| |

Nauji Warcraft 3 smegenys

Dauguma mėgsta kritikuoti strateginį kompiuterio intelektą šiuolaikiniuose RTS, kaltindami jį sukčiavimu ir nenatūraliu pačiam žaidėjui elgesiu. Būtent dėl to pora entuziastų pasaulin paleido Warcraft 3: Reign of Chaos ir Warcraft 3: The Frozen Throne nemokamą modifikaciją Advanced Melee AI (sutrumpintai – AMAI). AMAI – tai bandymas ištaisyti jau egzistuojančio AI, Blizzard programistų “įsiūto” į žaidimo kodą, trūkumus. Pagerintas elektroninis priešininkas pastoviai įvertina kovos eigą, pagal įvairius parametrus (turimas aukso kiekis, priešiškų armijų dydžiai, kiek ilgai jau trunka žaidimas, ir t.t.) pasirinkdamas geriausią taktiką. Jis veikia bet kuriame skirmish tipo žemėlapyje ir šiai dienai (v2.31) palaiko visas pataisoje v1.17b įvestas naujoves, o, kad sudarytų tikrovišką iliuziją, kad žaidžiame prieš realų, gyvą priešininką, kompiuteris net pradėjo… juokauti. Tai jis daro žaidimo metu, laidydamas ironiškas žinutes žaidėjo adresu. Apgauti tokį protą – gan nelengva užduotis net patyrusiam Warcraft fanui. Beje, dabar pergalė suteikia žymiai didesnį pasitenkinimą, nei nugalėjus standartinį priešininką.

| |

Vaikinai neverkia

Varšuvos L’Art studijos gelmėse vyksta įtemptas darbas. Kuriamas naujas nuotykinis žaidimas Boyz Don’t Cry, kuram patys autoriai jau pranašauja geriausio 2004 m. žaidimo titulą. 3D ir pikselinių šešėlių galite nelaukti – žaidimas atliktas klasikiniu, pieštiniu stiliumi, o žaidimo sąsąją galimą nusakyti tradiciniu LucasArts principu “pažymėk-ir-spustelk”. Žaidimas kuriamas vienvardės lenkiškos komedijos (“Chlopaki nie placza”, 2000), pasakojančios apie dviejų nevykėlių gangsterių nuotykius, pagrindu. Fredas – nervingas, pernelyg savimi pasitikintis banditas, mėgstantis brangius dalykėlius ir turintis blogą įprotį pirma šauti, o tik po to klausinėti. Vieną gražią dieną jis pagavo savo draugelio, rožiniu megztiniu vilkinčio niekšo “SuPearMan” paleistą kulką. Taip būtų ramiai sau ir numiręs, bet Aukštesnės Jėgos nemirtingos Fredo sielos atžvilgiu turėjo kitų planų…

“Nuhakink” Interpolą
| |

“Nuhakink” Interpolą

Klaidų-klaidelių ar pasenusios informacijos pasitaiko ir valstybinių institucijų svetainėse, bet tokį dalyką pamatai tikrai ne kiekvieną diena, ir, jei tai būtų eilinė svetainė, niekas ir nesidomėtų, tačiau… Interpolo svetainėje aptikta įdomi klaida, leidžianti kaip nusikaltėlį pateikti bet kurį žmogų, prie jo nuotraukos pridedant atitinkamą prierašą. Tai pasiekiama tokia nuoroda:

Pasiektas naujas IT nusikalstamumo rekordas
| |

Pasiektas naujas IT nusikalstamumo rekordas

Šiais metais mes tapome didėjančio fišingo aukų skaičiaus liudininkais, nemažėja ir virusinių atakų. Ekspertai pažymi atsiradus naujas tendencijas: kenkėjiškų programų kūrėjų konkurenciją ir mobiliesiems įręenginiams skirtų virusų epidemijos grėsmę. Kasmetinėje MessageLabs ataskaitoje sakoma, kad 2004 metais buvo patikrinti 147 milijardai el. laiškų, ir viename iš 16 buvo virusas. Praėjusiais metais virusas buvo randamas viename iš 33 laiškų, o 2002 metais – viename iš 212.

Kevino Mitniko knyga “Apgaulės Menas”
| |

Kevino Mitniko knyga “Apgaulės Menas”

The Art of Deception – “Apgaulės Menas” parodo, kaip visi mes esame pažeidžiami. Šiuolaikiniame pasaulyje, kur saugumas dažnai tampa pirmąja būtinybe, kompiuterinių tinklų ir informacijos saugai skiriamos milžiniškos sumos. Šie pinigai išleidžiami saugumą užtikrinti turinčioms technologijoms. Knyga parodo, kaip dažnai būna paprasta pergudrauti visas apsaugos priemones ir įveikti technologinę gynybą, kaip dirba socialinės inžinerijos specialistai ir kaip atremti jų antpuolius.

