Vandens slidininkų nuotykiai
|

Vandens slidininkų nuotykiai

Penktadienį 16.32 šeši vandens slidininkai (Agnė, Vaiva, Gintaras, Liova, Jonas ir aš) leidosi į neapsakomą avantiūrą – pasislidinėjimą per lietų. Deja, mūsų vadas nespėjo į traukinį(tiesą pasakius, aš ir pati vos nepavėlavau:), todėl žygį pradėti teko mums vieniems. Išlipę Pailgio stotelėje, pasukome prie Žeimenos upės, ketinome surasti tiltuką, užkurti laužą ir laukti vado. Bet netrukus paaiškėjo, jog nelabai kas iš mūsų žino, kaip rasti tą tiltuką. Kur eiti: į kairę ar į dešinę? Pasikliovę Jono nuojauta, pasukome į kairę. Žygiavome nešdamiesi savo vandens slides, gėrėdamiesi lietaus kaukšėjimu į jas, kol priėjome sodybą. Ilgai nesusimąstę, nusprendėme patrumpinti kelią prie upės tiesiai per ją. Bet sargybiniams šuniukams tai, matyt, nelabai patiko ir jie kaip įmanydami garsiau ėmė siųsti aliarmo ženklus savo šeimininkui. Gerai, kad spėjome pasprukti, nes piktas šeimininkas išėjo į lauką daryti tvarkos rimtai apsiginklavęs. Priėję prie upės, nustatėme, kad nuo tiltelio tolstame, vadinas, reiktų grįžt, bet niekas neturėjo noro akis į akį susidurt su apsiginklavusiu ir akivaizdžiai priešiškai nusiteikusiu žmogėnu, todėl padarėme nemažą lanką, bet galų gale radome savo tiltelį ir perėję jį, įkūrėme laužą. Per tuos klaidžiojimus vado teko laukti ne taip jau ilgai, o ir tą laiką mes efektyviai išnaudojome, pvz. taip išvaškavome slides, kad jos ėmė slysti ne tik į priekį, atgal, bet ir į šonus.

|

Moteris reikia dievinti

„Man atrodo, kad ir spalvos, ir drabužiai turi derėti, o staiga kokia nors studentė ima ir įtikina, kad kakofonija šiandien – stilius. Pradedi galvoti, kad mergina tikrai teisi – tai jos originalus stilius, batų, skarelės ir plaukų spalva turi skirtis. O jai dera. Ir mokaisi to naujo derinimo, mokaisi nekritikuoti to, ko nereikia. Pasirodo, moterys dažnai teisios. Mamą irgi kritikuodavau: “Tu to nedarai, tu to nemoki, to nenori”. Tėvus kritikuoja visi vaikai, tačiau šiandien skaudžiausia prisipažinti, kad varžiausi mamos. Kaip paaugliui su tokia mama eit – kukli kaimo moteriškė, apsirengt nemoka? Man šiandien dėl to gėda. Esu ir tėvui pasakęs tai, dėl ko vėliau teko gailėtis. Atsiprašiau. Jis buvo grįžęs iš kalėjimo, kažko susipykom, aš ir leptelėjau: „Geriau būtum ir negrįžęs“. Bet tėvas, išmintingas žmogus, suprato, koks prieštaringas vaikino charakteris. Jis negyveno vien emocijomis. Ir grįžęs iš kalėjimo elgėsi išmintingai – nieko nekritikavo, nepeikė, tarsi jam ir buvo skirta ten pabūt kaip politiniam kaliniui. Tėvas ramiai priėmė visas gyvenimo negandas. Tai mane ir šiandien labai stebina. Manau, dar turiu mokytis to sveiko optimizmo. O kalbant apie profesinę kritiką, viskas vyko atvirkščiai. Iš pradžių toks tykutis, švelnutis buvau, nelabai ką išmaniau, nors apie filmus pradėjau rašyti mokydamasis dešimtoj klasėj, – šiandien juokas ima, kai paskaitau.

JAV: sveiki, bedvasiai, plieniniai kareivėliai !!!
|

JAV: sveiki, bedvasiai, plieniniai kareivėliai !!!

Kitais metais JAV armija kulkosvaidžiais apginkluos ir robotus, nors juos ir kontroliuos žmonės. Kitų metų kovą prasidėsiančiu Talon robotų diegimu užsiima juos gaminanti Foster-Miller kompanija. Pasak jos atstovų, šie robotai bus aprūpinami M240 arba M249 kulkosvaidžiais, tačiau gali būti išleistos ir raketsvaidžiais ginkluotos modifikacijos.

