Pakeistos Mėgėjiškos žūklės taisyklės
| |

Pakeistos Mėgėjiškos žūklės taisyklės

Nuo balandžio 7 d. pakeistos kai kurios mėgėjiškos žūklės ir licencinės žūklės taisyklių nuostatos. Aplinkos ministerija 40 procentų sumažino upelių, kuriuose leidžiama migruojančių ungurių verslinė žvejyba, sąrašą, o pavasarį – nuo kovo 15 d. iki birželio 30 d., uždraudė žvejoti ungurius gaudyklėmis ežeruose ir vandens talpyklose. Žvejams mėgėjams taip pat apribojama ungurių žvejyba – per parą bus leidžiama sugauti ne penkis, o tik tris ungurius. Karpiai yra nevietinės, natūraliai Lietuvoje nesidauginančios žuvys, o kai kuriuose vandens telkiniuose netgi nepageidautinos dėl jų neigiamo ekologinio poveikio (karpiai konkuruoja dėl maisto ir erdvės su vietinėmis žuvų rūšimis – karšiais, lynais, padidina vandens drumstumą ir kt.). Atsižvelgiant į tai, nuo šiol per parą bus galima sugauti ir daugiau negu 5 karpius, tačiau, kaip ir iki šiol, žvejo mėgėjo paros laimikio svoris ežeruose, upėse ir tvenkiniuose negalės viršyti 5 kg, o Kuršių mariose – 7 kg. Baltijos jūroje žvejojantiems žvejams mėgėjams paros laimikis padidintas iki 15 kg. Populiariausia jūroje – menkių žvejyba. Ištraukus šią žuvį iš 30 – 40 metrų gelmės dažniausiai sprogsta jos plaukiojimo pūslė, todėl sugauta ir paleista atgal į vandenį menkė neišgyventų, todėl neberibojamas ir leidžiamų gaudyti menkių dydis (iki šiol buvo 35 cm).

Mėgėjiškos žūklės taisyklių pakeitimai 2009
| |

Mėgėjiškos žūklės taisyklių pakeitimai 2009

Pakeičiu Mėgėjiškos žūklės taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-337 „Dėl Mėgėjiškos žūklės taisyklių patvirtinimo” (Žin., 2005, Nr. 85-3189; 2006, Nr. 95-3740): „3. Organizuojant ir vykdant licencinę žūklę šios Taisyklės taikomos tiek, kiek tai nurodyta Licencinės žūklės organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. D1-75 (Žin., 2005, Nr. 24-784). Saugomose teritorijose mėgėjų žvejybą papildomai reglamentuoja šių teritorijų tvarkymo ir gamtotvarkos planai ir individualūs apsaugos reglamentai.” 2. Išdėstau 8 punktą taip: „8. Per parą leidžiama sugauti 1 lašišą (Baltijos jūroje), šlakį (Baltijos jūroje) ar šamą, ne daugiau kaip 3 vienetus margųjų upėtakių, ungurių, salačių, kiršlių ar ūsorių, ne daugiau kaip 5 vienetus vėgėlių, sterkų, sykų, lydekų, šapalų, meknių, otų (bendras šiame punkte nurodytų žuvų kiekis negali viršyti 5 vienetų), 15 vienetų menkių ir ne daugiau kaip 50 vienetų vėžių (išskyrus rainuotuosius ir žymėtuosius vėžius, kurių sugavimo kiekis ir dydis neribojamas). Per parą sugautų šiame punkte nenurodytų leidžiamų gaudyti žuvų bendras svoris neturi būti didesnis kaip 5 kg, Kuršių mariose neturi būti didesnis kaip 7 kg, o Baltijos jūroje – 15 kg, neskaitant paskutinės sugautos žuvies svorio, ir išskyrus atvejus, kai vienos žuvies svoris yra didesnis nei šiame punkte nustatyta norma. Į laimikį neįskaitomos žuvys, kurios sugautos gyvybingos nedelsiant paleidžiamos atgal į vandens telkinį.”

