|

Klubas “Malibu”

“Malibu” – vienas ilgiausiai gyvuojančių Vilniaus naktinių klubų. 1997 metais pirmąją šokių salę atidaręs klubas “Malibu” sekmingai dirba ir plečiasi. Šiuo metu “Malibu” klube – net penkios atskiros salės, iš viso vienu metu talpinančios iki 600 zmonių. Didžiausioje “Malibu” salėje įrengta šokių aikstelė. Čia sumontuota moderni garso ir šviesos technika, leidžianti organizuoti tiek diskotekas, tiek gyvo garso koncertus. Didžiojoje “Malibu” salėje taip pat dar yra baras, picų kepimo krosnys (kiekvienas klubo svečias gali žiūrėti kaip čia kepamos picos) ir daugiau nei 100 sėdimų vietų prie staliukų. Dar 200 sėdimų vietų yra balkone, kuris įrengtas virš šokių aikštelės. Sedint balkone, šokių aikstelė ir scena – lyg ant delno, todėl čia yra pačios geriausios sėdimos vietos klube. Šalia didžiosios salės yra salytė nedideliems banketams – joje prie vieno stalo galima susodinti iki 20 žmonių. Vasarą iš šios salytės galima išeiti i jaukų uždarą kiemą, kuriame – 30 sėdimų vietų. Antrajame klubo aukšte yra gerokai didesnė atskira salė banketams ir furšetams. Joje – iki 50 sėdimų vietų. O vadinamojoje klubo “širdelėje”, nedidelėje salytėje, esančioje po klubo šokiu aikštele, įsikūręs jaukus erotinis baras.

|

ČIli pica

Uždaroji akcinė bendrovė “ČILIJA” yra visuomeninio maitinimo įmonė, jungianti dešimt picerijų “ČILI PICA”, du “ČILI KAIMO” restoranus, du “ČILI KINIJA” restoranus, keturis “ČILI BISTRO” ir “PLENTO BARĄ”. Tai sparčiausiai besiplečiantis viešojo maitinimo tinklas Lietuvoje. Įmonei taip pat priklauso dvi “ČILI PICA” picerijos Rygoje, bei dvi frančizės pagrindu veikiančios picerijos Liepojoje. 2004 metais planuojami toliau plėsti “ČILI KAIMO”, “ČILI BISTRO”, “ČILI PICA” bei “ČILI KINIJA” tinklai. Picerijos “ČILI PICA” yra Vilniuje, Klaipėdoje, Palangoje, Rygoje bei Liepojoje. Kiekviena picerija ar restoranas turi vidutiniškai apie 70 vietų, o vasaros metu – 100. Svarbi UAB “ČILIJA” veiklos sritis yra maisto pristatymo į namus paslaugos. Šias paslaugas UAB “ČILIJA” teikia nuo picerijų veiklos pradžios. Maistą į namus pristato daugiau nei 20 kurjerių ekipažų.

|

Brodvėjus

2000 – ųjų metų birželio 29 dieną, pačioje Vilniaus senamiesčio širdyje duris lankytojams atvėrė geros muzikos klubas – “Brodvėjus”. Tai 250 sėdimų vietų klubas su scena ir šokių sale. Jame yra įrengti du barai: vienas – pirmame, kitas – antrame aukšte. Šis klubas yra mėgstamas muzikantų, dailininkų, žurnalistų, aktorių, šou verslo žvaigždžių. Į Vilnių atvykę svečiai iš kitų miestų bei užsienio būtinai aplanko šį meninę dvasią turintį klubą. Nuo pat atidarymo, nesvarbu ar tai savaitės pradžia, ar tai savaitgalis, į “Brovėjų” plūste plūsta žmonės. Klube Jūs galite pašokti, paklausyti gyvos muzikos, susirasti naujų draugų ar paprasčiausiai pasišnekučiuoti su senais bičiuliais prie gero viskio taurės. Brodvėjus gyvos muzikos klubas, jame mėgsta koncertuoti pačios ryškiausios Lietuvos muzikos žvaigždės: A. Mamontovas, BIX, SKAMP, Arina, REBELHEART, BIPLAN, Neda, Judita Leitaitė, Nijolė Ambrazaitytė, Algimantas Pauliukevičius, Rytis Cicinas, Stasys Povilaitis, BLUES MAKERS, Meškėla ir grupė ROJAUS TŪZAI, Kongas bei daugelis kitų. Neretai Brodvėjuje galima išvysti ir grupes iš užsienio. Jau yra koncertavę atlikėjai iš JAV, Šveicarijos, Ispanijos, Danijos, Latvijos, Estijos, Belgijos, Vokietijos, Jamaikos.

|

Picerija “Barkalina”

