Laikas galėjo sustoti
Kartais vanduo bėga taip greitai, o kartais taip palengva, nes upelis ne visada sraunus. Vanduo taip kaip ir laikas skuba, bet karts nuo karto sustingsta nors akimirkai. Vanduo bėga bėga, kol nevirsta ledu, o laikas bėga, kol atsiranda kas jį sustabdo.
Kai sutikau tave, net nepagalvojau, kad galiu pamilti, juk tai buvo neįmanoma, nes aš draugavau su tavo draugu. Kartais mes ateidavome pas tave, tu atvažiuodavai su juo pas mane, bet aš nenorėjau suprasti, kad tave pamilau. Tu buvai jo draugas ir žinojai kaip jis mane skaudina, žinojai kiek kartų verkiau, kai jis mane įskaudino. Tu visada rasdavai žodžių mane paguosti, švelniai apkabindavai, būdavau tavo glėbyje, bet to neįvertinau. Mylėjau tave, bet niekam to nesakiau, pradėjau ieškoti progų dar labiau susipykti su draugu, kad tik tu mane guostum. Ir štai nutiko taip: aš palikau savo vaikiną, bet ne, tikrai ne dėl tavęs, tai buvo jo didžiulė klaida padaryta. Po išsiskyrimo aš nedrįsau prisipažinti, kad be galo, be krašto myliu tave. Bandžiau dažniau su tavim susitikti, ieškojau progų.
Ir pagaliau pradėjome susitikinėti, bet ne kaip pora, o kaip labai geri draugai. Po to tu išvažiavai mokytis, likome tik draugai, po truputi nutolome vienas nuo kito, pradėjai mažiau rodyti dėmesio, vis rečiau grįždavai. Man širdelę skaudėjo labai, tiesiog šaukte šaukė tave, troško pamatyti, pabučiuoti ir šiltai apkabinti, bet tu to nenorėjai. Ir štai aš pagaliau išdrįsau tau pasiūlyti susitikti pas draugus, ir praleisti vakarą. Tu sutikai, pabuvome, pašėlome, kaip gera buvo pabūti su tavim, po pirmo pasimatymo pradėjome vis dažniau susitikinėti. Bučiniai, glamonės, svaigūs apkabinimai, taip viskas gražu, nuostabu. Ir štai pagaliau, kai jau patikėjau, kad aš tau patinku, kad galėtume tapti pora aš tau prisipažinau, Myliu tave labai, Tu man patinki, Noriu būti su tavim.
Tu tylėjai ir labai naivia šypsena nusišypsojai, pakilai nuo lovos ir pasakei: mes tik draugais galime būti. Ir ką reiškė tie tavo bučiniai, glamonės? Nesupratau, verkiau, ieškojau paaiškinimo, bet neradau. Tapau tavo drauge, tokia su kuria galėdavai susitikti grįžęs iš mokyklos, tokia kuri tave labai mylėjo ir klausėsi tavo meilės nusivylimų ar gražių santykių. Kentėjau, nes nenorėjau tavęs prarasti ir tikėjaus gal kas pasikeis tarp tavęs ir manęs. Mano meilė stiprėjo su kiekviena minute, sekunde, su kiekviena akimirka.
Ir štai grįžęs vieną savaitgalį tu pasiūlei susitikti pas draugus. Iš tos didžiulės meilės, laukimo aš sutikau, nes tikėjaus kad tu supratai, kad patinku tau ir tai pasakysi. Pabuvę su draugais mes nuėjome į kitą kambarį pasišnekėti apie mus. Tu apkabinai, pabučiavai ir ištarei pačius gražiausius žodžius MYLIU TAVE!!! Svaigau, kai tu šnekėjai taip gražiai, tirpau tavo bučiniuose. Bučiniai virto aistringomis glamonėmis, glamonės vedė prie mūsų meilės. Palengva marškinėliai slinko tavąją nugara, kol nukrito žemyn. Staiga mūsų kūnai susiliejo, paskendome vienas kitame, buvau pati laimingiausia pasaulyje. ir dabar galiu pasakyti esu laiminga labai, nes tave turiu mano kačiuk, myliu labai labai……..
Tavo Saulytė
Atsiuntė: Saulytė