|

Šiandieninė padėtis policijoje, taškai ant “i”

Šiandien policija prarado pačius geriausius ir labiausiai patyrusius pareigūnus – ši frazė skamba privačiuose pokalbiuose gana dažnai. Kalbama, jog mūsų policija prastai dirba dėl kadrų trūkumo, dėl visiško nebuvimo motyvacijos ir socialinių garantijų. Šiai dienai yra tik vieną privilegija – po 20 tarnybos metų policininkas gali išeiti į pensiją. Policijos komisariatuose šiai dienai nekomplektas siekia 20-25%, ar tai nėra baisūs skaičiai. Šiandien policija išgyvena giliausią krizę per 17 metų. Tokiomis sąlygomis priversti pareigūną dirbti kokybiškai ir atsakingai žiūrėti į savo pareigas praktiškai neįmanoma. Kas prisiims atsakomybę dėl lašas po lašo ištirpusių policijos įstaigose pareigūnų. Ne taip apmaudu, kai patyrę policijos pareigūnai išeina dirbti į kitas valstybines institucijas. Kur kas apmaudžiau, kai jie išeina į privačias įmones. Jie ten išeina tikrai ne todėl, kad ten darbas labai įdomus, bet todėl, kad ten žymiai didesni atlyginimai. Dar blogiau, kai išvyksta geresnio gyvenimo paieškoms į užsienį. Dažnai net iš politikų išgirstame , jei dirbti tokiomis sąlygomis Lietuvoje nepatinka, tai galima važiuoti į užsienį. Tai labai tipiškas šiandieninės visuomenės, valdžios ir visos politinės sistemos požiūris. Šiai dienai policininkų algų problema laikoma ne valstybės, o pačių policininkų problema. Atvykę į svečius kolegos dažnai pakraupsta pamatę, kokiomis sąlygomis tenka dirbti Lietuvos pareigūnams.

Policija ruošiasi cenzūruoti ,,Elektrėnų kroniką“
|

Policija ruošiasi cenzūruoti ,,Elektrėnų kroniką“

Šių metų vasario mėn. Elektrėnų policijos komisariatas mūsų savaitraščiui „Elektrėnų kronika” pasiūlė pasirašyti abipusio bendradarbiavimo sutartį ,,siekiant geriau informuoti gyventojus apie Elektrėnų savivaldybės teritorijoje padarytas ir išaiškintas nusikalstamas veikas…”. Bendradarbiavimo sutartį paruošė Elektrėnų policijos komisariatas. Sutartyje įrašytas įsipareigojimas ,, …pateikti Elektrėnų savivaldybės gyventojams informaciją (prieš tai suderinus ją su atsakingu komisariato darbuotoju)…” pasirodė abejotinas. Be to, kovo mėn. redakcija gavo raštą, kad informaciją iš PK gaus tik akredituoti žurnalistai ir atsiuntė ,,Žurnalistų akreditavimo Elektrėnų policijos komisariate ir jų darbo taisykles”. Kovo 29 d. dalyvavau Lietuvos Teisingumo Ministerijoje vykusioje konferencijoje ,,Teisinės tematikos publikacijos Lietuvos visuomenės informavimo priemonėse: kokybės standartai ir problemos”, kurią organizavo Lietuvos žurnalistų sąjunga. Konferencijoje kalbėjo LŽS pirmininkas D. Radzevičius, Teisingumo ministras P. Baguška, Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro pavaduotojas G. Jasaitis, advokatė L. Meškauskaitė, išleidusi knygą ,,Žiniasklaidos teisė”, žurnalistai R. Grinevičiūtė, V. Matulevičius ir kt. Konferencijos metu konsultavausi su LŽS pirmininku D. Radzevičiumi dėl iš Elektrėnų PK gautų dokumentų. Lietuvoje gali būtį grąžinta cenzūra, kurią bendradarbiavimo sutartimis su laikraščių redakcijomis įtvirtina atskirų policijos komisariatų vadovybė.