Barkalina – tai picerija, skirta vaikučiams ir jų tėveliams, studentams ir moksleiviams, o taip pat visiems tiems, kurie bent truputį mėgsta picas… ir net tiems, kurie jų nemėgsta. Tai dėl to, kad apsilankius mūsų picerijoje jūsų nuomonė gali pasikeisti. Mes nenorim girti savo picas, o paprasčiausiai siūlome jums jas paragauti. Iš mūsų ženkliuko Jūs tikriausiai supratote, kokią nuotaiką Jums siūlome. Šypsositės ne tik Jūs, bet ir Jūsų skrandis. Kad būtų tikrai linksma, visus vaikučius ir jų tėvelius gali aptarnauti mūsų linksmasis draugas – klounas Bimas. Tad netingėkite atvažiuokite. Tikrai nenusivilsit… Ir net jeigu diena buvo siaubinga, šalta, ir niekur nesinorėjo eiti – nenusivilkit! Mūsų klounas gali atvažiuoti į jūsų namus su pica ir pradžiuginti Jus ir Jūsų šeimą, pasveikinti su gimtadieniu. Mes stengsimės iš visos širdies, kad mūsų lankytojams būtų malonu ir jauku.

|

Restoranas “Yakata”

Kauno senamiestyje, netoli Nemuno ir Neries santakos, pasirodė mažas prekybinis japonų laivas „YAKATA“. Būtent taip vadinasi pirmasis mūsų mieste nedidelis japoniško maisto restoranas, esantis M. Valančiaus gatvėje. „YAKATA“ – tai dovana gurmanams. Tarp gausybės mieste esančių virtuvių japoniški valgiai – tikras atradimas gurmanams, pikantiško ar tiesiog kitokio maisto mėgėjui. Restoranas „Yakata “ įsikūręs Kaune, M.Valančiaus g. 14, netoli Kauno Pilies. Restorano „YAKATA“ interjeras sukurtas taip, kad pasijustum tarsi mažame japoniškame prekybiniame laivelyje. Čia galima aptikti įvairios japoniškos atributikos: rankų darbo autentiškų keramikės gamintų indų, natūralaus bambuko pakabų, medinių laivų, padėkliukų, sušiui patiekti. „YAKATA“ žavus ne tik interjeru. Restorano lankytojų skonį pamalonins daugiau kaip 60 pavadinimų karštųjų ir šaltųjų patiekalų. Valgiaraštyje dominuoja šviežios žuvies – tuno, lašišos, upėtakio, jūros ešerio ir t.t. – patiekalai. Be žuvies, čia taip pat galima paragauti įvairių jūros gėrybių, vištienos, kiaulienos ir jautienos patiekalų.

|

Gegužės 1-oji uostamiestyje nugriaudės išskirtinėmis linksmybėmis

Stojimą į Europos Sąjungą (ES) visoje Lietuvoje nuo pat vasario iki birželio lydės apie trys šimtai šventinių renginių ir projektų. Jiems finansuoti iš šalies Vyriausybės rezervo skirta 1,72 mln. litų. Miestų savivaldybėse ir apskrityse stojimo išvakarėse vyksiantiems renginiams lėšų ieškoti turi ir pačios valdžios įstaigos. Linksmybės žada neaplenkti ir Klaipėdos. Pasak miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausiojo specialisto Vido Pakalniškio, dar ne visi organizaciniai renginių reikalai suderinti iki galo. Kartu su viešosiomis įstaigomis “Klaipėdos kultūros ir turizmo projektai” bei “Studiofonas” renginius stojimui į ES paminėti organizuojanti Savivaldybė dar ieško lėšų ir organizacinių partnerių. Pasak V. Pakalniškio, balandžio 29 dieną klaipėdiečius turėtų nudžiuginti iš Berlyno atvyksiantis garsus džiazo orkestras. Taip kartu su ES nariais tampančiais lietuviais, V. Pakalniškio teigimu, nori pasidžiaugti Vokietijos ambasada, tarpininkaujanti atvežant džiazo atlikėjus į Lietuvą. Švenčių išvakarėse, deja, bus užimtos labiausiai džiazo muzikai tinkančios Dramos ir Muzikinio teatrų scenos. Jei koncertą teks organizuoti Žvejų kultūros rūmuose, kurie, pasak V. Pakalniškio, ne itin tinka tokio pobūdžio muzikai, įėjimas klaipėdiečiams gali simboliškai kainuoti.

|

Pajūrio žemės dalybų byloje – pirmieji žingsniai į finišą

Plačiai nuskambėjęs žemės sklypų dalybų tyrimas – bent jau Klaipėdoje – pasiekė finišo tiesiąją. Šiomis dienomis uostamiesčio teisėtvarkos pareigūnai baigia derinti pavardes žmonių, kuriems artimiausiu metu bus pareikšti oficialūs įtarimai dalyvavus neteisėtai skirstant žemės sklypus pajūryje. Tyrimą koordinavusio Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo skyriaus vyr. prokuroro pavaduotojo Sigito Jasevičiaus nuomone, visa surinkta medžiaga teismą turėtų pasiekti šio mėnesio pabaigoje. Negalutiniais duomenimis, į kaltinamųjų suolą turėtų sėsti penki Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir Klaipėdos rajono savivaldybės pareigūnai. Tvirtinančius parašus ant netvarkingai parengtų žemėtvarkos projektų dėjusių buvusio ir dabartinės apskrities vadovų – Laisvūno Kavaliausko ir Virginijos Lukošienės – įtariamųjų sąraše nėra. Teisėtvarkininkai nenustatė, kad šie pareigūnai būtų nusižengę įstatymams.

