalas
Tarptautiniam judėjimui vadovaujama iš vieno centro
Iš kalėjimo šiomis dienomis paleidus žymųjį antiglobalistą prancūzą Žozė Bovę, tarptautinė žiniasklaida vėl atkreipė dėmesį į pasaulinės antiglobalistų organizacijos, kurios veikla kontroliuojama iš vieno centro, užkulisius.
Paaiškėjo, kad būtent Ž.Bovė kartu su paslaptingu veikėju Markosu, kuris save vadina komendantu, vadovauja tarptautiniam antiglobalistų judėjimui.
Priešas – “McDonald’s”
Ž.Bovė, kuris kalėjo už dar 1999 metais organizuotą statomo restorano “McDonald’s” nuniokojimą, šiomis dienomis paleistas iš Prancūzijos kalėjimo.
Aktyvistas, kuris pagarsėjo savo kova su tarptautinėmis kompanijomis ir JAV prekybos politika, birželio 19 dieną pats atvyko į kalėjimą atlikti trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Tačiau jo kalinimo laikas buvo sutrumpintas keturiomis savaitėmis – dviem už gerą elgesį ir dviem dėl nacionalinės amnestijos, kurią po rinkimų paskelbė prezidentas Žakas Širakas.
Anksčiau Ž.Bovė buvo sulaikytas dvidešimčiai dienų, kurios buvo įskaičiuotos į bausmės atlikimo laiką.
1999 metais Ž.Bovė pagarsėjo Prancūzijoje ir užsienyje, kai kartu su vienminčiais dideliais traktoriais nugriovė statomą “McDonalds” restoraną. Taip antiglobalistai protestavo prieš JAV įvestus tariamai drakoniškus prekybos tarifus prancūziškam ožkų pieno sūriui.
Prancūzijos teisėsaugos žinybos kurį laiką delsė vykdyti Ž.Bovės laisvės atėmimo bausmę, būgštaudamos, kad jo įkalinimas sutrukdys prezidento ir parlamento rinkimams.
Ž.Bovė ne kartą šaipėsi iš valdžios baimės patupdyti jį už grotų ir dar aktyviau stengėsi pateikti jam paskirtą teismo nuosprendį kaip politinį užsakymą.
Keikia kapitalizmą, bet mėgaujasi jo privalumais
Antiglobalistai savo akcijas reklamuoja kaip stichines protesto išraiškas. Tačiau triukšmadarių vadai priversti pripažinti, kad jų organizacija – centralizuota ir kad ją dosniai finansuoja pirmiausiai kairuoliškos organizacijos, kurių pasaulyje iki šiol nestinga.
Antiglobalistai kiek įmanydami keikia kapitalizmą, tačiau noriai naudojasi jo privalumais. Jie į akcijas skraido moderniais avialaineriais, gyvena prabangiuose viešbučiuose.
Antiglobalistai nesidrovi dangstytis Vakarų demokratija kaip skydu, kai juos bandoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn už kriminalinius nusikaltimus, pavyzdžiui, už parduotuvių nusiaubimą bei išgrobstymą.
Vienoje radijo stoties “Vokiečių banga” laidų čekų disidentas, smarkiai nukentėjęs nuo komunistinio režimo, sakė: “Tiems rėksniams dabar bepigu dangstytis demokratija ir žmogaus teisėmis. Būtų pabandę jie tokiais būdais protestuoti komunistų valdytuose kraštuose. Jiems būtų tuoj pat užčiauptos burnos”.
Antiglobalistai sako, kad jų pagrindiniai atakų objektai – transnacionalinės korporacijos, turinčios centrus Jungtinėse Valstijose. Tačiau akivaizdu, kad jie atakuoja laisvos verslininkystės sistemą apskritai.
Komendantas giriasi rėmėjais
Maskvos savaitraščio “Argumenty i fakty” žurnalistui Georgijui Zotovui pavyko gauti interviu iš antiglobalistinių pogromų įkvėpėjo komendanto Markoso, kuris, pasirodo, prieš kapitalizmą kovoja net su automatu rankose, ir tai jis daro atokiose Meksikos vietovėse.