|

Gyventojai policijai teberašo neigiamą pažymį

Pareigūnai ir visuomenė skirtingai vertina kriminogeninę padėtį, policijos darbo efektyvumą bei atsakomybę už saugumą. Beveik pusė šalies gyventojų nesijaučia saugūs savo gyvenamojoje vietovėje ir dėl to kaltina policiją. Tuo tarpu pareigūnai nėra linkę prisiimti atsakomybės ir nurodo, kad savo saugumu pirmiausia turi rūpintis pati visuomenė. Tokios skirtingos pozicijos išryškėjo pernai gruodį atlikus gyventojų ir policijos pareigūnų nuomonės tyrimą. Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Viešojo saugumo departamento vyriausioji specialistė dr. Eglė Vileikienė teigė, kad sociologiniu tyrimu siekta išsiaiškinti, kaip Lietuvos gyventojai vertina viešojo saugumo įstaigų darbą, saugumo jausmą ir nusikaltimų kontrolę bei prevenciją. Visuomenės nuomonę siekta sulyginti su policijos pareigūnų požiūriu, todėl tie patys klausimai buvo užduoti ir kriminalinės policijos tyrėjams bei prevencijos padalinių darbuotojams. Apklausus daugiau kaip 2 tūkst. respondentų, išaiškėjo, kad gyventojai ir pareigūnai tarp skaudžiausių viešojo saugumo problemų vienbalsiai įvardija turtinius ir nepilnamečių įvykdomus nusikaltimus bei eismo saugumą. Skirtingai nei policija, žmonės dar linkę akcentuoti smurtinius nusikaltimus: nužudymus, sunkius kūno sužalojimus ir išžaginimus. “Tikėtina, kad tokiems gyventojų vertinimams turėjo įtakos žiniasklaidoje dažnai minimi sunkūs smurtiniai nusikaltimai”, – įsitikinusi E.Vileikienė.

|

Reikalai su policija

Keletas žmonių bei esanti situacija mane tiesiog privertė parašyti šį blogą. Noriu užduoti Jums klausimą. Negi neesate mokėję policininkams ir niekada negirdėjote apie mokamus kyšius?niekada nematėte kaip patys pareigūnai pažeidinėja taisykles? Kai važiuodami kalba telefonu, daro visiškai nesuvokiamus manevrus, stipriai viršyja leistiną greitį? Važiuotų be saugos diržų? Neblaivūs sėstų prie vairo? Tokia nuomonė susidaro perskaičius kai kuriuos komentarus. Negi nemanote, kad reiktų kaip tik apie tai kalbėti. Kodėl kalbame apie STT leidžiamas per dideles galias, o neužsimename, kad ir be jų yra daugybė žmonių, kuriems yra leidžiama daryti viskas, ką jie nori. Sutinku. Klysti yra žmogiška, tik kodėl policijos pareigūnai turi teisę išsisukti, o mes paprastieji kaip įmanydami stengiames pakeisti situaciją. Kartais susidaro toks įspūdis, jog grįžtame į sovietinius laikus. Kada nebuvo galima pasakyti blogai apie tuometinę valdžią. Mano situacija ne išimtis. Vos tik paminėjus tiesą apie „angelų sargų” daromus nusižengimus vietoj to, kad būtų bandoma spręsti problemą, jie bando užčiaupti žmogų. Kodėl žmogui, kuris nesivežioja tam tikros pinigų sumos su savimi ar tiesiog nėra drąsūs, kad susitarti yra išrašoma bauda. Kai tuo tarpu žmonės, kurie visada turi pinigų išsisuka. Kai tik yra greičio sumažinimas mes visada žinome, kad kelio gale gali stovėti ekipažas ir neduok Dieve viršysit 9km/h, jūsų laukia ilgas pokalbis.