“Gyvasis” Microsoft žurnalas kelia norą apgauti cenzūrą
| |

“Gyvasis” Microsoft žurnalas kelia norą apgauti cenzūrą

MSN Spaces, svetainėje, kurioje, anot MS, “galima pareikšti savo nuomonę įvairiais klausimais”, negalima įrašyti savo pranešimo, jei jame yra “blogų žodžių”, tačiau, kaip ir dauguma kitų cenzūros aparato priemonių, MS intrumentai pasirodė esą netobuli. Juokingiausia tai, kad Microsoft cenzūra ieško pranešimų su aiškiai dviprasmėmis antraštėmis, tokiomis, kaip “tits for tats” ir “butt sex is awesome”. Dar linksmiau – tai, kad “nepraeina” tokie žodžių deriniai, kaip “Pornography and The Law” arba bet kokios formos antraštės, jei tik jose paminėtas žymiausios Vladimiro Nabokovo knygos pavadinimas ;))

Kam atiteks 500 milijonų litų vertės žydų turtas?
|

Kam atiteks 500 milijonų litų vertės žydų turtas?

Klaipėdoje rusakalbiai žydai plačiai skelbiasi, kad Lietuvos Respublikos ir Klaipėdos savivaldybė atiduotų Mėmelio žydams ir Žemaitijos žydams priklausantį nekilnojamą turtą. Iki šiol apie teisinius šių reikalavimų pagrįstumus Lietuvoje dar nebuvo kalbėta, nes kol kas vyrauja viena vienintelė a priori nuostata: vieni žydai reikalauja kitiems žydams priklausančio nekilnojamo turto, tai tas turtas ir privalo būtinai būti atiduotas. Ši abstrakti reikalavimo nuostata jokiu būdu nėra juridiškai reglamentuota jokiais nei konstituciniais (Europos Sąjungos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos), nei juo labiau Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos juridiniais dokumentais. Šiandien Klaipėdoje gyvenantys žydai, reikalaudami iki Antrojo pasaulinio karo Klaipėdoje (Memelyje, t.y. buvusioje Vokietijoje) ir Žemaitijoje (Lietuvos Respublikoje) gyvenančių žydų turto remiasi ne civilizuotos Europos juridiniais dokumentais, o žydų Talmudu, pagal kurio įstatymus žydų religinei bendruomenei priklausantis turtas privalo priklausyti žydų religinei bendruomenei.

Didžioji praraja

Britanijoje mažai mokinių ir mokytojų, krikščioniškai mąstančių ne tik apie matematiką, bet ir apie istoriją, geografiją bei visas kitas disciplinas. Pažiūrėkime į jaunimo grupių vadovų dažniausiai puikiai atliekamą kultūrinį darbą: jie nevengia žiūrėti ir analizuoti filmų, tyrinėti reklamos, leidsti įvairios muzikos ir t. t. Tai labai teigiamas dalykas, tačiau jis liudija apie didelį susikoncentravimą į veiklos pramoginį aspektą. Dėl to visi krikščioniško jaunimo darbo vadovai taip intensyviai išsianalizavę “Harį Poterį”. Žinoma, visiškai nieko bloga, netgi gerai išsiaiškinti, ar tos knygos tinkamos mūsų vaikams, ar ne. Tačiau kodėl nė vienas krikščionis neanalizuoja literatūros, kuri skaitoma gimnazijose? Kokios vertybės ten skleidžiamos? Taip, mokyklinė literatūra ne ta lektūra, kuri godžiai ryjama po antklode, pasišviečiant žibintuvėliu. Tai tekstai, kuriuos reikia analizuoti, apie kuriuos reikia rašyti rašinius ir juose tuos tekstus cituoti. Ar turi mūsų vaikai krikščionišką nuomonę apie D. H. Lawrenco požiūrį į laisvą meilę? Ar jie žino, kaip traktuoti S. Becketto ateizmą? Arba Camus pesimistinį humanizmą ir egzistencializmą? Tiesa, yra krikščioniškų organizacijų, kurios mus ragina būtent tai ir daryti. Tačiau rinkoje nėra nė vienos knygos (tai mūsų darbuotojų gerai patikrinta!), kuri paaiškintų jaunimo grupių vadovams, kaip elgtis su šalies mokymo programomis.