|

Siekiant brandžios demokratijos

Brandi demokratija visuomenėje neatsiejama nuo skaidrios ir valstybės interesus atitinkančios tautos išrinktų atstovų veiklos bei tuos pačius rinkėjus aptarnaujančių valdininkų. Šioje sankirtoje, laikantis teisingumo principų, gimsta pasitikėjimas ir viltis, kad esami sunkumai bus įveikti, o numatyti tikslai pasiekti. Kaip gimdomas nepasitikėjimas šiomis institucijomis jų pačių veiksmais – artimiausias pavyzdys. Komerciniu požiūriu vertingų žemės sklypų dalyba visuomenėje sukėlė nemažą rezonansą pirmiausia tarp piliečių, kurie žemėtvarkos labirintuose jau daugelį metų negali atstatyti nuosavybės teisės į jiems priklausančias valdas. Sausio pabaigoje Seime buvo svarstomas klausimas: ar paskelbti sąrašus parlamentarų ir atsakingų pareigūnų, įsigijusių keletą ar net keliasdešimt žemės sklypų. Tam, kad tauta sužinotų jų pavardes (jie pavadinti nauju dariniu žemgrobiai) balsuojant pritrūko aštuonių parlamentarų balsų. Šio sprendimo nepalaikė ir Prezidentą remiančios Liberaldemokratų partijos atstovai. Tuo tarpu konservatoriai ir liberalcentristai pareikalavo, kad išimties tvarka STT paskelbtų jų frakcijoms priklausančių parlamentarų pavardes. Ar šiuo atveju būtina laukti teisinio įvertinimo, pirmiausia suteikiant prioritetą etikos reikalavimams? Pagal tuo metu veikusias įstatymų nuostatas, vertingus žemės sklypus buvo galima įsigyti nepažeidžiant įstatymų. Pagrindinė sąlyga – tarnybinės galimybės. Iki nuobodumo užsitęsusius teismo procesus dažnai niekiniais paverčia senaties terminai.

|

Mitinguotojai plūdo valdžią ir “parsidavusią žiniasklaidą”

Apie keturis šimtus mitinguotojų sostinės Savivaldybės aikštėje keikė juos nuskurdinusią valdžią, burnojo žurnalistus ir ragino rinkti į Seimą Prezidento Rolando Pakso šalininkus. Nuo negailestingai pliekusio lietaus po skėčiais pasislėpę pilietinio judėjimo “Už teisingą ir demokratinę Lietuvą” dalyviai laikė plakatus “Seime, atstovauk rinkėjus, o ne suokalbininkus”, “Paksai, laikykis”, “VSD, tu ne saugai, o griauni” ir kitus. Mitingą pradėjusi profesinės sąjungos “Solidarumas” vadovė Aldona Balsienė teigė, kad visą Lietuvą yra sukausčiusi baimė, todėl politikai turi laisvas rankas priimti dar labiau tautą skurdinančius įstatymus. “Aš mačiau valdininkus, aš mačiau jų veidus, sukaustytus baimės. Bijo valdininkai, bijo žurnalistai, o mes bijome būti savimi”, – kalbėjo A. Balsienė, palydėta šūksnių – “Balsienę į valdžią”, “Rinkim Balsienę į Seimą” ir pan. Po jos kalbėjęs gydytojas Rimas Kaušys apgailestavo, kad po tiek nepriklausomybės metų vėl reikia rinktis į mitingus ir ginti demokratiją ir teisingumą.

Sergame objektyvumo liga

Sergame objektyvumo liga

Žurnalistų etikos kodeksas turėtų būti peržiūrėtas ir patikslintas, nes jame yra neįgyvendinamų straipsnių, kai kurios nuostatos kelia šypseną. Tokią poziciją interviu Eltai išreiškė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto docentas Žygintas Pečiulis.
Specifine Lietuvos žiniasklaidos savybe mokslininkas įvardijo kokybiškų leidinių trūkumą. “Tai galima sieti su maža mūsų skaitytojų auditorija”, – teigė jis. Ž.Pečiulio tvirtinimu, Lietuvoje yra per daug televizijos kanalų. “Yra neįprasta, kad 3,5 milijono gyventojų turinti šalis turėtų 4 nacionalinius kanalus. Paprastai vienam kokybiškam kanalui tenka 10 milijonų žiūrovų”, – sakė Eltos pašnekovas. Mokslininkas pažymėjo, kad žiniasklaida, ypač televizija, Lietuvoje formuoja madas, tarp jų – užsakinėti dainas sveikinimų koncertams. “Užuot padovanojus žmogui 500 litų, stengiamasi už paskutinius centus nupirkti sveikinimą”, – tvirtino Ž.Pečiulis.