Lietuvoje beveik visi moterims skirti žurnalai imasi temų apie greito ir nesveiko maisto žalą grožiui bei sveikatai. Ir kone kiekvienas vaikas gali pasakyti, kad įvairūs traškučiai ir mineralizuoti gėrimai yra nesveika. O štai švieži vaisiai ir daržovės tiesiog būtini. Tačiau nepaisant nieko, vis didėjantys įvairių pusgaminių pardavimai didžiuosiuose prekybos centruose perša mintį, kad šis išmanymas yra paviršutiniškas ir jo nepakanka pasipriešinti nesveiko maisto manijai. Gydytoja dietologė Edita Gavelienė pastebi, kad sąvoka „greitas maistas“ nėra tapati „nesveikam maistui“. Pavyzdžiui, įvairios greitai paruošiamos košės – visiškai sveika. Prie nesveiko maisto priskirtini įvairūs pusgaminiai su įvairiais maisto priedais, pagerinančiais spalvą, kvapą, skonį, aromatą, tirštumą, juose nemažai druskos ir sočiųjų riebalų. Pavojingos sveikatai yra kancerogeninės medžiagos – jos atsiranda šildant tokį maistą nesočiuosiuose riebaluose (skrudinamos bulvės – jau chrestomatinis pavyzdys). Tiesa, gydytoja perspėja, kad ant produktų etikečių esantys E raidės indeksai su skaičiumi ne visada reiškia pasibaisėjimą sukeliančius konservantus – savo E indeksą turi ir vitaminas C, ir krakmolas, karotinas, kiti nekenksmingi priedai.

Pastaruoju metu atlikti tyrimai mokslininkams leidžia manyti, kad smaližiavimas yra ne blogas įprotis, o įgimtas organizmo poreikis. Jautriosios liežuvio ląstelės (receptoriai) gali atskirti 4 svarbiausius skonius: saldų, sūrų, rūgštų ir kartų. Jos išsidėsčiusios skirtingose liežuvio vietose. Saldaus skonio receptoriai yra ant liežuvio galiuko, kartaus – prie liežuvio šaknies, o rūgštaus yra liežuvio kraštuose. Skonio pojūtis labai svarbus visai virškinimo sistemai ir bendrai organizmo būklei. Sudirginti skonio receptoriai pasiunčia nervinį impulsą į tam tikrą galvos smegenų sritį, veikiančią virškinimą. Labai ilgai smaližiai buvo laikomi stresų ir silpnavališkumo aukomis, medžiagų apykaitos sutrikimo kamuojamais ligoniais. Tačiau nauji tyrimai rodo, kad dėl visko kaltas įgimtas poreikis saldumynams. Mokslininkams pavyko atrasti geną, kuris “verčia” smaližių vidury nakties pakilti iš lovos ir sušveisti plytelę šokolado, arbatą saldinti 5 šaukšteliais cukraus ir pan. Mokslininkai, padarę daugybę eksperimentų, įrodė, kad moterys iš prigimties jautresnės karčiam skoniui, todėl labiau mėgsta saldumynus. Tuo tarpu stipriosios lyties atstovai labiau linkę mėgautis pipirais, česnakais ir garstyčiomis negu saldainiais.

Česnakas – ilgametis augalas, ilgais siaurais lapais ir dekoratyviniais žiedais. Jo galvutę sudaro keletas skiltelių, padengtų plona balta luobele. Česnakai naikina bakterijas, grybelius, virusus, ramina, padeda atsikosėti, gydo alergiją, stimuliuoja kraujotaką. Kai kurie mokslininkai mano, kad neturint vaistų česnakais galima gydyti visas ligas. Česnakai nuo neatmenamų laikų augo Centrinėje Azijoje. Šių šalių žmonės jais nuo seno gydydavo infekcines ligas. Dabar česnakai pasklido po visą pasaulį, jų nuolat dedama į maistą. Nustatyta, kad net daugeliui žmonių nepatinkantis česnakų kvapas taip pat pasižymi gydomosiomis savybėmis. Iš česnakų gaminami įvairūs vaistai, bet geriausia valgyti žalius arba keptus česnakus. Jie labai lengvai pasisavinami. Jeigu česnakai “užkandami” petražolėmis, tai jų specifinis kvapas beveik nejuntamas. Česnakai skystina kraują, mažina arterinį spaudimą, neleidžia formuotis trombams, mažina cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje, gydo peršalimo ligas.