Į G.Zotovo klausimą, kas padengia išlaidas, kai tūkstančiams pogromų dalyvių reikia toli nuskristi ir apsigyventi viešbučiuose, pašnekovas atsakė: “Mus remia bičiuliai, tikintys pasaulinės revoliucijos idealais, ir smulkūs verslininkai, puikiai žinantys, kas nutiks jų firmoms, kai pasaulį galutinai pasidalys transnacionalinės korporacijos. Galiu iš istorijos priminti, kad bet kurios revoliucijos organizatoriams pinigų niekad nepristigdavo”.
Rusų žurnalistas buvo atkaklus. Jis norėjo išsamiau sužinoti, kas konkrečiai antiglobalistus finansuoja. Komendantas Markosas šiek tiek praskleidė šydą: “Akcijoms Genujoje mums pinigų skyrė Ispanijos ir Prancūzijos antiglobalistų organizacijos. Joms priklauso šių šalių fermeriai, kurie kenčia nuo globalizavimo. Mus taip pat remia smulkios kompiuterių kompanijos, kurioms iškilo Bilo Geitso grėsmė. Mūsų organizaciją aktyviai finansuoja smulkių užkandinių savininkai, kuriuos nori praryti “McDonald’s”. Mus taip pat remia Europos šalių studentų organizacijos. Turime ir tris solidžius individualius rėmėjus, bet jų pavardžių dėl suprantamų priežasčių paminėti negaliu. Tačiau kai mums pasiūlė pinigų viena kairiųjų Kolumbijos organizacijų, jų neėmėm, nes jie gauti iš prekybos narkotikais”.
Nesiskiria su “Kalašnikovu” ir kompiuteriu
Komendantas Markosas, su rusų žurnalistu kalbėdamasis mobiliuoju telefonu iš Meksikos džiunglių, gyrėsi, kad jo žinioje – tūkstančiai antiglobalistų visame pasaulyje.
Įvairių šalių policijos turi patikimų duomenų, kad būtent Markosas (ir iš dalies Ž.Bovė) vadovavo pogromams Genujoje, Davose, Paryžiuje ir Prahoje.
Antiglobalistų vadas sakė, kad jaučia pasitenkinimą, kai sužino, jog prieš jį dreba miestų, kuriuose planuojami tarptautiniai forumai, merai.
Pasak britų radijo stoties BBC, Markosas niekad nesiskiria su “Kalašnikovo” automatu ir nešiojamu kompiuteriu. Anot BBC, antiglobalistų lyderis prieštarauja pats sau – naudojasi globalinėmis komunikacijos priemonėmis, nors iš paskutiniųjų kovoja su mokslo ir technikos integracija.
Kaukės nenusiims
BBC pažymi, kad Markoso veidą nuolat dengia kaukė. Teigiama, kad jo veido nėra matę net kai kurie artimiausi jo bendražygiai, veikiantys kartu su juo Meksikos džiunglėse.
Į G.Zotovo klausimą, ar ateis tokia diena, kai nebereikės kaukės, Markosas atsakė:
“Tokios dienos nebus. Man patinka būti su kauke. Manau, kad savo įvaizdį sukūriau sėkmingai. Komendantas Markosas niekad nemirs – net jeigu su manimi kas nors atsitiktų, mano vietą užimtų bendražygis, irgi su kauke. Iš esmės kiekvienas, kas išpažįsta antiglobalizmo ir visuotinės lygybės idealus, gali užsidėti juodą kaukę ir tapti dar vienu komendantu Markosu. Kuo tokių žmonių bus daugiau, tuo mums geriau”.
Paklaustas, kokia knyga – Markso “Kapitalas” ar Mao Czeduno “Priesakai”- yra jo biblija, komendantas sakė: “Turiu nuvilti. Su savimi dažnai turiu tik Migelio de Servanteso “Don Kichotą”.