Visoms tinkama dieta
| |

Visoms tinkama dieta

Žiemą tamsu, šalta, todėl organizmas reikalaute reikalauja riebalų ar kitokio „stipresnio“ maisto. Taip svoris ir didėja… Jeigu rūpesčių kelia tik du trys kilogramai, jų atsikratyti pakaks savaitės. Paskui, žinoma, reikės pasistengti, kad numestas svoris neataugtų. Paprasta 5 dienų dieta: 2–3 kg per darbo savaitę. Siūlome išbandyti penkių dienų dietą. Jos pagrindą sudaro paprasti, kasdieniai produktai: duona, sviestas, pienas, sūris, vištiena, bulvės, makaronai, obuoliai… Taigi nereikės blaškytis po parduotuves ieškant ypatingų produktų. Be to, valgydama skrandžiui įprastą maistą patirsi mažiau streso. Mūsų siūlomos dietos valgiaraštis per dieną neviršija 1300–1400 kcal. Todėl didelio alkio neturėtum jausti. Per dieną siūlomi trys pagrindiniai valgymai, tarp jų – 1–2 užkandžiai. Dieta sudaryta taip, kad sotus valgis būtų ir vakare – prieš užmingant nereikės kankintis. Be to, daugelis sočiausiai maitinasi vakarais, grįžę iš darbo. Jeigu tai įvyksta bent dvi valandos iki einant miegoti – nieko bloga.

Katės ūkas mokslininkams – vis dar mįslė
| |

Katės ūkas mokslininkams – vis dar mįslė

Orbitinis Hablo teleskopas padarė naujų Katės ūko fotografijų. Nuo mūsų Saulės sistemos iki šio kosminio objekto – 3000 šviesmečių. Katės akimi vadinamas planetinis ūkas NGC 6543 parodo, kaip vyksta į Saulę panašios žvaigždės “gyvenimo” etapas. Tai – vienas iš sudėtingiausių žinomų planetinių ūkų. Jo centre vis dar matoma žvaigždė maždaug kas 1500 metų į ją supančią erdvę išmesdavo savo materijos dalis.

Doom Tokijo požemiuose
|

Doom Tokijo požemiuose

Prieš 12 metų Tokijuje prasidėjo grandiozinio požeminių G-Cans kanalų tinklo statyba. Projektas skirtas apsaugoti miestą nuo potvynių taifūnų ir lietingojo periodo metu. Šiandien eksploatuojama sistema sudaryta iš penkių 32 m skersmens ir 65 m gylio gigantiškų betoninių rezervuarų. Jie sujungti specialiais 50 m gylyje nutiestais tuneliais, kurių bendras ilgis – 64 km.

Elitas: pro runkelių plantacijas – į getą

Elitas: pro runkelių plantacijas – į getą

Iš karto turiu nuvilti pikantiškų dalykėlių ieškančią skaitytojų dalį: apie kultūros, mokslo, ekonomikos elitą šiame straipsnyje nebus kalbama. Taip pat ir “sexy”, anot profesoriaus Mariaus Šaulausko žodis “getas” čia vartojamas veikiau klasikine, uždaros, nebūtinai žydų, bendruomenės prasme ir su tragiškuoju holokaustiniu ghetto mažai ką turi bendro. “Nuseksinus” ir sulietuvinus šį žodį išeitų Vilnijai būdingos darybos vietovardis Getiškės. Į aplink Vilnių dešimtimis dygstančias Getiškes veržiasi ką tik prasikalusi mūsų vidurinioji klasė. Klasikinis elitas vis dar tebegyvena Paryžiaus Lotynų kvartale, Niujorko Green Village, kur nors Prahos Vinohraduose ar kokioje nors Vilniaus Pilaitėje. Taigi, Getiškės. Patikima tvora aptvertas keliolikos ar keliasdešimties iš pažiūros skirtingos architektūros namų kvartalas su perimetrą ir ne tik jį stebinčiomis vaizdo kameromis bei – neretai – saugos tarnybos postu prie įvažiavimą užtvėrusio šlagbaumo. Erdvė, komfortas ir saugumas, kaip pabrėžiama nekilnojamojo turto agentūrų reklamose. Sveiki atvykę į Getiškes!

Psichoterapijos raida Lietuvoje
| | |

Psichoterapijos raida Lietuvoje

Šiandien Lietuvoje dirba per du šimtus psichoterapeutų, atstovaujančių įvairios srities mokykloms ir kryptims. Tai palyginti jauna sritis, vienas intensyviausių jos raidos etapų prasidėjo atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir “nukritus geležinei uždangai”. Psichoterapija, kaip metodu, pradėta domėtis gerokai anksčiau. Pasidalyti mintimis apie šios srities istorijos faktus bei nūdienos aktualijas GM pakvietė Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologę psichoterapeutę Liudmilą ANDRIKIENĘ, Humanistinės ir egzistencinės psichologijos instituto direktorių Rytų Europos egzistencinės terapijos asociacijos prezidentą Vilniaus universiteto profesorių Rimantą KOČIŪNĄ ir Lietuvos psichoterapijos draugijos viceprezidentą Vilniaus universiteto docentą gydytoją psichoterapeutą Eugenijų LAURINAITĮ. Eugenijus Laurinaitis: Pirmasis psichoterapijos raidos etapas, kai sritimi pradėjo domėtis gydytojai ir psichologai, neturėję psichoterapinio pasirengimo, manau, vadintinas “laukinės” psichoterapijos metais. Vieni pirmųjų entuziastų ir specialistų ugdytojų – doc. Napoleonas Indrašius ir dr. Aleksandras Alekseičikas. Nuo 1976-1977 m. prasidėjo aktyvaus mokymosi ir savarankiškų studijų etapas. Tuomet susiformavo 12-15 specialistų grupė – vidurinioji psichoterapeutų karta.