|

Gelbėkitės. Kaune siaučia ne mafija, o policijos pareigūnai

Visuomenė nepasitiki policija. Policijos pareigūnai pažeidinėja įstatymus. Girti policijos pareigūnai užmušinėja žmones. Policija nekovoja su nusikalstamumu. Policija… Policija savo ruožtu šaukia, kad viskas yra ne taip, kad algos mažos, o krūviai dideli. Žmonės nepatenkinti, o patys piliečiai nesisaugo. Policininkai tai tos pačios visuomenės dalis, pažvelkite į save… Generalinis komisaras pakeistas, situacija tuoj – tuoj ir pagerės… Ar tikrai? Kantrybė išseko belaukiant…to pagerėjimo. Jei kartais tektų lankytis Kaune, melskite Dievą, kad tik netektų kreiptis į… policiją… Senojo Generalinio kadencija į pabaigą… Liepos mėnuo, Kaunas, Karaliaus Mindaugo g. „Akropolio” stovėjimo aikštelė… Čia pat prie pastato, patys pastatę savo auto neįgaliesiems (?) skirtoje vietoje su įjungtu avariniu; lempučių mirksėjimu (aikštelė per kelią beveik tuščia)…pareigūnai netoliese baudžia (tokius pačius kaip patys) pažeidėjus… Stoviu ir akivaizdžiai fotografuoju… Nulis emocijų, tarytum savam kieme tinkamai stovėtų. Na nieko tokio, karšta, vasara, matyt perkaito. Aš aišku žmogus pakantus, kaip ir dauguma lietuvių. Kentėt galiu ilgai. Gruodis tame pačiame Kaune, viešojo transporto stotelė Žaliakalnyje, vis dar senojo Generalinio kadencija, nors ir l.e.p. Lauke minusinė temperatūra, stotelėje ant suoliuko guli žmogelis. Miega turbūt. Na atrodo aišku jis ne kaip…bet vis tik žmogus… Skambinu stebuklinguoju telefono numeriuku 112, laukiu… signalas po signalo, niekas nekelia.

Policijos darbas
|

Policijos darbas

Sekmadienio dieną pora Lietuvos policijos kelių patrulių labai stengėsi sugadinti gerą kelionės nuotaiką. Bevažiuojant ramiai autostrada Klaipėda – Kaunas, jau beveik prie Kauno sustabdė du pareigūnai. Vienas atkeliavęs, nieko nepasakęs, pakišo panosėn daiktą vadinama Berkutu ir rodo skaičiukus 138 ir laiką 15:27, tada nutaręs, kad man viskas aišku liepia mokėti baudelę. Kadangi aš važiavau nustatęs tempostatą ant 119, pagal GPS visą laiką judėjau panašiu greičiu, tai labai pasipiktinęs pabandžiau įrodyti, kad gerbiamasis patrulis klysta. Argumentavau kad 15:27 yra maksimum keliasdešimt sekundžių nuo esamo momento, kad GPS duomenys labai skiriasi nuo šių skaičių, kad tempostatas stengiasi palaikyti pastovų greitį ir pan. Dėja jam GPS parodymai nieko nesakė, mano žodžiai irgi nieko nesakė, tad pasigriebęs visus dokumentus ir netaręs nei žodžio nukulniavo į savo automobilį. Supratęs kad ir man reiktu kažkur eiti, išlipau ir nuėjau iš paskos. Ten ponas Rytis jau pasiėmęs blankus ir tušinuką grąsinosi rašyti pažeidimo protokolą, jo kolegai pasiūlius “jeigu šalta lipti į automobilį, jei nešalta likti stovėti šalia” pasilikau stovėti ir žiūrėti kaip naudojamas berkutas greičiui nustatyti, beigi toliau įrodinėti savo teisybę. Turbūt pamatęs kad “susitarti” nepavyks, pirmasis patrulis ėmėsi pildyti protokolo. Jo kolegos paprašius parodyti kaip veikia vadinamasis greičio nustatymo prietaisas, jis “nušovė” vieną automobilį.

