Panelės redakcija gavo laišką: “Galėčiau save vadinti netituluota ragana – per metus burtais į kapus nuvariau tris žmones, bet visai ne tuos, kuriuos norėjau! Ir visa tai atlikau sėdėdama kambaryje ir praktikuodama juodąją magiją”. Suintriguoti lekiame į Kauną pasikalbėti su žmogumi, kuris žudo per atstumą (arba mano, kad sugeba tai daryti). Jausmai – kaip vandenynas 19-metė Rosita visai nepanaši į tikrą raganą: ir akys neužburiančios, ir plaukai ne varnos juodumo, o ir nuomojamas kambarėlis daug skurdesnis už vidutinio statistinio lietuvio (įdomu, kodėl nepanaudoja savo sugebėjimų buičiai pagerinti?). Rosita yra KTU pirmo kurso studentė. Specialybė irgi neraganiška – telekomunikacijos ir elektronika.
Viskas prasidėjo, žinoma, nuo meilės – didelės ir gilios kaip vandenynas. Mat Rosita kaip įkrito į ją, tai iki šiol išsikapstyti negali. Tokių jausmų priežastis: begalinis vaikino grožis (bent jau Rositai taip atrodo) ir tas faktas, jog draugystė buvo pirmoji (ir jam, ir jai). “Vaidas truputį vyresnis, gyveno netoliese (veiksmas vyksta mažame miestelyje prie Kauno). Nežinau, kodėl jis taip traukė panas – šniūrais iš paskos lakstydavo, tik jis su nė viena neprasidėdavo. Kai ėmėme draugauti, Vaido draugai perspėdavo: “Nesusidėk su juo (ir čia pat rekomenduodavo “prasidėti” su jais pačiais), tik širdį įskaudins.”