|

Tauragiškę piktina policininkų savivalė

Vienas pagrindinių policijos uždavinių – žmogaus teisių ir laisvių apsauga, – teigia Policijos veiklos įstatymas. Tačiau tauragiškė Vitalija Borkertaitė mano, kad Tauragės policininkai su ja pasielgė priešingai. Mergina įsitikinusi, kad pareigūnai nubaudė ją nesilaikydami teisės aktų reikalavimų ir paprasto padorumo. Viename Tauragės bankų administratore dirbanti V.Borkertaitė prieš aštuntą valandą atvykusi į darbą buvo nustebinta, kai į dar uždaryto banko duris pasibeldė policininkai. Nuėjusi atidaryti durų ji sužinojo, kad pareigūnai ieško jos. Tarnybiniu automobiliu atvykę policininkai pasiteiravo, ar prie banko stovinti mašina yra jos. Pasak merginos, policininkai paprašė atnešti mašinos dokumentus. Jai tai padarius, vienas pareigūnas tarnybine mašina nuvažiavo, o kitas liko aiškintis. Kaip „Tauragės kurjeriui” pasakojo V.Borkertaitė, su ja pasilikęs policininkas paaiškino, kad ji pažeidė taisykles, nes automobilio stiklai užtemdyti daugiau, nei leistina. Pasak merginos, policininkas pareikalavo duoti jam mašinos raktelius, kad galėtų ją nuvairuoti į komisariato kiemą. – Aišku, kad aš atsisakiau atiduoti automobilį, todėl policininkas pasiėmė mašinos dokumentus ir nusinešė, liepęs man atvažiuoti į policiją, – pasakojo banko darbuotoja. Į Tauragės rajono policijos komisariatą V.Borkertaitė nuvyko vakare, baigusi darbą. Mergina sako, kad ten ilgai ieškojo rytą pradėto rašyti administracinės teisės pažeidimo protokolo, tačiau jo taip ir nepavyko rasti.

Skandinavai vis dar prisibijo lietuvių

Lietuvos įvaizdžio kūrimu besirūpinančios valdžios institucijos ir viešųjų ryšių specialistai kursto nesiliaujančias diskusijas apie tai, kas ir kokie mes esame bei koks mūsų įvaizdis užsienio šalyse. Žiniasklaidą neretai pasiekia pranešimų apie lietuvių nusikalstamą veiklą užsienio valstybėse. Mūsų nebestebina tautiečių vagystės, viešosios tvarkos pažeidimai, dokumentų ir vertybinių popierių klastojimas ar pinigų prievartavimas. Pasitaiko ir sunkesnių Lietuvos piliečių nusikaltimų svetur – prekybos žmonėmis, žmogžudysčių… Lietuvių iškrėstos eibės juodina šalies vardą ir sukuria neigiamą net ir artimiausių kaimynų požiūrį į Lietuvą bei jos gyventojus. Po Europos Sąjungos plėtros 2004 m. kartu su pigia darbo jėga į Skandinavijos šalis plūstelėjo ne tik geresnio uždarbio, bet ir neteisėtai pasipelnyti besitikinčių lietuvių. Net ir nedidelė grupelė nusikaltėlių suteršia sąžiningai dirbančių Lietuvos piliečių vardą. Neretai žiniasklaidoje pasitaikantys pranešimai apie nusikalstamą lietuvių veiklą Skandinavijos šalyse verčia šalies gyventojus saugotis ir laikytis atokiau nuo mūsų kraštiečių. Bandydami pagerinti sugadintą įvaizdį lietuviai imasi iniciatyvos – buriasi į bendruomenes, dalyvauja įvairiose gerumo akcijose, susitikimuose ar net įkuria chorus… O kokį įvaizdį buvo susikūrusios skandinavų tautos apie mūsų protėvius? Atsigręžkime į istoriją.